Tačiau politikos mokslininkai vertina ne tik skandalus, bet ir galimas rinkėjų reakcijas, nuolatinio elektorato požiūrį į vienus ar kitus prasižengimus, o tai reiškia ir spėjamą jų elgesį per rinkimus. Didžiausia partijų bėda – neskaidrūs ryšiai ir korupcija.

Antikorupcines iniciatyvas skatinančios organizacijos vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad liberalų skandalas – dar vienas įrodymas, jog politinė korupcija reali, o politikai nėra linkę skaidrinti savo veiklos.

„Šiuo metu akivaizdu, jog lobistinė veikla, tai yra įtakos darymas mūsų šalyje vyksta nuolatos, tačiau mes apie tai beveik nieko nežinome. Jis yra kaip seksas Tarybų Sąjungoje – visi apie tai kalba, tačiau niekas to nemato ir apsimetinėja, kad to nėra“, – lygina „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas S. Muravjovas.

Anot profesorės Ainės Ramonaitės, iki rudens dar daug nutekės vandens, nežinia, kiek rinkėjų ateis prie balsadėžių ir kam tie atėjusieji atiduos savo balsus. Tačiau akivaizdu, kad korupcijos skandalas labiausiai gali atgrasyti liberalų rėmėjus.

Ainė Ramonaitė

„Jie gali labai greitai perbėgti kažkur kitur. Problema tik vienintelė, klausimas jiems, kur perbėgti. Tai gali būti, kad galu gale pagalvoję sugrįš prie to paties, nes neras, kur perbėgti“, – aiškina VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė A. Ramonaitė.

Po suklupusio Liberalų sąjūdžio, kuris jau buvo paveržęs ir konservatorių dešiniojo sparno lyderio poziciją, prognozuojama, kad konservatoriams greičiausiai pavyks susigrąžinti lyderystę. Tačiau rudenį rinkimuose be liberalų konservatorių šansai patekti į valdančiąją koaliciją labai riboti.

„Žvelgiant iš tokios trumpalaikės perspektyvos, tai konservatoriams ne į naudą šitas liberalų skandalas dėl to, kad jų pagrindiniai partneriai praras daug balsų, o be tų partnerių sudaryti koaliciją nebus labai lengva, nebus su kuo. Bet iš kitos pusės yra tam tikras šansas konservatoriams atgauti dešiniųjų lyderio pozicijas, kurias, atrodo, norėjo perimti liberalai“, – sako A. Ramonaitė.

Konservatoriai kol kas neturi ir ryškaus korupcijos ar neskaidraus veikimo šleifo, nors negražių istorijų irgi neišvengė.

„Na, lyginant su kitomis partijomis, tai jie atrodo daug geriau, todėl, kad jei ten ir buvo tam tikrų skandalų savivaldybių lygmeniu, tai vis tiek nepalietė pagrindinės komandos, ypač tos atsinaujinusios komandos“, – mano VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė A. Ramonaitė.

Dar prieš mėnesį atrodė, kad socialdemokratus užgriuvę skandalai, kai buvo paviešinti premjero Algirdo Butkevičiaus, aplinkos ministro Kęstučio Trečioko pokalbiai su Druskininkų meru Ričardu Malinausku dėl „Vijūnėlės dvaro“ reikalų, visai ištirpdys pasitikėjimą.

Prisidėjo premjero dukters vyro istorija su viešųjų ryšių bendrovės akcijomis, paties premjero amžina nuomonių kaita ir po to sekę pasiaiškinimai, kurie jį dar labiau skandino. Galiausiai, R. Malinausko pasitraukimas iš partijos su visu skyriumi ir socialdemokratų reitingai ėmė važiuoti žemyn, kaip ir jų lyderio – premjero.

A. Butkevičiaus populiarumas krenta jau penktą mėnesį, visuomenės apklausų duomenimis, gegužę jis sumažėjo dar beveik 6 proc. iki 41,2 proc., nors gruodį populiarumas siekė 61 proc. Dabar socialdemokratų partija, regis, gali atsikvėpti.

„Jiems gal ir kažkiek naudinga, kad dabar nukrypo dėmesys nuo jų prie kitų, tai jie gali atsigauti, perrikiuoti savo jėgas. Bet socialdemokratai, priešingai nei liberalai, vis dėl to turi stiprias pozicijas tam tikruose rajonuose ir turi to lojalaus elektorato pakankamai nemažai“, – teigia A. Ramonaitė.

Profesorė prognozuoja, kad socialdemokratų populiarumas nustos kristi dar ir dėl to, kad dalis liberalais nusivylusių rinkėjų gali persimesti į jų stovyklą. Kitoms dviem socialdemokratų valdančiosios koalicijos partnerėms pranašaujamas artėjantis krachas: Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas ir Seimo narys Vytautas Gapšys – nuteisti.

Iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Seime jau pasitraukė Jolita Vaickienė, vėliau „Drąsos kelio“ perbėgėlis Stasys Brundza, šią savaitę pasitraukė anksčiau į šią frakciją perėję „Drąsos kelio“ sąraše išrinkti parlamentarai Povilas Gylys ir Valdas Vasiliauskas.

Pastarasis, nors ir nebūdamas partijos nariu, buvo paskirtas vadovauti „Tvarkos ir teisingumo“ rinkimų štabui, o P. Gylį Rolandas Paksas balandį siūlė į vidaus reikalų ministrus, kai šias pareigas ėjęs Saulius Skvernelis perėjo į Valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Šiandien iki rinkimų likus kiek daugiau nei 4 mėnesiams, „Tvarka ir teisingumas“ dar neturi rinkimų sąrašo lyderio, kaip, beje, ir Darbo partija.

Ne pirmus metus „Tvarkos ir teisingumo“ partija į korupcijos skandalus yra panirusi visa galva. STT dar 2014 m. pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įtariama, kad iš viso už pažadus ir susitarimus dėl poveikio, vykdant viešuosius pirkimus, „Tvarka ir teisingumas“ priėmė maždaug 377 tūkst. eurų kyšį.

Su šia partija siejama dar viena byla. STT įtaria, kad žiniasklaidos įmonių grupės „Lietuvos rytas“ vadovas Gedvydas Vainauskas galėjo susitarti su „Tvarkos ir teisingumo“ lyderiu R. Paksu, kad šis už 15 tūkst. eurų kyšį paveiktų Aplinkos ministerijai pavaldžią Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad ši greičiau leistų naudoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose.

Sociologas Vladas Gaidys sako, kad Lietuvoje yra du partijų tipai – vienos veikia pagal demokratinius principus, kitos labiau primena uždarąsias akcines bendroves. Pastarųjų rėmėjai partiją tapatina su lyderiu.

Vladas Gaidys

„Na, tai visi pasakys: čia Rolando Pakso partija, o ne kieno kito. Čia tikrai jis sukūrė ir tas, kas nutinka su R. Paksu, persiduoda iš karto partijai. O yra partijos, kur renkamas pirmininkas. Turbūt partija nėra A. Butkevičiaus, o socialdemokratų. Liberalų sąjūdis tai nėra E. Masiulio nuosava partija. Jokiu būdu. Jis tiesiog kuriam laikui išrinktas, pasamdytas direktorius, kaip būna įmonėse. Jei kas nors su tuo žmogumi nutinka, tai ne taip skaudu tai įmonei, nes bus kitas direktorius“, – aiškina Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys.

Dabar visų akys krypsta į Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kuri turi po vieną atstovą Seime ir Europos parlamente, ir, regis, nėra susitepusi korupcija.

„Jie taip ramiai laukė savo laiko ir ilgą laiką dirbo užkulisinį darbą, kantriai ir ramiai laukė savo laiko ir sužaidė labai gerą partiją su S. Skverneliu, ir kol kas atrodo, kad jie bus pagrindiniai laimėtojai“, – prognozuoja VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė A. Ramonaitė.