Britų tinklapio „The Guardian“ žurnalistui Vašingtone Benui Jacobsui po susitikimo vykusi lyderių spaudos konferencija priminė „atsainiai suburtos vokalinės „Motown“ grupės perdainuoto repertuaro pristatymą, o ne susitikimą, kuriame dalyvauja net keturių valstybių vadovai“.
„Pagrindinis vokalistas – D. Trumpas – kaip ir priklauso grupės lyderiui, scenoje užėmė dominuojančią poziciją ir noriai traukė visiems žinomas daineles puikiai nuspėjamomis temomis: pradedant Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir NATO bei baigiant Hillary Clinton. Likusieji trys improvizuotos grupės nariai nejaukiai mindžikavo jam už nugaros, vis bandydami neatsilikti nuo tempo ir nenusidainuoti pro šalį“, – rašė žurnalistas.
B. Jacobsas per spaudos konferenciją atidžiai nagrinėjo lyderių kūno kalbą.
„Grupės lyderio solinio pasirodymo metu Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė instinktyviai galvą kreipė į D. Trumpo pusę. Estijos prezidentė Kesrti Kaljulaid žiūrėjo tiesiai prieš save, vis bandydama nuslėpti pašaipų šypsnį. Kad ir kaip stengėsi, kartais jis vis tik pasirodydavo. Latvijos vadovas Raimondas Vėjuonis darė ir tą, ir aną“, – rašė žurnalistas.
Jis pastebėjo, kad D. Trumpas atsakė vos į vieną žurnalisto iš Amerikos klausimą. Jis buvo apie JAV karius Sirijoje ir prezidento praeitos savaitės pranešimą, esą jau gana greitai jie gali grįžti namo. Klausimas buvo ir apie netikėtą to ryto pareiškimą apie ketinimus siųsti šalies karių saugoti sieną su Meksika.
„Latvijai, Estijai ir Lietuvai JAV prezidentas pasakė vangių ir pasikartojančių pagyrų. Pramoninės šalys, sakė D. Trumpas, kur gyvena nuostabūs žmonės. Puikios šalys investuoti. Pagyrė ir žiniasklaidą. Štai Baltijos šalių žurnalistai skelbia tikras naujienas, o štai jų kolegos Jungtinėse Valstijose – „melagingų naujienų“ rašytojai“, – ironijos nevengė B. Jacobsas.
Pasak jo, D. Trumpo pritariantieji vokalistai iš Baltijos valstybių visomis išgalėmis stengėsi susiderinti. Jie negailėjo gerų žodžių JAV valdžiai, gyrėsi savo indėliu į NATO ir akcentavo, jog Jungtinės Valstijos visada išliko patikimos sąjungininkės net ir per pusę amžiaus trukusią sovietų okupaciją.
„Jie paprasčiausiai neturėjo kito pasirinkimo. Kaip ten bebūtų, svarbiausia štai kas – kol jie Trumpo grupėje dainuoja kaip pritariantieji vokalistai, D. Trumpas negali dainuoti duetu su V. Putinu“, – apibendrino B. Jacobsas.
Įžvelgė galimybių platesniam bendradarbiavimui
Tarptautinė naujienų agentūra „Reuters“ po susitikimo publikavo Amerikos Atlanto tarybos vyresniosios bendradarbės, politologės Agnia'os Grigas komentarą, kuriame ji pažymėjo, kad pirmąjį Baltijos šalių ir JAV viršūnių susitikimą D. Trumpas pakartojo JAV įsipareigojimą jų „giliai ir ilgalaikei draugystei“ ir pagyrė savo kolegas iš Baltijos šalių už jų „nuostabų darbą“.
Autorė atkreipė dėmesį, kad augant įtampai tarp NATO ir Rusijos šios trys šalys, išties, yra svarbios JAV sąjungininkės, ir pažymėjo, kad administracijai praverstų pasimokyti iš jų sunkiai įgytų žinių apie buvimą fronto linijoje kibernetiniame, energetiniame ir propagandos kare su Rusija.
Politologė savo komentare susitikimą vadino strategiškai reikšmingu ir apžvelgė kontekstą, kuriame jis vyko: diplomatai išsiunčiami po to, kai Britanija apkaltino Maskvą apnuodijus buvusį Rusijos šnipą Jungtinėje Karalystėje, prieš kelias dienas Rusija išbandė savo naują tarpkontinentinę balistinę raketą „Sarmat“.
Ji priminė, kad kai Barackas Obama 2015 m. Vašingtone susitiko su Baltijos šalių lyderiais, jis pavadino juos JAV „patikimiausiais sąjungininkais NATO“. 2017 metais, per savo vizitą Taline, JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as pakartojo, kad JAV tvirtai laikosi NATO penktojo straipsnio įpareigojimo abipusiai ginti Aljanso narius: „Vieno iš mūsų užpuolimas yra ataka prieš mus visus“. Tą pačią žinią Baltijos šalių lyderiai gavo ir iš D. Trumpo, kuris gyrė jų įsipareigojimą dalintis NATO kaštus.
Ekspertės vertinimu, JAV prezidentas turėtų kruopščiai parengti politikos priemones, kad parodytų Vašingtono paramą Lietuvos, Latvijos ir Estijos poreikiams. Ji pažymėjo, kad Baltijos šalys ne tik naudojasi NATO gynyba, bet ir aktyviai palaiko JAV užsienio politiką. Nuo 2004 metų, kai įstojo į NATO, jos aktyviai dalyvavo daugelyje NATO misijų.
Ekspertė atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalys nuo 2010 metų palaipsniui didino savo gynybai skiriamų išlaidų dalį. Estija buvo viena iš tik penkių NATO narių, kuri 2017 metais skyrė gynybai 2 proc. Bendro vidaus produkto, Lietuva ir Latvija šį tikslą pasiekė šiemet. 2015 metais Lietuva atnaujino šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą, o Estija nuo nepriklausomybės atkūrimo jo niekada nebuvo sustabdžiusi.
Po 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir po to, kai jos padidino savo biudžetus gynybai, jos iki 2020 metų išleis gynybai maždaug 2 mlrd. JAV dolerių. Baltijos šalys įsigijo ir karinės įrangos iš JAV, pavyzdžiui, „Javelin“ prieštankinių raketų, atkreipė dėmesį A. Grigas.
Pasak ekspertės, kol D. Trumpas kalba apie lūkesčius, kad NATO šalys didins išlaidas gynybai, JAV administracija turėtų padėti Baltijos šalims, kurios šį tikslą jau pasiekė, įgyvendinti jų platesnius gynybos prioritetus.
Jos nuomone, Vašingtonas turėtų plėsti bendradarbiavimą su trimis Baltijos šalyse įsikūrusiais NATO kompetencijos centrais. Energetinio saugumo centras Vilniuje, Kibernetinės gynybos centras Taline ir Strateginės komunikacijos centras Rygoje yra skirti rengti ir šviesti NATO šalių ir jų partnerių specialistus. Nors visi trys jau prisideda prie NATO operacijų, pasak ekspertės, JAV ekspertai turėtų labiau įsitraukti į jų veiklą.
Pasak politologės, žvelgiant toliau į Rytus, Vašingtonas turėtų kreiptis į savo Baltijos sąjungininkes patarimo dėl planų remti besivystančias demokratijas Rytuose. Ji atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalys ir Lenkija palaiko ypač glaudžius ryšius su tokiomis šalimis kaip Gruzija, Moldova, Ukraina per Europos Sąjungos Rytų partnerystės programą.
Ekspertė atkreipė dėmesį, kad Baltijos valstybės yra sąjungininkės ne tik gynybos srityje. Ji paminėjo, kad nuo 2017 metų Lietuva pradėjo importuoti suskystintas gamtines dujas iš JAV. Turint mintyje gamtinių dujų terminalų plėtrą Lenkijoje, pasak jos, tai rodo didelį iššūkį Rusijos dominavimui Europos dujų rinkose. Jos vertinimu, dujų iš Amerikos atėjimas į šį regioną yra strategiškai svarbus.
„Pirmasis D. Trumpo susitikimas su kolegomis iš Baltijos šalių buvo daugiau nei tik simbolinis aktas. Augant Rusijos agresijai buvo svarbu dar kartą patvirtinti JAV paramą savo draugams Europos linijose. Tai yra kartu galimybė D. Trumpo administracijai užmegzti glaudesnius santykius, kurie peržengia retoriką sąjungininkams, kurie kartais sulaukia nepakankamai dėmesio“, – rašė A. Grigas.