Politologė Gabrielė Burbulytė „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ įvertino šių dienų situaciją.
„Pirmiausia, reikia pasakyti, kad tai tikrai nėra maža problema ir tai yra tokio masto problema, kad mes tikrai apie tai turime kalbėti, kad pačios aukščiausios grandies pareigūnai privalo prisiimti atsakomybę, tačiau šiuo atveju yra teisingas pasirinkimas sprendimą atidėti kitai savaitei, nes turime po vakar labai daug neatsakytų klausimų, ypatingai komunikacinių klausimų, kas, kam ir kada siuntė žinutes, kas ką informavo, kas nesureagavo, kas sureagavo ir tada turėsime konkretų atsakymą, kas turėtų pasitraukti.
Mano manymu, turime kalbėti apie politinę atsakomybę ir šiuo atveju turėtume kalbėti apie kelių ministrų atsakomybę, o kuriam tiksliai kliūtų, reikėtų sulaukti tikslenės informacijos būtent dėl vidinės komunikacijos“, – sako politologė.
Krizė drebina visą Vyriausybę
Anot jos, šiuo metu turime ne tik vadybinę, bet ir didžiulę komunikacinę krizę, o konkretūs asmenys, kurie atsakingi už šias krizes, ir patys turėtų susivokti.
„Bet kokiu atveju ši problema krečia visą Vyriausybę, nes tai nėra vienos ministerijos atsakomybė dėl sankcijų, pervežimų, Lietuvos geležinkelių, taip pat nepamirškime Klaipėdos uosto, taigi atsakomybė yra visos Vyriausybės. Kas bus tas asmuo, kuris ir pats šiaip turėtų žinoti ir prisiimti atsakomybę, pamatysime kitą savaitę, bet kokiu atveju nepamirškme, kad ministrai nėra vien tik Vyriausybės nariai. Ministrai vadovauja ministerijoms ir tai yra didžiulė vadybinė problema, kad kažkur įvyko nesusikalbėjimas ir jis buvo neatliktas, neišpildytas. Greta vadybinės mes matome labai didelę komunikacinę problemą“, – sako politologė.
G. Burbulytė taip pat įvertino premjerės situaciją ir ką šiuo sudėtingu metu reikėtų daryti būtent jai.
„Ir aš galvoju, kas iš tikro turėtų prisiimti atsakomybę, nes tai jau yra tarpministerinė problema, todėl atitinkamai dalis atsakomybės kliūva ir premjerei, bet išlaikykime blaivų protą ir į šią problemą pažiūrėkime iš šalies: ar vieno, ar kelių, ar premjerės atsistatydinimo klausimas nėra šios problemos sprendimo būdas. Jeigu pasižiūrėtume iš šalies į Lietuvą, tai bet kurio ministro atsistatydinimas šią akimirką, ar tai, kad premjerė prisiims atsakomybę ir irgi sugalvos atsistatydinti, tai Baltarusijoje tai būtų ištransliuota kaip labai didelė Lukašenkos režimo pergalė ir tai taip pat nebūtų geras dalykas“, – sako politologė.
Užsienio žiniasklaidoje – keistas Lietuvos vaidmuo
Pašnekovė laidoje taip pat pabrėžia, kad pastarosiomis dienomis ir užsienio žiniasklaidoje esame nušviečiami gana keistoje spalvoje.
„Užsienio žiniasklaidoje jau nuo vakar esame nušviečiami labai keistoje spalvoje. Pateikiami lyg tai vos ne palankų sprendimą priėmė Lukašenkos sprendimui, kurį ką tik neseniai taip aršiai kritikavome. Tai tikrai didelė problema užsienio politikos reputacijai. Vis tik buvo keturi mėnesiai pasiruošti, aš labai puikiai suprantu, kad tarptautinė teisė, teisiniai įsipareigojimai, ekonominiai įsipareigojimai yra labai svarbūs. Mes turime galvoti ir apie mūsų šalies piliečių gerbūvį ir gerovę.
Drąsiai išsakyti, skaidriai, ypatingai šiandien garsiai kalbama apie teisės viršenybės principą, tai teisė yra apie skaidrumą bei viešumą, pasakyti, kad taip, sankcijos yra būtinos, bet mes nieko nedarysime tokio, kas pakenktų mūsų šalies piliečiams, taigi tai buvo galima padaryti ir užvakar, ir prieš savaitę, ir prieš mėnesį. Deja, tai nebuvo padaryta. Būtent tai ir yra viena didžiausių problemų – nebuvo pasiruošta aiškiai atsakyti į visus klausimus, ką tikrai buvo galima padaryti“, – tikina pašnekovė.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis pranešė, jog yra pasiruošęs prisiimti atsakomybę dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą ir trauktis iš posto.
„Premjerę ryte informavau, kad esu pasiruošęs prisiimti atsakomybę, tiesiog nepavyko įgyvendinti sankcijų (JAV sankcijų „Belaruskalij“ – BNS)“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė M. Skuodis.
Jis apgailestavo dėl susiklosčiusios situacijos ir kartojo, kad Lietuva neturi patirties įgyvendinti tokios apimties sankcijų.
„Lietuva neturi patirties tokių sankcijų, kai jos susijusios su tokiomis apimties kompleksinėmis sutartimis („Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ – BNS)“, – teigė M. Skuodis.
„Joje yra tam tikri teisiniai spąstai“, – pridūrė jis.
Anot M. Skuodžio, sprendžiant susidariusią padėtį yra dvi išeitys: sprendimus dėl sankcijų įgyvendinimo turėtų priimti arba Seimas, arba Vyriausybė.
„Seimas galėtų priimti įstatymą, tokį, koks buvo dėl Astravo atominės elektrinės. Alternatyva yra Vyriausybės lygmens sprendimas, įpareigojantis mūsų visas įmones nedalyvauti trąšų gabenime“, – sakė susiekimo ministras.
„Trąšos negali važiuoti ir taškas. Čia nėra jokių dviprasmybių“, – pareiškė jis.
Pasak ministro, nors sutartis tarp geležinkelių ir „Belaruskalij“ yra konfidenciali. jis asmeniškai aiškinosi, ar įmanoma ją nutraukti, o avansą grąžinti.
