Tačiau specialistai teigia, kad moterys ruošiamos lygiai taip pat kaip ir vyrai bei turi tokius pačius šansus susigrumti ir suimti užpuoliką, be to, yra ne viena sėkminga istorija, kai būtent moterys pareigūnės parodė savo drąsą.
Patrulis Liudas Šimkus buvo nužudytas penktadienio pavakarę. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyriausiasis patrulis 36-erių L. Šimkus vyko į buitinį incidentą. Pranešta, kad smurtaujama artimoje aplinkoje. Įtariamasis smurtautojas atvykusį pareigūną puolė peiliu. Sužeidimai buvo mirtini. Pranešama, kad žuvusio pareigūno porininkei šią savaitę bus pradėta reabilitacijos procedūra.
Policininko nužudymu kaltinamam Artūrui Noreikai teismas sekmadienį skyrė trijų mėnesių suėmimą.
Po tragiškos pareigūno žūties vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas su policijos vadovybe pareiškė ketinantis stiprinti pareigūnų saugumo užtikrinimą tarnybos metu. Ministro patarėja Jurgita Gintautaitė DELFI teigė, kad ministras nemano, kad moterys pareigūnės prastesnės už vyrus ir, jo nuomone, šis įvykis dar nieko neparodo.
Savo ruožtu specialistai neigia kalbas, kad moterys parengimu nusileidžia vyrams pareigūnams ir primena situacijas, kai padėtį gelbėjo būtent moterys.
I. Molotkovo istorijoje – herojė būtent moteris
Galima prisiminti ne vieną istoriją, kai būtent moterys pareigūnės parodė, kad niekuo nenusileidžia vyrams, o kartais pademonstruodavo ir išskirtinę drąsą. Prieš mažiau nei metus, kai Igoris Molotkovas iš policijos pareigūnų pavogė automatą, būtent moteris pareigūnė buvo giriama už drąsą.
Jai priekaištų nebuvo. Pareigūnė dar bandė kalbėtis su ginklą pagrobusiu I. Molotkovu, stengėsi jį raminti, o jos porininkas iš karto nubėgo į šalia buvusį komisariatą ir į kalbas su nusikaltėliu nesileido.
S. Skvernelis peikia už sovietinį mąstymą
Buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis DELFI teigė, kad moterys policininkės ruošiamos lygiai taip pat kaip ir vyrai, joms galioja tokie pat egzaminai, tokie pat normatyvai. Jo teigimu, moteris policininkes žeminantys žmonės pasižymi sovietiniu mąstymu.
„Visos moterys arba merginos, kurios yra apmokytos ir baigė specialias mokyklas, gauna visą bazinį reikalingą pasirengimą. Mes turėjome situaciją valstybėje, kada buvo finansinė krizė ir buvo masiniai bėgimai iš Lietuvos ir iš valstybės tarnybos, mes priiminėjome su tik įvadiniais kursais kelių mėnesių, tą atmeskime, ten buvo laikinas negeras sprendimas. Bet policijos mokykloje, atrankoje, moterims nelabai ir skiriasi normatyvai, kai kurios rungtys yra net vienodos, pavyzdžiui, manekeno tempimas, potencialaus žmogaus, kuriam reikia suteikti pagalbą“, - kalbėjo S. Skvernelis.
Pasak politiko, moterys policininkės turi tą patį fizinį pasirengimą, taktikos žinias, pasiruošimas yra analogiškas: „Svarbu, profesionalus pareigūnas, ir visai nesvarbu, ar tai moteris, ar tai vyras. Jeigu seni diedai žiūri ir galvoja, kad yra pranašesni, tai nė velnio. Jos yra kruopštesnės, atsakingesnės, sąžiningesnės, kas labai nepatinka kai kuriems veikėjams ir jeigu jos yra tinkamai paruoštos, o preziumuokime, kad taip ir yra, nes jos išlaiko egzaminus, jos visada turi pranašumą prieš priešininką gatvėje. Fizinės bukos jėgos nereikia šiuo atveju: taktika, kovinių imtynių veiksmai, kuriuos įvaldžius mergina gali bet kokį diedą sutvarkyti. Šioje vietoje aš matau seną sovietinį mentalitetą, kad yra moteriškos ir vyriškos profesijos. Pažiūrėkime į Skandinaviją, į vakarų Europą – ten po 50 proc. moterų yra policijoje.“
Anot jo, šiuo atveju pareigūno porininkė buvo jaunesnė, todėl natūralu, kad ji turėjo mažiau patirties: „Kiek aš žinau, jie tikrai lygiaverčiai porininkai yra. Žinoma, ji yra jauna, mažai patirties, bet jūs bet kokią profesiją paimkite – skiriasi, kas dešimt metų dirba, o kas tik po mokyklos atėjęs. Mažiau patirties, mažiau stresinių situacijų, bet nuvertinti ir žeminti tą merginą, tai yra visiškai negarbinga.“
Galėjo panaudoti ginklą?
Po nelaimių ir tragedijų, kai žūsta policijos pareigūnai, visuomenėje vis garsiau kalbama apie galimybę policininkams panaudoti šaunamąjį ginklą. Dabar situacija yra tokia, kad policininkas už iššautą šūvį gali pats likti kaltas, todėl pareigūnai bijo naudoti ginklus. Tačiau pasak S. Skvernelio, šioje situacijoje ginklą naudoti tikrai buvo galima.
„Tikrai įgaliojimų pakanka. Buvo tam tikrų įstatymų dviprasmybių, bet Vidaus reikalų ministerija parengė, Seimas patikslino ginklo pavartojimo sąlygas. Jeigu kalbame apie grėsmę bet kokio ginamo žmogaus sveikatai, gyvybei, įstatymas vienareikšmiškai leidžia naudoti šaunamąjį ginklą. Jau vien tinkamas ginklo ištraukimas laiku, pademonstravimas ir aiškią psichologinę persvarą turint duodamos komandos paveikia potencialų pažeidėją. Jeigu nepaveikia, yra tam tikros sąlygos apibrėžtos, tik reikia nebijoti tai daryti. Žinoma, lengva kalbėti, ikiteisminis tyrimas, tarnybinis patikrinimas būtinas, kadangi tai yra ginklo panaudojimas, bet nėra problemos, jeigu yra ginant gyvybę.
Problema buvo, kai ginklas buvo naudojamas prieš automobilį, nes tuomet atsiranda kiti teisiniai pagrindai, jeigu šovei į automobilį ir pateikei į žmogų, tuomet traktuojama, kaip ginklo panaudojimas prieš asmenį. Bet šiuo konkrečiu atveju ginklo panaudojimas yra pareigūno pusėje“, - kalbėjo S. Skvernelis.
Svarbu, kad porininkai galėtų treniruotis kartu
Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė DELFI, kad, jos nuomone, nėra visiškai jokio skirtumo, ar pareigūnė yra moteris, ar pareigūnas vyras, tačiau labai svarbus yra paruošimas ir galimybė porininkams kartu treniruotis. O to Lietuvoje dar nėra.
„Mano manymu, visiškai nėra svarbu, tai yra vyras ar moteris, kartais sudėtingose ir ekstremaliose situacijose moteris kaip tik gali gerai ir šalčiau reaguoti. Viskas priklauso nuo žmogaus, nuo jo savybių, charakterio, taktinio ir psichologinio pasirengimo. Jeigu pareigūnas yra tinkamai paruoštas, jeigu jis yra tinkamai atrinktas, nesvarbu, jis yra vyras ar moteris“, - kalbėjo R. Katinienė.
Pasak pašnekovės, labai svarbu, kad porininkai galėtų ruoštis kartu ir atidirbinėti taktinius veiksmus, sulaikymo situacijas: „Lietuvoje šiai dienai tokių galimybių nėra, pareigūnas yra parengiamas mokykloje arba Mykolo Romerio universitete, o po to su juo niekas neatidirbinėja tų taktinių veiksmų, jam nėra sudarytos galimybės. Apie šaunamo ginklo panaudojimą, tai nežinau net kaip įvardinti, čia yra kažkokia parodija. Jeigu pareigūnas gauna penkis ar šešis šovinius ir juos gali per metus iššauti, pasibandyti arba įskaitą išlaikyti. Apie kokį mes parengimą galime šnekėti ir kaip jiems kaip porininkams žinoti, kuris pasiruošia tazerį, elektrošoką, kuris pozicijas saugo ir strateguoja ginklu.“
Pavojingai situacijai kelią užkirtęs pareigūnas liko kaltas
Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė prisiminė istoriją, kai pavojingai situacijai kelią užkirtęs ir šaunamąjį ginklą panaudojęs pareigūnas pats buvo pripažintas kaltu. Jos teigimu, pareigūnams panaudoti šaunamąjį ginklą yra iššūkis.
„Šaunamo ginklo panaudojimas pareigūnui šiai dienai Lietuvoje yra iššūkis. Mes 10 metų gynėme Ruslaną Motko (2006 m. policijos pareigūnas R. Motko, norėdamas sustabdyti girto jaunuolio vairuojamą automobilį, panaudojo tarnybinį šaunamąjį ginklą – DELFI) ir mes nesugebėjome jo apginti, jis buvo pripažintas kaltu. Žinant tą situaciją yra labai skaudu, kad pareigūnas pasielgė principingai, panaudojo šaunamąjį ginklą, išvengė pavojingos situacijos ir dar buvo pripažintas kaltu ir iš jo priteista neturtinė žala“, - pasakojo R. Katinienė.
Jos nuomone, įsigaliojus įstatymo pakeitimams, apie kuriuos kalbėjo S. Skvernelis, pasikeitė nedaug kas: „Policijos pareigūnai sako, kad realiai niekas nepasikeitė. Yra aiški sąlyga, kad turi būti grėsmė tavo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Policininkas turi įvertinti, ar tave sužalos sunkiai. Turėtų būti labai aiškiai teisiškai atskirta, kad policijos pareigūnų nurodymai privalo būti vykdomi ir jeigu yra nevykdomi, yra priešinamasi arba bandoma pulti, pareigūnas gali panaudoti šaunamąjį ginklą. Šioje situacijoje Telšiuose, kiek teko girdėti, irgi nesišvaistė su ginklu, jis išsitraukė ir dūrė, taigi čia sekundžių klausimas.“
Generalinis komisaras: pareigūnės moterys nenusileidžia vyrams
Policijos generalinio komisaro Lino Pernavo nuomone, moterys pareigūnės niekuo nenusileidžia vyrams. Taip pat šis ekipažas turėjo visas priemones ir galėjo panaudoti šaunamąjį ginklą.
„Norint ir siekiant įsidarbinti policijoje, pirmiausia, būtina išlaikyti tam tikrus fizinio pasirengimo normatyvus, psichologinius ir intelekto testus, atitikti visiems - tiek vyrams, tiek moterims keliamus sveikatos reikalavimus. Visiems, neskirstant pagal lytį, tiek vyrams, tiek moterims sąlygos vienodos.
Neskirstome kandidatų pagal lytį ir nedraudžiame merginoms pretenduoti į tarnybą policijoje. Pareigūnės yra apmokytos ir geba imtis visų priemonių, kurių geba imtis ir vyrai pareigūnai. Taktiniais žingsniais, reakcija ir kitomis savybėmis, reikalingomis dirbti policijoje, praktika rodo, pareigūnės moterys nenusileidžia vyrams“, - komentavo L. Pernavas.
Pasak jo, pareigūnai turi pakankamai įgaliojimų naudoti ginklą ir jį naudoja, tačiau kiekvienąkart patys turi įvertinti situaciją pasirinkdami optimaliausią situacijos sprendimo būdą ir specialiąsias priemones, atitinkančias įvykio pobūdį ir adekvatumą: „Nesiimu vertinti, kodėl šaunamąjį ginklą turėję pareigūnai jo nepanaudojo, į tai atsakys tyrimas. Šis ekipažas buvo aprūpintas visomis specialiosiomis priemonėmis: neperšaunamomis liemenėmis, šaunamuoju ginklu, elektrošoko įrenginiais.“
Generalinio komisaro teigimu, šaunamąjį ginklą policijos pareigūnai naudoja tuomet, kai tikrai jį reikia naudoti, o ne todėl, kad bijo ginklą naudoti dėl kažkokių atsirandančių problemų. Galbūt, tai rodo jų suvokimą, kad neproporcingas prievartos naudojimas bus įvertintas kaip neproporcingas.
Pasak generalinio komisaro, pernai policijos pareigūnai iš tarnybinio ginklo iššovė 67 kartus, taip pat ir prieš asmenį. Valstybė (ir policijos vadovybė) gina ir gins, esant būtinybei, tarnybinį ginklą panaudojusį pareigūną.