Po skaudžios netekties gydytojo artimieji sako, kad pastaruosius metus jis sirgo depresija. Psichiatrai sako, kad tarp iš gyvenimo pasitraukusių asmenų, daugiausiai emociškai įtemptų profesijų atstovų – medikų, pareigūnų. Tad apie šią ligą, kuri dažnai lieka net nediagnozuota, Eglės Šantaraitės pokalbis „Labas vakaras, Lietuva“ su psichiatru Martynu Marcinkevičiumi.
„Pasaulio sveikatos organizacija netgi jau yra nustačiusi, kad depresija, pagal tokį rodiklį kaip ligos apsunkinti metai, yra antroje vietoje po širdies kraujagyslių ligų t. y. ne šiaip paplitusi, bet labai smarkiai paplitusi. Būtent, kas yra skaudžiausia, kad tai yra pakankamai darbingo amžiaus jaunų žmonių liga, kuria sergama daug metų ir žmonės labai kenčia ilgus metus“, – teigia M. Marcinkevičius.
Pasak jo, depresija yra viena pagrindinių savižudybės priežasčių.
„Kalbant apie Lietuvą, mes turime apskritai pagal visus rodiklius labai blogą psichikos sveikatą. Su depresija turime ypatingą problemą, kad, deja, mūsų Lietuvoje depresija labai dažnai lieka netgi nediagnozuota. Tai yra dėl tos vadinamos stigmos, nes žmonės tiesiog bijo ne tik kreiptis pas psichiatrus, bet jie net bijo pačios diagnozės.
Toks yra netiesioginis, bet labai iškalbingas rodiklis, kad raminamųjų vaistų Lietuva suvartoja net tris keturis kartus daugiau negu Skandinavijos, kitos Baltijos šalys. Tai antidepresantų mes suvartojame du tris kartus mažiau. Vadinasi, labai didelė dalis depresijų, deja, lieka nediagnozuotų ir negydomų“, – apgailestavo psichiatras.
Taigi, sakė M. Marcinkevičius, labai dažnai negydoma depresija tampa savižudybės arba alkoholizmo priežastimi. Jis taip pat paaiškino, kaip elgtis artimiesiems, kurie mato, kad jų artimam žmogui gali būti depresija.
„Labai aktualus klausimas, nes šalia depresijai būdingų simptomų – bloga nuotaika, sulėtėjęs mąstymas, sulėtėję veiksmai, nėra pasitenkinimo gyvenimu – labai būdingas ir savęs nuvertinimas. Žmogus jaučiasi, kad yra nieko nevertas, nereikalingas ir kad neverta kitiems dėl jo stengtis kažką daryti ir pan.
Iš tiesų, kartais žmogui yra sunku atlikti elementarius veiksmus – atsikelti iš lovos, pavalgyti, nusiprausti, ir pan. Taigi, jie ypač ne tik dėl stigmos, bet ir dėl pačios ligos simptomų labai sunku jiems pasiekti tą pagalbą. Dėl to artimųjų, kolegų, žmonių, kurie mato, jų pagalba yra labai reikalinga šiuo atveju, kad žmogų paskatinti ir kartais už rankos nuvesti pas tą psichikos sveikatos specialistą“, – pasakojo jis.
Psichiatras akcentavo, kad tikrai nepadės nieko nedarymas, nes pats blogiausias dalykas ir kuris taip pat dažnai pasitaiko, kai žmonės sako „na, susiimk!“.
„Arba „viskas bus gerai, ko tu čia „pariniesi“. Toks yra posakis. Depresijos paradoksas ir yra, kad <...> ji labai dažnai užpuola žmones, kuriems lyg ir viskas gerai. Tačiau taip pat būtų, jeigu sakytume onkologine liga susirgusiam žmogui, kurį ištiko infarktas, „susiimk“, – teigė M. Marcinkevičius.
Taip pat nurodė, kad jeigu yra pastebima, jog artimas žmogus prarado gyvenimo džiaugsmą, yra prislėgtos nuotaikos, nieko nebenori, sulėtėjo, sunku atlikti kasdienes veiklas, tokiu atveju būtinai reikėtų jį paskatinti apsilankyti pas psichikos sveikatos specialistą.
„Jeigu bijo psichiatro ar psichologo, tai bent pas šeimos gydytoją. Jie taip pat dažniausiai moka diagnozuoti depresiją. Norėčiau ištransliuoti gerąją žinią, kad būtent depresija yra viena efektyviausiai gydomų ligų iš visų psichikos ligų“ , – tikino jis.
Vertindamas neseniai pasitraukusio mediko situaciją, psichiatras norėjo pasakyti dvi aiškias žinutes.
„Viena žinutė, kad taip, deja, bet tarp medikų, socialiai jautrios ir emociškai įtemptos profesijos atstovų, savižudybių yra daugiausia. Taigi, daugiausia savižudybių yra tarp medikų, policininkų, socialinių darbuotojų, nes čia yra didžiuliai psichoemociniai krūviai.
