„Geriau vėlesnis teisingumas, negu jokio teisingumo“, – šiandien sako advokatė Egidija Belevičienė, šioje baudžiamojoje byloje atstovavusi nukentėjusiuoju pripažintams jaunam vyrui. Ji įsitikinusi, kad policijos pareigūnai bandė dangstyti smurtavusį savo viršininką, dėl to net atsisakė pasitikrinti poligrafu, nors policijoje sumuštam vyrui tyrimą nurodė atlikti. Tik šio tyrimo rezultatai pareigūnams nebuvo palankūs.

Po daugybės teismų maratonų, kurie iš pradžių buvo palankūs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nuikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Stanevičiui, teisėjai paskelbė, kad policijos pareigūnas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kai prieš įtariamąjį komisariato patalpose panaudojo fizinį smurtą.

Panevėžio apygardos teismas, kuris anksčiau E. Stanevičiui buvo palikęs galioti apylinkės teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir kurį kaip nepagrįstą vėliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino bei bylą nurodė nagrinėti iš naujo, paskelbė, kad policijos skyriaus viršininkas dėl padaryto nusikaltimo į valstybės biudžetą privalės sumokėti 200 MGL (10 tūkstančių eurų) baudą.

Teismas taip pat nutarė, kad sumuštam vyrui jis privalės sumokėti 3 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą bei beveik 4 tūkst. Eur atsiėjusias bylinėjimosi išlaidas.

„E. Stanevičius tarnybos metu neteisėtai smurtavo prieš nukentėjusįjį ir sutrikdė jam sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, – pažymėjo teismas. – Akivaizdu, kad dėl tokios veikos jis patyrė neigiamus išgyvenimus ir dvasines kančias, nes prieš jį be jokio teisėto pagrindo buvo smurtauta teisėsaugos institucijoje – policijos komisariate, laikino sulaikymo metu, nukentėjusiajam tuo metu būnant su antrankiais bei visiškoje policijos pareigūnų kontrolėje, tuo priverčiant nukentėjusįjį jausti pažeminimą, netikrumą dėl savo ateities, o kartu ir visišką nusivylimą teisėsauga. Neabejotina, kad nepatogumus jam sukėlė ir ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme.“

Po šio nuosprendžio paskelbimo E. Stanevičius neteko teisės dirbti valstybės tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus, o vidaus tarnyboje – ne mažiau kaip 5 metus.

Tuo metu E. Stanevičiaus kolegos, kurių melagingais parodymais šis anksčiau teismo buvo išteisintas, atsakomybės išvengė – bylą nagrinėjęs teismas apie tokius jų veiksmus net nepasisakė, nors nukentėjusiajam atstovavusi advokatė kėlė klausimą, ar ir jie neturėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Asociatyvi nuotrauka
„Byloje apklausti liudytojai – policijos pareigūnai T. Remeika ir R. Juška sąmoningai melavo, jų atsakomybės klausimas taip pat turėtų būti keliamas, – teisme prieš paskelbiant apkaltinamąjį nuosprendį E. Stanevičiui sakė E. Belevičienė. – Tokie asmenys negali būti pareigūnais. Pareigūnai turi saugoti ir ginti, o ne meluoti ir klaidinti. Iš dalies jų melagingų parodymų pagrindu E. Stanevičius yra pareigūnas, nors dar prieš trejus metus padarė nusikaltimą, nes teismams turbūt buvo sunku patikėti, kad šie pareigūnai melagiai.“

Pasak jos, buvo susiklostęs paradoksas, kad pareigūnas, kuris turi tirti nusikaltimus, pats yra padaręs nusikaltimą ir lyg niekur nieko toliau dirba policijoje.

„Tai – išskirtinis atvejis – pareigūnas E. Stanevičius, sumušęs sulaikytąjį, toliau sėkmingai dirba policijoje, jo kolegos, bandydami pridengti smurtautoją, davė melagingus parodymus, o šioje byloje dirbęs kitas pareigūnas vėliau įkliuvo, nes augino kanapių plantaciją“, – sakė E. Belevičienė. Ir pridūrė, kad visai neseniai viešoje erdvėje buvo paplitęs įrašas, kaip kiti Panevėžio policijos pareigūnai smurtauja prieš kitą asmenį.

Nutarė pabendrauti neoficialiai

Baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi E. Stanevičius buvo patrauktas ne iš karto – teisėsauga, gavusi sumušto vyro pareiškimą, neskubėjo pradėti ikiteisminio tyrimo. O kai pradėjo, kaip vėliau paaiškėjo, jį nusprendė atlikti tame pačiame komisariate, kuriame buvo smurtauta, be to, tyrėjai net nebandė iki smulkmenų aiškintis nusikaltimo aplinkybių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dar 2018 m. birželio 25 d., apie 15 val., aiškinantis su sulaikytuoju nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinių medžiagų laikymu, aplinkybes, E. Stanevičius šiam ranka kartą sudavė smūgį į veidą, dėl ko šis trenkėsi pakaušiu į sieną.

Ekspertai nustatė, kad nukentėjusiajam buvo padarytas odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva nosies srityje, muštinė žaizda, poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimas pakaušio srityje. Medikų teigimu, sulaikytajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Nustatyta, kad tądien nukentėjusysis buvo sulaikytas Šilalėje ir pristatytas į Panevėžio policiją. Čia sulaikytasis buvo laikomas viename kriminalistų kabinete, kai į jį atėjo skyriaus viršininkas E. Stanevičius. Pareigūnas nutarė su sulaikytuoju, kuriam ant rankų buvo uždėti antrankiai, pasikalbėti neoficialiai. Kadangi nieko iš jo neišgirdo, kartą jam trenkė į veidą.

Asociatyvi nuotrauka
„Gavau smūgį į veidą, nugriuvau ant grindų, – sakė jis. – Man buvo liepta keltis ir sėstis. Dar šiek tiek pagulėjęs atsistojau ir atsisėdau. Man buvo prakirsta nosis, iš kurios bėgo kraujas, jaučiau skausmą galvos srityje. Kai ją paliečiau, pajutau, kad galinėje dalyje yra kirstinė žaizda, kuri kraujavo. Skausmą taip pat jaučiau žandikaulio srityje. Ant grindų prilašėjusį kraują pareigūnai išvalė, taip pat nuvalė mano kraujuojančią galvą, atnešė tualetinio popieriaus nusivalyti kraujuojančią nosį.“

Vyras taip pat pažymėjo, kad nugriuvęs ant grindų greičiausiai buvo praradęs samonę, nes tik po kurio laiko išgirdo smūgį sudavusio pareigūno raginimą stotis.

Netvardė pykčio priepuolių

Nukentėjusis pažymėjo, kad uždarytas į kamerą jautėsi blogai, sveikatos būklė dar labiau pablogėjo kitą dieną.

„Viso pokalbio metu, kai pareigūnas mane apklausinėjo, jaučiau įtampą, buvo naudojami necenzūriniai žodžiai, pareigūnas buvo piktas, netvardė savo pykčio priepuolių“, – sakė sulaikytasis.

Jis taip pat pridūrė, kad sulaikymo metu buvo labai išsigandęs, o kai buvo sumuštas, niekas iš pareigūnų net nepasidomėjo, ar nėra reikalinga medicininė pagalba.

„O aš neprašiau, nes bijojau dėl savo saugumo“, – sakė vyras.

Policijoje sumuštas vyras sakė, kad kitą dieną po sužalojimo buvo nuvežtas į ligoninę, kur gydytojui nurodė, jog gavo smūgį į galvą, tačiau nesakė nuo ko, nes jo niekas apie tai neklausė, o teismo medicinos specialistei sužalojimo aplinkybių nenurodė, nes pas ją jį vedė vienas pareigūnas, dalyvavęs jo sulaikyme.

Tačiau tokius nukentėjusiojo žodžius neigė tiek E. Stanevičius, tiek tuo metu kabinete buvę jo pavaldiniai T. Remeika ir R. Juška, kurie aiškino, kad ant kėdės sėdėjęs sulaikytasis pats, be jokios paaiškinamos priežasties, kai visi kiti kabinete buvę asmenys nuo jo buvo per kelių metrų atstumą, trenkėsi pakaušiu į jam už nugaros buvusią sieną ir taip susižalojo.

Atsakomybėn patrauktas E. Stanevičius viso proceso metu aiškino, kad atėjęs į kabinetą, kur buvo sulaikytas įtariamasis, jis ketino su šiuo pabendrauti ir sužinoti jo poziciją dėl advokato dalyvavimo, taip pat paaiškinti jo sulaikymo aplinkybes ir tolimesnius veiksmus, kurie bus atliekami.

„Jam paaiškinau, kad jis bus sulaikytas ir patalpintas į areštinę, jam bus atlikta asmens krata ir bus sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės paskyrimo, – sakė E. Stanevičius. – Tada pamačiau, kad jis, niekam nieko nesakydamas, staigiai pasilenkė ir galva stipriai atsitrenkė į sieną, nuo ko pasigirdo gana stiprus garsas. Pamačiau, kad jam iš pakaušio bėga kraujas.“

„Labai įdomios kėdės – spyruokliuojančios“

Pareigūnas teigė, kad sulaikytajam davė servetėlių nusivalyti kraują, taip pat su kolegomis pasiteiravo, ar jam nereikalinga medikų pagalba.

„Jis atsisakė, savijauta nesiskundė, žaizdos tvarstyti nereikėjo“, – pareigūno teigimu, dėl to toliau buvo atliekami procesiniai veiksmai.

E. Stanevičius pabrėžė, kad pas sulaikytąjį asmens kratos metu buvo rasta narkotinių medžiagų.

Tuo metu E. Stanevičiaus pavaldinys T. Remeika tyrimo metu sakė, kad jo viršininkas žino visas skyriuje tiriamas bylas, todėl greičiausiai ir atėjo pasikalbėti su sulaikytuoju.

„Jis su sulaikytu vyru bendravo ramiai, konfliktinės situacijos nebuvo, taip pat nebuvo vartojami keiksmažodžiai, smurto irgi nebuvo, – sakė T. Remeika. – Sulaikytasis nenorėjo bendrauti, sėdėjo ir viskas. (...) Dirbant kompiuteriu vienu momentu pastebėjau, kaip sulaikytasis lenkiasi atgal, pasigirdo duslus garsas ir jis trenkė galvą į sieną. Tada atsistojau ir pamačiau, kad jam iš pakaušio bėga kraujas.“

Panašiai kalbėjo ir R. Juška, tik šis pabrėžė, kad nematė paties įvykio.

„Išgirdau duslų garsą, pasisukau ir pamačiau, kad sulaikytass sėdi susiėmęs už galvos, bėga kraujas“, – R. Juška pažymėjo, kad jam matant prieš sulaikytą vyrą niekas nevartojo smurto.

Pareigūnai savo apklausoje taip pat nurodė, kad jų darbo kabinete yra „labai įdomios kėdės – spyruokliuojančios“, nes esą lenkiantis galima susižaloti ir kad patys pareigūnai ne kartą yra susižaloję.

„Spyruokliuojanti“ kėdė
Vėliau, kai buvo atliktas sumušto vyro parodymų patikrinimas įvykio vietoje, paaiškėjo, kad kabinete yra paprastos kėdės, ant kurios atsisėdus ši nelinksta į jokią pusę, o joje nėra jokių spyruoklių, ji nei linksta, nei virsta, nei spyruokliuoja, nei siūbuoja.

„Kėdė nesiskiria nuo kėdžių, esančių teismo salėje, – sakė advokatė E. Belevičienė. – Tokie absurdiški, primityvūs ir logikos neatlaikantys paaiškinimai apie elementarios kėdės spyruokliavimą yra bandymas pridengti smurtautoją – policijos pareigūną. Prieš 20 metų gal ir buvo tikima pareigūnų aiškinimais, jog sulaikytieji ar suimtieji sau su kodeksu iki kraujo susidaužydavo galvas ar atsidaužydavo kepenis, tačiau šiuo metu teisinėje valstybėje tokie aiškinimai negali būti vertinami kaip sąžiningi ir logiški.“

Anot jos, tokiu primityviu būdu bandę dangstyti smurtavusį savo viršininką jo pavaldiniai taip pat pažemino policijos pareigūno vardą.

Ko bijoti, jeigu neturi ką slėpti?

E. Stanevičiui iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Panevėžio apylinkės teismas buvo priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, vėliau jį paliko galioti ir nukentėjusiojo bei prokuratūros apeliacinius skundus išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas. Bet jie nenuleido rankų ir teismų sprendimus apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris suabejojo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu ir nurodė patikrinti tiek išteisintojo, tiek nukentėjusiojo versijas, nes nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teisėjai to net nepadarė.

Panevėžio apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nes E. Stanevičius be pagrindo panaudojo fizinį smurtą ir nežymiai sutrikdė sulaikytojo sveikatą. Teismo nuomone, tokiais veiksmais E. Stanevičius iškraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino policijos, kaip valstybės institucijos, įvaizdį bei autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir taip padarė didelę žalą valstybei.

Egidija Belevičienė
Šioje byloje, anot advokatės E. Belevičienės, tiek baudžiamojon atsakomybėn patrauktas E. Stanevičius, tiek jo naudai liudiję pareigūnai R. Juška ir T. Remeika atsisakė atlikti tyrimą poligrafu.

„Stebina ir glumina toks pareigūnų, pačių savo darbe naudojančių šį metodą, elgesys, – sakė advokatė. – Policijoje sumuštas nukentėjusysis ne savo iniciatyva buvo ištirtas ir tyrimo rezultatai parodė, kad jis apie įvykio aplinkybes nemelavo. Todėl, jeigu nėra ko slėpti, tiek liudytojai, tiek kaltinamasis tyrimo poligrafu metu savo padėties nebūtų pabloginę.“

Anot E. Belevičienės, tyrimo poligrafu rezultatai pagal įstatymus nelaikomi įrodymais, tačiau jie gali būti vertinami kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste.

Advokatė įsitikinusi, kad E. Stanevičiui apkaltinamąjį nuosprendį turėjo priimti dar pirmosios instancijos teismas, kuris nusprendė priešingai ir stojo į smurtavusio pareigūno pusę, nors jau tuo metu buvo aišku, kad nukentėjusysis negalėjo pats susižaloti.

„Jeigu kaip patikimus vertinti E. Stanevičiaus ir jo pavaldinių parodymus, kad nukentėjusysis pats susižalojo, tai kaip tada paaiškinti, jog jam pačiam tyčia pakaušiu trenkiantis į sieną, kraujosruvos atsiranda nosies srityje ir nosyje? – sakė E. Belevičienė. – Ne prasidraskymas, o poodinė kraujosruva! Paradoksas.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)