Apie tai DELFI TV Gyvai pirmadienį perspėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius.
„Antras dalykas, ką, manau, skubiai reikia daryti, tai priimti sprendimus, ar galima žiniasklaidą naudoti taip, kaip jinai buvo naudojama, nes tai yra licencijuojama veikla. Ji turi tarnauti viešiesiems interesams, tai yra verslas, bet tai yra licencijuojama veikla. Tu, jeigu, pavyzdžiui, gauni licenciją ginklui ir šaudysi centre, jis bus atimtas. Čia buvo šaudoma į valstybę, tai tie, kas šaudo į valstybę, turėdami žiniasklaidą, juos reikia tiesiog patraukti“, – komentuodamas Valstybės saugumo departamentas (VSD) pažymą apie pastangas užvaldyti valstybę, LRT televizijos laidai „Savaitė“ sakė V. Bakas.
„Manau, pirmiausia turime kalbėti apie atsakomybę tų žmonių, kurie tikrai padarę galimai nusikaltimus. Nuo ko tokie dalykai turėtų dažniausiai prasidėti – po bet kokių pažymų arba skandalų turėtų būti pradėtas mažų mažiausiai ikiteisminis tyrimas, kuris turėtų baigtis teismo sprendimu arba nusprendžiu, po kurio galėtume spręsti, ar iš tikro buvo padarytas blogas darbas. Nes pažyma ir pareiškimas – viešieji ryšiai, bet dar ne sprendimas“, – V. Bako užuominas apie licencijų stabdymą komentavo D. Radzevičius.
Saugumo pažymoje minimas žurnalistas Tomas Dapkus – jį VSD įtaria užsiiminėjant šantažu „MG Baltic“ naudai. T. Dapkaus atveju D. Radzevičius ragina kalbėti teisine kalba: bet kuri pažyma, net ir VSD, tėra kažkokiais pastebėjimais paremta nuomonė. Tai, aiškina pašnekovas, nėra joks teismo sprendimas arba nuosprendis.
D. Radzevičius sveikina T. Dapkaus sprendimą kuriam laikui išeiti atostogų ir nevesti laidos „Savaitės panorama“ – kada mesta dėmė ir įtarimas, reikia pasitraukti iš veiklos, kurioje galima bent menkiausia interesų konflikto galimybė. Pašnekovo nuomone, jei T. Dapkus, kaip teigiama pažymoje, kėlė grėsmę, kenkė valstybei, jam už tai turėtų būti pareikšti įtarimai ir prasidėti procesas. „Labiausiai nenorėčiau, kad tai taptų tik politiniais pareiškimais, kurie duoda nuorodas į, pavyzdžiui, licencijos konkrečiai televizijai atėmimą“, – perspėja D. Radzevičius.
„MG Baltic“ priklauso bendrovė Laisvas ir nepriklausomas kanalas, valdanti didžiausią šalyje televizijų grupę – populiariausią kanalą LNK, BTV, į moterų auditoriją orientuotą TV1, informacijos ir publicistikos kanalą „Info TV“ ir pramoginį „Liuks!“.
Persekioti už kritiką draudžiama
LŽS pirmininko nuomone, pareiškimai apie licencijų stabdymą iš viso neturėtų skambėti viešojoje erdvėje. „Viešai nuskambėję politikų pareiškimai apie galimybę kažkokiomis neaiškiomis priemonėmis, neaiškiu būdu, ne pagal įstatymą atimti licenciją iš žiniasklaidos priemonės, o tai iš esmės reiškia uždaryti, labai pakenks tarptautinei Lietuvos reputacijai. Nes teisinėje valstybėje tik teismo sprendimu, o ne politikų pareiškimais, galima tokius dalykus daryti“, – akcentavo D. Radzevičius.
Licencijas radijui ir televizijai išduoda ir naikina Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), už pažeidimus numatyti tam tikri ribojimai, tačiau tokius sprendimus gali sankcionuoti, revizuoti teismai. „Teisinėje valstybėje nesinorėtų, kad valdančiosios politinės jėgos sprendimais būtų kažkam suteikiama arba atimama galimybė veikti. Pagal įstatymus tai sprendžia ne politikai“, – akcentuoja D. Radzevičius.
Jis cituoja Visuomenės informavimo įstatymą, pagal kurį persekioti žurnalistus ir žiniasklaidos priemones už valdžios kritiką, net jei tai daryta ne visiškai etiškai ir sąžiningai, draudžiama. „Jei kažkokia žiniasklaidos grupė, kuri dėl kokių nors savo sumetimų, kritikavo valdžią, staiga bus persekiojama, atimamos licencijos, tai mes mažų mažiausia turėsime dar vieną tarptautinį skandalą, kur Lietuvos reputacija ne tik spaudos laisvės indeksuose, bet ir apskritai demokratijos indeksuose labai stipriai nukris“, – kalbėjo D. Radzevičius.
Organizacijos „Reporteriai be sienų“ tradiciniame Pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse 2017 m. Lietuva užėmė 36 vietą.
Jo teigimu, net jei vienoje žiniasklaidos priemonėje yra problemų, nėra jokios priežasties traktuoti, kad Lietuvoje problema su visa žiniasklaida. D. Radzevičius pastebi, kad šiuo atveju didžioji dalis žiniasklaidos kalba apie VSD pažymą ir niuansus, garantavo šios temos viešumą.
D. Radzevičius kelia klausimą, kaip iki šiol į pažymą reagavo politikai ir teisėsauga. „Man labiau nerimą kelia politikos ir teisėsaugos reakcija, jų savireguliacija, kada faktai buvo žinomi jau anksčiau. Pavyzdžiui, kodėl dalis partijų vis dar su tais politikais, ministerijų tarnautojais, kurie minimi pažymose, koalicijose, kodėl jie bendradarbiauja, kodėl jie tuose postuose buvo. Sakyčiau, taikomas viengubas standartas, kada žiniasklaidą šiandien bandoma nulinčiuoti tokiu metodu, kuris vadinasi, kad jeigu bjauriai atrodo, tai mušk visus iš eilės“, – sakė jis.
Priekaištų turi ir V. Bako praeičiai
LŽS pirmininko vertinimu, žiniasklaidoje esantis šaukštas deguto neturi būti pretekstas politikams susidoroti su teisiniais principais. Be to, primena jis, patys politikai turi neskaidrių ryšių su žiniasklaida – dešimtys politikų iš dalies patys, arba per artimus asmenis valdo žiniasklaidos priemones. Šie ryšiai nacionaliniam saugumui esą kelia kur kas daugiau pavojų.
D. Radzevičius priminė, kad politikas Kęstutis Pūkas tebevaldo žiniasklaidos priemones, būdamas Kauno miesto tarybos nariu, vedė laidas, atkeliavo į Seimą, tačiau dėl to nesusilaukė jokios reakcijos. O pats komiteto vadovas V. Bakas buvo portalo ekspertai.eu dalininkas ir steigėjas.
Minėta svetainė ekspertai.eu minima VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento 2016 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Joje rašyta, kad Rusija siekia veikti visuomenės nuostatas per žiniasklaidą, o ši informacija dažniausiai platinama per interneto svetaines ekspertai.eu, ldiena.lt, sauksmas.lt, revoliucija.org, slfrontas.lt, sarmatas.lt, versijos.lt, laisvaslaikrastis.lt.
„Sąsajos, interesai gali šiandien būti labai paprastai keliami – kodėl tame portale kritikuojant tam tikras valdžios įstaigas, tuo metu buvusią valdžią ir politikus, atsivėrė kelias kitiems politikams ateiti į valdžią“, – kalbėjo D. Radzevičius.
Taigi, sako jis, sąsajos tarp politikų ir kai kurių žiniasklaidos priemonių kelia ne mažiau klausimų nei verslo sąsajos su žiniasklaida.
Beje, prieš keletą mėnesių tas pats V. Bakas iškėlė idėją valstybės pinigais remti tiriamąją žurnalistiką. Tam net pažadėta milijonas eurų. Ar nekyla grėsmė, kad skatinama bus politikams palanki žiniasklaida?
„Todėl pinigai, kurie būtų skiriami kokybiškai žiniasklaidai, žurnalistikai, turėtų būti skirstomi nepriklausomų institucijų, kaip šiuo atveju veikia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Labai norėtųsi, kad valdžia būtų nuosekli. Jei kalbama, kad politikai ir verslas pernelyg daug įtakos daro žiniasklaidai, būtų labai gerai, kad ir valstybės pinigais būtų remiami ne tik kažkokie viešinimo projektai, bet investuojama į kokybę per nepriklausomas institucijas“, – mano pašnekovas.