Tačiau tokie jo teiginiai yra niekuo nepagrįsti – Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs D. Digrio apeliacinį skundą dėl dar birželio mėnesį paskelbto Ukmergės teismo nuosprendžio, nusprendė, kad būtent autobuso vairuotojas yra kaltas dėl kilusios avarijos.
„Techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, jog kelio Kėdainiai-Ukmergė važiuojamosios dalies nelygiame ruože, esant slidžiai, šlapiu sniegu padengtai kelio dangai, autobuso „Neoplan N 116“ vairuotojas D. Digrys, važiuodamas apie 69 km/h greičiu, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, dėl to ji neteko stabilaus judesio, nuslydo nuo kelio į kairę ir apvirto“, – teisėjo Ugniaus Trumpulio pirmininkaujamos kolegijos teigimu, eismo įvykį lėmė nelygus ir slidus, šlapiu sniegu padengtas kelias bei vairuotojo pasirinktas važiavimo greitis.
Pasak teisėjų, būtent autobuso vairuotojo pasirinktas greitis ir nulėmė eismo įvykį: „Būtent pasirinktas D. Digrio važiavimo greitis nelygiame ir šlapiame bei sniego padengtame kelyje nulėmė tolimesnį po paslydimo autobuso judėjimą kelyje, kurio metu kilo eismo įvykis ir buvo nesunkiai bei nežymiai sutrikdyta autobuso keleivių sveikata.“
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad D. Digrys pagrįstai buvo pripažintas kaltu, jam skirta 100 MGL (5 tūkstančių eurų) bauda.
Teismas iš draudimo bendrovės nukentėjusiesiems priteisė beveik 18 tūkst. eurų turtinei žalai atlyginti, o iš autobusą valdžiusios įmonės – beveik 20 tūkst. Eur neturtinei žalai atlyginti. Dar apie 10 tūkst. D. Digrys turės sumokėti proceso išlaidų.
Eismo nelaimė Ukmergės rajone nutiko prieš ketverius metus, kai 2017 m. gruodžio 7 d., apie 10 val., D. Digrio vairuojamas autobusas Neoplan N116“ nuvžiavo nuo kelio ir apvirto. Autobusu į teatrą Vilniuje iš Kėdainių vyko daugiau kaip 30 vaikų ir juos lydintys pedagogai. Šio eismo įvykio įvairius sužalojimus patyrė 15 autobusu važiavusių keleivių.
Kaltu dėl avarijos pripažintas autobuso vairuotojas teisme nepripažino kaltės ir teigė, kad eismo įvykis įvyko dėl netinkamos kelio būklės, o greitis, anot jo, buvo saugus.
„Važiuojant 60-70 km/val. greičiu autobusas buvo visiškai stabilus, kelio nelygumai nenešiojo autobuso į šonus, poreikio staigiam stabdymui nebuvo, tai man leido daryti išvadą, kad greitis buvo saugus, – teismui nurodė vairuotojas. – Normalu, kad protingas ir rūpestingas asmuo, jausdamas, jog jo pasirinktas greitis yra saugus, greičio sąmoningai nemažins vien dėl kažkokių hipotetinių, įsivaizduojamų kliūčių ar deformacijų. Be to, Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą.“
Vairuotojas pažymėjo, kad, atsižvelgdamas į kelio būklę ir autobuso stabilumo bei kontrolės pojūtį, neturėjo jokio pagrindo važiuoti mažesniu greičiu ir nematė, nežinojo ir negalėjo numatyti, kad kelyje bus itin staigus ir intensyvus 16 cm laipto formos pažemėjimas, nuo kurio nuslydus autobuso ratui, autobusas praras stabilumą, nuvažiuos nuo kelio ir apsivers.
„Šis eismo įvykis laikytinas kazusu“, – aiškino D. Digrys, apeliacinės instancijos teismo prašęs jį išteisinti dėl pateiktų kaltinimų.
Tačiau su tokiais teiginiais nesutikę teisėjai pažymėjo, kad, remiantis ekspertų išvadomis, būtent pasirinktas nesaugus greitis ir tapo skaudžios nelaimės priežastimi. Pasak teisėjų, jeigu autobusas būtų važiavęs mažesniu greičiu, galbūt nebūtų autobuso vertimosi per stogą, vairuotojas sugebėtų atstatyti autobuso tiesiaeigį judesį, nuvažiuotų į šalikelę ir sustotų
„Ekspertas nurodė, jog susidariusioje situacijoje buvo galimybė išvengti eismo įvykio arba tokių pasekmių, kurios lemia baudžiamąją atsakomybę, jeigu nuteistasis būtų pasirinkęs saugų važiavimo greitį, – pabrėžė Vilniaus apygardos teismas. – Kolegija konstatuoja, kad būtent pasirinktas D. Digrio važiavimo greitis nelygiame ir šlapiame bei sniego padengtame kelyje nulėmė tolimesnį po paslydimo autobuso judėjimą kelyje, kurio metu kilo eismo įvykis ir buvo nesunkiai bei nežymiai sutrikdyta autobuso keleivių sveikata.“
„Tuo keliu yra saugiai važiavęs ne vienas autobusas iki eismo įvykio ir ne vienas autobusas tą vietą pravažiavo saugiai ir po įvykio“, – teismo teigimu, eismo įvykis kilo ne dėl kelio slenksčio, ant kurio D. Digrio vairuojamas autobusas užvažiavo, o dėl to, kad vairuotojo pasirinktas greitis, atsižvelgus į kelio dangos pažeidimus ir oro sąlygas, buvo nesaugus.
Be to, teisėjai pabrėžė, kad net jeigu būtų galima konstatuoti, jog kelias Kėdainiai-Šėta-Ukmergė yra nesaugus, tai nereiškia, jog vairuotojas nėra įpareigotas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad, kelyje sumėčius vairuojamą autobusą, sugebėtų jį ištiesinti ar laiku sustabdyti.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, yra pastatytas įspėjamasis kelio ženklas „Nelygus kelias“, įspėjantis apie kelio bangas, kalnelius, duobes, nesklandžias sandūras su tiltais ir kita. Be to, tą dieną, kai įvyko avarija, buvo blogos oro sąlygos, o kelio būklė dėl to buvo prasta, todėl autobuso vairuotojas turėjo numatyti, jog važiuojant nelygiu, slidžiu ir sniegu padengtu keliu, jo vairuojamą transporto priemonę gali sumėtyti, autobusas gali pradėti slysti.
„Todėl vairuotojas privalėjo važiuoti tokiu greičiu, kad bet kokiu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesukeliant pavojaus vežamiems keleiviams“, – pabrėžė teismas.
Teisėjų teigimu, važiavimas leistinu greičiu savaime nereiškia, kad yra važiuojama saugiu greičiu: „D. Digrys privalėjo važiuoti tokiu greičiu, kad esant susidariusiai situacijai galėtų atstatyti tiesiaeigį autobuso judėjimą ar sustabdyti autobusą ir išvengti eismo įvykio.“
