„Turbūt dabar stipriai sumažės ieškančiųjų su kuo nuvažiuoti į kitus miestus“, – svarstė du kartus per savaitę darbo reikalais iš Alytaus į Vilnių ir atgal važinėjantis Erikas.
Jis stengiasi vežti pažįstamus, draugus, ar bent jau, kad tarp keleivių būtų bent vienas toks žmogus.
Tragiškai pasibaigusi studentės kelionė pakeleivingu automobiliu su nepažįstamuoju šokiravo ne vieną tokį kelionės būdą išbandžiusį jaunuolį, tačiau socialiniuose tinkluose mirgančių skelbimų važiuoti kartu gausa rodo, kad jų drąsa niekur neišgaravo.
Vilniaus Gedimino Technikos universitete studijuojantis 22 metų alytiškis Mantas Facebook‘e sukurtoje grupėje, kur vežėjai siūlo iš Alytaus į kurį nors kitą miestą nuvežti ar parvežti iš jo, o važiuojantieji ieško pakeleivingų vežėjų, mestelėjo užrašą, kad už valabndos važiuos į Vilnių ir parašė savo telefono numerį.
„Nebijau, kad kas nors gali mane užpulti, turiu dujų balionėlį, jeigu reikėtų, panaudočiau. Visada atkreipiu dėmesį į to žmogaus, kuris prašosi vežamas, Facebook‘o profilį, į jo draugus ir bendrus pažįstamus“, – teigė Mantas.
Savo telefonų numerių Facebook‘o grupėse nevengia parašyti ir merginos, ieškančios su kuo nuvažiuoti į reikiamą vietą.
Tarp tokių buvo ir alytiškė Mykolo Riomerio studentė, ketvirtakursė Kristina. „Sveiki, gal kas nors rytoj važiuojate į Vilnių (mru) kuo anksčiau ryte?“. Mergina buvo nurodžiusi ir savo telefono numerį.
Susisiekus su ja ir paklausus, ar pastarųjų dienų įvykiai neatgrasė noro šitaip keliauti į sostinę, mergina teigė pagalvojanti, kad gal geriau važinėti autobusu.
„Negali žinoti, kas tavęs laukia išlipus stotyje“, – samprotavo Kristina. Tačiau iki šiol ją viliodavo tai, kad važiuoti automobiliu daug greičiau ir patogiau.
„Daugybė persėdimų ir vaikštinėjimai stotyje taip pat nekelia saugumo jausmo, o ir labai nepatogu. Vežėjai įprastai paima ir nuveža iki reikiamos vietos. Visa tai vilioja studentus rinktis pakeliui važiuojančius vežėjus“, – teigė Kristina.
Mergina tikino niekuomet nevažiavusi su visiškai nepažįstamais žmonėmis. Ji stengiasi važiuoti su draugais ar tais, kuriuos sieja bendras pažįstamų ratas arba bent jau išstudijuoti vežėjo Facebook‘o profilį.
„Facebook‘o paskyroje visuomet peržiūriu vežėjo profilį, jo nuotraukas, bendrus draugus, pažįstamus. Jeigu man kyla bent menkiausių įtarimų, niekada nevažiuoju. Visada ieškau tokių vežėjų, su kuriais važiuotų ir kažkas iš mano pažįstamų“, – sakė mergina.
Paklausta, ar jos nuomone, Facebook‘o profilis gali atskleisti, kokie gali būti vežėjo kėslai, ar jis gali būti žudikas, maniakas ar koks iškrypėlis, pašnekovė suabejojusi atsakė, kad ne.
„Gal važiuojate kas ketvirtadienį vakare, ne anksčiau kaip 20 val. į Vilnius – Alytus ir galėtumėte paimti?“, – grupėje rašė magistro laipsnio siekianti alytiškė Gabrielė.
Susisiekus su ja, mergina tikino važiuosianti tik su merginomis arba su pažįstamais. „Keletą kartų, kai labai reikėjo, esu važiavusi su visiškai nepažįstamu vežėju. Tačiau stengiuosi daugiau to nedaryti. Baisu, neneigiu. Tačiau įtartini tąkart jie man nepasirodė“, – pasakojo Gabrielė.
Studentės teigimu, dėl tokių kelionės būdų labiau išgyvena tėvai. Jie nuolatos prašo, kad atvažiavus į vietą, vaikai su jais susisiektų ir praneštų, ar viskas gerai.
Nors studentės tragedija ir sukrėtė kalbintus alytiškius, tačiau jie neneigė, kad ir toliau ketina taip važinėti, tik nusiteikę pakeleivius nuo šiol rinktis dar atidžiau.