Spėliojama, kad, jeigu į Kiniją vizitui išvyktų koks nors Lietuvos diplomatas – socialiniuose tinkluose pasipiltų diskusijos ir maišymai su žemėmis dėl to, kad yra išduodama mūsų vertybinė politika. Kyla klausimas, ar A. Blinkeno vizitas Kinijoje sukėlė kritikos bangą Amerikoje?

Mokslininkės E. Murauskaitės teigimu, tokių diskusijų jai girdėti neteko.

„Gal Lietuvos labiau čia pozicija yra, labiau įprastesnė Rusijos atžvilgiu, kad, jeigu valstybė yra identifikuojama kaip priešiška, tai yra bendras nusistatymas, kad jokių, ne tai, kad derybų, bet kalbų, jokios diplomatijos, jokio ryšio su ja negali būti, o, jeigu yra, tai yra tiesus ir slidus kelias link bedugnės. JAV, kaip globalinė galia, tikrai neturi tokio požiūrio. Sakykim, Šaltojo karo laikotarpiu, su Rusija visą laiką būdavo daugybė atvirų kanalų tiek tarp kariuomenių, tiek tarp diplomatų, tiek tarp mokslininkų, įvairiausių nevyriausybininkų“, – aiškino ji.

Anot pašnekovės, nepaisant tarp JAV ir Kinijos vyraujančios įtampos bei ne itin džiuginančių santykių – ryšiai yra išlikę, tačiau jų nebėra tiek daug.

„Pats faktas, kad yra kalbamasi su Kinija, visur Amerikoje yra vertinamas tikrai teigiamai, nes yra identifikuota, kad mažai yra tų kanalų, ypatingai, tarp JAV kariuomenės ir Kinijos kariuomenės yra labai mažai kanalų keistis informacija. Čia yra vertinama kaip konstruktyvus žingsnis mažinti įtampai, šitas konkretus vizitas“, – dalinosi ji.

Su priešais nesikalbėti – teisinga politika ar ne?

„Iš tikrųjų, vienu ar kitu metu tenka kalbėtis ir su priešais, nes ir su priešais kažkada reikia sudaryti taiką arba bent jau pasistengti nepereiti į tiesioginį konfliktą, kuris galėtų būti pražūtingas abiem pusėm“, – mintimis dalinosi T. Janeliūnas.

JAV valstybės sekretoriaus vizitą Kinijoje profesorius vertino itin teigiamai. Anot jo, dabartinis vizitas – tai noras sumažinti kilusią įtampą.

„Amerikiečiai, iš tikrųjų, santykiuose su Kinija patyrė įvairių pakilimų ir nuosmukių. Dabartinis laikotarpis yra skirtas tam, kad sumažinti esamą temperatūrą ir įtampą, tai Blinkeno vizitas yra pirmasis tokio tipo vizitas apskritai nuo Bideno prezidentavimo pradžios ir aukščiausio lygio bent jau koks iki šiol yra buvęs JAV pareigūno vizitas per pastaruosius keletą metų. Tikslas šiemet yra tiesiog neleisti įsiūbuoti laivo pernelyg drastiškai ir nebeturėti kelių atsitraukti“, – teigė jis.

Taivanas – tai tarsi nesantaikos obuolys tarp Amerikos ir Kinijos. Vizito metu A. Blinkenas dar kartą pakartojo, jog Amerika palaiko vienos Kinijos politiką ir nepalaiko Taivano nepriklausomybės, o Kinija reikalauja nedaryti provokacijų ir nesikišti į šalies vidaus reikalus. E. Murauskaitės teigimu, vizito metu vykusios diskusijos apie Taivaną – daugiau aiškumo nedavė, bet, anot jos, daug niekas ir nesitikėjo.

„Čia apie provokacijų tikimybės mažinimą labiau aktualu pakalbėti, nes jau visų akys yra nukrypę į artėjantį NATO summit‘ą Vilniuje ir tikrai būtų ne pyragai, jeigu dar labiau paaštrėtų jau ir taip sudėtinga situacija su Kinija. Manau, yra imtasi tikrai skubių priemonių, kaip įmanoma tą pasaulinį, lėtai bejudantį ledlaužį šiek tiek stabilizuoti. Taivano atžvilgiu, manau, čia tik tiek. Didelių kažkokių proveržių ten nepasiekta“, – teigė ji.

E. Murauskaitės teigimu, vizito metu buvo pakeltas ir Rusijos klausimas karo Ukrainoje kontekste.

„Oficialiai, Kinija yra pasakiusi, kad neremia nei vienos pusės, nors mes suprantame, kad, sakykime, dvejopos panaudos prekių tiekimas sėkmingai vyksta į Rusiją ir net tokių, sakykime, labai jau paribio prekių, kurios labai panaudojamos tikrai yra tame kare“, – apie Kinijos poziciją pasakojo Merilendo universiteto vyriausioji mokslininkė.

Anot E. Murauskaitės, Kinijos įtaka Rusijai gal ir nėra itin didelė, tačiau tam tikrus klausimus šios šalys, jos manymu, tikrai aptaria kartu.

„Aš neatmesčiau tikimybės dabar, kai mes pamatėme pajudėjimą Rusijos branduolinių ginklų į Baltarusijos teritoriją, kad galbūt būtų ne prašymo forma, bet klausimo forma į Kinijos pusę paklausta, kokius jie turi kanalus ar svertus Rusijai? Nustebčiau, jeigu apie tai nebūtų pasikalbėta kažkaip tai, nes mes matome, kad minimalus tas koordinavimas, ten rusai su kinais padaro bendrą pranešimą, kad branduolinių ginklų nemato kaip perspektyvių ir visaip kaip atsižegnoja, o paskui, kitą savaitę, rusai vis tiek padaro savo“, – apie Rusijos ir Kinijos santykius kalbėjo ji.

Dažnai kyla klausimas – ar Kinijai yra naudinga, kad konfliktas Ukrainoje tęstųsi ir kokie yra Kinijos interesai? Vilniaus universiteto profesoriaus, Tarptautinių santykių ir politikos instituto dėsytojo T. Janeliūno manymu, šis konfliktas Kinijai naudingas nėra.

„Aš manau, kad Kinija nėra suinteresuota, kad šis konfliktas tęstųsi, jai tikrai to nereikia, nes tai destabilizuoja apskritai situaciją visame pasaulyje, net ir Rusijos silpnėjimas, nors, aišku, buvo įvairių versijų, kad tai padeda Kinijai absorbuoti Rusiją ar išnaudoti silpnybes, kurios atsiranda Rusijoje dėl karo, bet ir tai nėra, aš manau, labai reikalinga Kinijai, nes jai visa sumaištis taip pat nėra trokštamas siekis“, – dalinosi jis.

Kinija plečia savo įtaką

Anot T. Janelinio, Kinija nėra linkusi karinėmis priemonėmis spręsti net ir Taivano klausimo, todėl, galima sakyti, kad pagrindiniu jos tikslu išlieka susitarimų priėmimas politinėmis priemonėmis.

„Bet kokie kariniai veiksmai, destabilizuojantys pasaulį, vedantys į įvairių klaidų tikimybę, manau, nėra Kinijos siekis. Tai kitokia valstybė negu Rusija. Rusijai chaosas yra gerai. Kuo daugiau visokio chaoso, tuo ji elgiasi drąsiau. Kinija – priešingai. Visgi, atsargus, nuoseklus darbas, ilgalaikis darbas yra didesnis prioritetas negu kelti chaosą pasaulyje ir ten ieškoti sau kažkokių galimybių“, – aiškino jis.

Su tuo, kad Kinija nėra tokių subtilių žaidimų šalininkė, sutiko ir E. Murauskaitė, tačiau teigė, kad šioje vietoje verta paminėti ir keletą svarbių dalykų.

„Besitęsiant Rusijos ir Ukrainos karui, su tokiu ypatingai dideliu Vakarų pramonės įsitraukimu ir dėmesiu ekonominiu, ir politiniu – Kinija tikrai lobsta iš to. Mes galime kalbėti ir apie perėmimą ginkluotės tiekimo kontraktų tokiems sąjungininkams Vakarų, kaip, pavyzdžiui, Saudo Arabija ar Egiptas, tiek Rusijos sąjungininkams, tokiems kaip Iranas ir plėtimas įtakos zonų. Mes galime kalbėti apie ekonomines partnerystes, pavyzdžiui, Pietiniame pusrutulyje ir politines partnerystes, kurios gerokai yra apleistos šio karo metu ir apskritai Pietinis pusrutulis mažai yra integruojamas į tą visą misiją“, – aiškino ji.

E. Murauskaitės teigimu, kol visi yra užsiėmę, Kinija sėkmingai plečia savo įtaką tiek Rusijos, tiek JAV įtakos zonose.

„Aš tikrai sutikčiau su Tomo teiginiu, kad pats konfliktas jai nėra naudingas, nes stabilumas yra ta terpė, kur Kinija visaip kaip klesti, bet, visgi, iš šitų citrinų limonadas jai gaunasi tikrai neblogas“, – teigė ji.

Valstybės nusiteikusios švelninti santykius

Ar JAV valstybės sekretoriaus vizitas Kinijoje padės pagerinti dviejų galingų valstybių santykius?

„Aš manau, kad abi pusės gavo tai, ko tikėjosi ir nebuvo perviršio lūkesčio. Kinai gavo tikrai aukšto lygio vizitą, vizitas buvo priimtas tikrai aukštame lygyje, tai, manau, kad tas bus svarbu ir šitas simbolinis šokis įvyko be trukdžių. Buvo pabrėžiama, kad tai yra tik pirmieji žingsneliai, o esmė yra sukurti palankesnę aplinką gilesniam dialogui. Aš manau, kad mes galėtumėm tai vertinti kaip sėkmę, jeigu ir kai mes pamatytumėm kažką apie naujus kanalus tarp kariuomenių: ar kažkokias pasitikėjimo linijas, ar, galbūt, neformalius veteranų klubų ryšius užmegztus, ar mokslininkų, ar nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su kariniais klausimais, gal kažkokios pasirašomos bendradarbiavimo sutartys. Aišku, jeigu mes pamatytumėm tiesiog krizių valdymui įsteigtus kanalus tarp Kinijos ir JAV kariuomenių – tai jau čia iš viso būtų puiku, bet, aš manau, kad sėkmės faktoriai būtų šitie. Tai kaip ir durys yra pravertos, niekas nepargriuvo, bet kažkokių netikėtumų į labai teigiamą pusę, turbūt, irgi neįvyko“, – dalinosi E. Murauskaitė.

Anot T. Janeliūno, šis vizitas įrodo, kad abi valstybės yra nusiteikusios švelninti santykius, tačiau konkurencija – išliks.

„Lūžio, be abejo, nebus, nes abi valstybės supranta, kad laukia ilgas konkurencinis kelias ir tikrai labai didelio draugiškumo tarp abiejų šalių nebus. Kol kas yra nusiteikimas nepereiti į tiesioginės konfrontacijos kelią. Tai toks, matyt, pagrindinis šių metų lūkestis yra ir gali būti visokių posūkių, nuosmukių, įtampos židinių, bet, atrodo, kad šiemet amerikiečiai ir kinai yra linkę, šiek tiek pro sukastus dantis, bet bendrauti tarpusavyje ir kalbėtis apie tai, jog jie dėl daugelio dalykų nesutinka“, – aiškino pašnekovas.