Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas inicijuoja Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siekiama keisti skyrių „Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai“ į „Nusikaltimai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams.“
Įstatymo pataisomis minėtame skyriuje vietoje „padėjimo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką“ siūloma įrašyti „veikimą prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.“
Naujame BK straipsnyje, jei pataisoms būtų pritarta, būtų numatyta, kad tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Taip pat tas, kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį, veikė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.“
Kaip Delfi aiškino L. Kasčiūnas, pataisomis siekiama įnešti daugiau aiškumo. Iniciatyvą planuojama registruoti artimiausiomis dienomis.
„Baudžiamasis Kodeksas turėtų būti adekvatesnis tokioms situacijoms, kai įvairūs prieš Lietuvos valstybę veikiantys asmenys ar jų grupės manipuliuoja ir piktnaudžiauja teisėmis. Įsigaliojus pataisoms, bus sunkiau piktnaudžiauti BK nuostatomis“, – sakė NSGK pirmininkas.
Į „referendumus“ Donbase susiruošė stebėtojų desantas iš Lietuvos: tai vertinama kaip valstybės išdavystė
„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“, kurio likvidavimo klausimas – vis dar teisme, pirmininkė Erika Švenčionienė ir jo narys Edikas Jagelavičius paskelbė, kad vyksta stebėti „referendumų“ Donbase.
Apie tai, kad yra pakeliui į Rusijos okupuotas teritorijas, kuriose jau penktadienį prasideda pseudoreferendumai dėl prisijungimo prie Rusijos, Kremliaus gerbėjai pranešė ketvirtadienio vakarą.
„Tiesiog likimas mums davė šansą pabūti dviejų misijų dalyviais“, – paskelbtame vaizdo įraše aiškina E. Švenčionienė.
E. Jagelavičius priduria, kad jau „sėdi ant lagaminų“ ir vyks stebėti „referendumų“ Donbase.
Keturiuose Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose penktadienį prasideda balsavimas dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos.
„Ten, kaip žinia, keturiose srityse vyks referendumai, tai mes viską pamatysime savo akimis, įsitikinsime, ar tikrai žmonės ateis, ar sąžiningai balsuos. Ar tikrai nori žmonės tapti dalimi tos didžios šalies, tos didelės šalies, su kuria dabar Vakarai kariauja“, – aiškino E. Jagelavičius, praeityje vadovavęs Socialistinio liaudies fronto partijai.
E. Švenčionienė priduria, kad nuvykusi mėgins pasikalbėti su žmonėmis ir pati įsitikinti, kokia ten padėtis, nes informacija, kurią ji Lietuvoje gauna apie įvykius, esą yra iškreipta.
„Noriu, kad Lietuva gautų kaip galima teisingesnę informaciją“, – pridūrė ji.
E. Jagelavičiaus teigimu, po „referendumų“ stebėjimo jie kaip „karo žurnalistai“ vyks į karštus taškus.
Vakarų šalys pasmerkė šiuos pseudoreferendumus ir pareiškė, kad jų rezultatų nepripažins.
Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Paulius Saudargas Delfi penktadienį sakė, kad teisėsauga turi ieškoti būdų patraukti tokius veikėjus baudžiamojon atsakomybėn.
„Manau, kad tikrai rasime įstatymų, kuriuos jie yra sulaužę. Kol mes to nepadarėme, politiškai tai galime vertinti vienareikšmiškai kaip valstybės išdavystę, todėl, kad išduodami visi demokratinio pasaulio idealai“, – pabrėžė Seimo narys.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Planuoja dar vieną kelionę
Liepos pabaigoje E. Švenčionienė su keliais bendražygiais nuvyko į Maskvą ir ten sudalyvavo Kremliaus propagandą skleidžiančioje laidoje. Ten ji prišnekėjo tokių dalykų, kad Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą, prašydama likviduoti „Tarptautinį geros kaimynystės forumą“.
Teismas šį klausimą tebesprendžia. Kaip prieš savaitę skelbė E. Švenčionienė, bankas savo iniciatyva uždarė asociacijos sąskaitą.
Papildomai teisėsauga atlieka du ikiteisminius tyrimus, susijusius su šia asociacija.
Rudenį E. Švenčionienė dar kartą turėtų vykti į Maskvą. Iš forumo vadovės kalbų galima būtų suprasti, kad ją sutiko priimti Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, tačiau konkretus susitikimo laikas nėra aiškus.
„Kiek supratau iš tų atsakymų, kuriuos gavau, mano tas politikas, su kuriuo labai norėčiau pabendrauti, užsienio reikalų ministras, jis rugsėjo mėnesį turi daug tarptautinių vizitų, tai arba tai bus pačiame rugsėjo gale, arba tai bus spalio pirmą savaitę“, – kada galėtų vykti susitikimas, kalbėjo ji.
