Po STT tyrimo – skandalingi faktai: iš valstybės gaudavo algą, nors nedirbo

Kaip ir kodėl buvo švaistomos valstybės lėšos, ketvirtadienį pradėjo aiškintis Vilniaus apygardos teismas – baudžiamąją bylą dėl turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvertė teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė.

Baudžiamąją bylą teisminiam nagrinėjimui perdavę prokurorai kaltinimus yra pareiškę Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojams – tarnybos direktoriaus pavaduotojui Aidui Adomaičiui, buvusiai Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjai Ginai Gajauskienei, buvusiai tarnybos vadovei Indrei Šidlauskienei bei Teisės ir personalo skyriaus vedėjai Emilinai Maslovskienei.

Baudžiamojon atsakomybėn patraukti ir fiktyviai į valstybės tarnybą įdarbinti du asmenys – Valentina Svobodina ir Jonas Paulavičius.

Bylos duomenimis, V. Svobodina iš pradžių buvo įdarbinta Žuvininkystės tarnybos Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Šilavoto poskyryje (Prienų rajone) specialiste, vėliau buvo perkelta į Tarptautinių reikalų ir rinkos skyriaus vyresniosios specialistės pareigas.

Tuo metu J. Paulavičius dirbo Žuvivaisos skyriaus Laukystos poskyryje (Kaišiadorių rajone).

Fiktyviai įdarbinti ir realiai jokių pareigų nevykdę tariami valstybės tarnautojai už darbą gaudavo ne tik atlyginimus, bet ir priedus, o juos atleidžiant iš pareigų iš Žuvininkystės tarnybos sąskaitos taip pat buvo sumokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Pareigūnų duomenimis, per trejus metus, kai fiktyviai dirbusiems asmemims buvo mokamas atlyginimas, valstybei buvo padaryta daugiau kaip 45 tūkst. Eur. Šią sumą Žuvininkystės tarnyba paprašė priteisti iš kaltų asmenų.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, fiktyviai 2014-2017 metais dirbę V. Svobodina ir J. Paulavičius gautus pinigus turėdavo atiduoti tuometinei Žuvininkystės tarnybos direktorei I. Šidlauskienei ir jos pavaduotojui A. Adomaičiui. Taip, anot prokurorų, jie ne tik klastojo dokumentus, bet ir pasisavino valstybės lėšas.

„2014 m. Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas, tuomet laikinai ėjęs direktoriaus pareigas, būdamas įgaliotu disponuoti Žuvininkystės tarnybos lėšomis, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą – Žuvininkystės tarnybai priklausantį, turtą ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su dar dviem tuometinėmis tarnybos darbuotojomis, fiktyviai įdarbino vieną asmenį, kuris realiai tarnyboje neatliko jokių funkcijų, o gautą darbo užmokestį atiduodavo jiems, – yra pranešusi prokuratūra. – 2015 m. rugpjūčio mėn. žmogus buvo atleistas iš tarnybos. 2015-2016 m., tarnybai jau vadovaujant naujai direktorei, fiktyviai buvo įdarbinti du asmenys, iš kurių vienas pakartotinai. Iš pareigų jie buvo atleisti 2017 m. rugpjūtį.“

Pasak prokurorų, Žuvininkystės tarnybos vadovai ir dar dvi valstybės tarnautojos, žinodami, kad realiai du asmenys tarnyboje neatlieka jokių darbinių funkcijų, klastojo dokumentus dėl jų perkėlimo į kitas pareigas, skyrė priedus prie atlyginimo ir kitas išmokas, kurias paskui iš jų atsiimdavo.

„Savo tyčiniais veiksmais jie veikė priešingai Žuvininkystės tarnybos interesams, suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus bei pasisavino jiems patikėtą svetimą – Žuvininkystės tarnybai priklausantį, turtą“, – tyrimą atlikusių prokurorų teigimu, kaltinamieji sumenkino valstybės tarnybos ir Žuvininkystės tarnybos autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė Žuvininkystės tarnyba ir valstybė.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dar 2017 m. rugsėjį, kai į STT po Žuvininkystės tarnyboje atlikto vidinio patikrinimo kreipėsi tuometis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.