Laidoje „Delfi diena“ politologė Rima Urbonaitė sako, kad geriausias būdas pradėti ne nuo Seimo, o nuo savivaldos, kur būtų galima pradėti mokytis politikos subtilybių.
„Šiandien realiai Seime yra du pasiūlymai. Pirmas – keisti ir Konstituciją, ir amžių (dėl 21 metų), o dabar yra pasiūlymas dėl18 metų. Iš pradžių aš pati sau uždaviau klausimą, kas būtų, jeigu kai aš buvau 18-metė, būčiau atsidūrusi Seime, žinodama jau dabar Seimo darbo subtilybes, Seimo darbo sudėtingumą, sau atsakiau, kad ne – aš savęs, nors nebuvau ta, kuri nesidomi politika, buvau aktyvi, bet man atrodo, kad tai yra sudėtingas uždavinys.
Manau, kad pasiruošimas į Seimą turėtų būti labai preciziškas. Net ir dabar nesižaviu tuo, kas vyksta, kai žmonės, nors ir nebejauni, ateina be pasiruošimo. Mes turėtume galvoti apie kelis dalykus. Pirmiausia, mes galite duoti tą vadinamą aikštę savivaldoje jaunimui, kur galima mokytis politikos. Kitas dalykas – mūsų pilietinis ugdymas mokyklose. Jeigu mes jį turėtume pakankamai gerą, galbūt turėtume kitokį žmonių pasiruošimą dalyvauti politikoje. O šiandien tas lygis manęs netenkina. Šiandien į šią idėją stebiu su skepsiu“, – sako politologė.
Nori kalbėti apie jaunimo problemas
Lietuvos Liberalaus jaunimo pirmininkas Lukas Stravinskas sako, kad tokios pataisos leistų jauniems žmonėms garsiau kalbėti apie problemas, kurios kamuoja būtent jaunesnius žmones.
„Aš manau, kad nėra per anksti, nes mes turime tokią praktiką Europos Sąjungoje. Net 16-oje valstybių yra leidžiama 18-mečiams kandidatuoti į Seimą. Sutinku, kad mūsų pilietiškumo ugdymas nėra toks, kuris visko paruoštų mokinius dar moykloje, bet neturėtume užkirsti kelio jauniems žmonėms išbandyti save.
Čia reikėtų kalbėti apie tai, kad kandidatavimas jaunesniame amžiuje leistų jaunuoliams parodyti problemas, kurios yra aktualios būtent jaunimui, su kuriomis susiduria jaunas žmogus. Tikrai nenutiktų taip, kad staiga po rinkimų atsirastų dešimt 18-mečių Seime. Galbūt būtų vienas ar kitas jaunas žmogus, kuriam anksčiau Konstitucija neleido kandidatuoti, bet dėl pataisos žmonės turėtų galimybę kandidatuoti ir išbandyti save“, – sako L. Stravinskas.
Nepritaria pasiūlymui
Seimo narys Rimantas Jonas Dagys mano, jog tokio amžiaus žmonės dar tikrai neturi reikiamos patirties. Anot jo, darbas Seime neapsiriboja vien sprendimų ratifikavimu.
„Ko mes tikimės iš mūų Seimo? Žmonės nelabai įsivaizduoja to darbo. Jeigu mes per vieną sesiją priimame daugiau nei 1000 norminių aktų, o juos suprasti reikia tam tikros patirties. Taip pat ir teisinės, gyvenimiškos patirties.
Nuo tų balsavimų priklauso mūsų žmonių likimas. Jeigu mes manome, kad Seimas turi tik ratifikuoti Vyriausybės nutarimus, tuomet taip. Man tik vienas argumentas nepatinka – semtis patirties Seime.
Seime priimami sprendimai, nuo kurių priklauso žmonių likimas, o tam reikia pasiruošti. Žinoma, yra žmonių, kurie yra labai gabūs, bet bendrąja prasme 18-mečiai dar neturi tos patirties“, – sako politikas.
Prabilo apie išsilavinimo cenzą
Paklausus R. Urbonaitės, ar reiktų kalbėti apie papildomus cenzus, pavyzdžiui, žinių ir išsilavinimo, politologė tikino, kad tokiu būdu sukurtume per daug šalutinių veiksnių, kurie sukeltų daug triukšmo, bet ne kokybės.
„Aš manau, kad tai sukeltų labai daug tam tikro triukšmo. Galų gale, tas aukštasis išsilavinimas – apie ką mes kalbame, kokioje srityje. Prasidėtų daug diferenciacijos, visokių išlygų. Mes juk kalbame apie atstovaujamąją valdžią.
Žinoma, yra tam tikro šaržavimo, kad galbūt reikia pirmiausia išlaikyti egzaminą, kad ir Konstitucijos, politinių pagrindų, ir tik tuomet būtų galima ateiti į Seimą. Išties mes matome paradoksą – jeigu mes šiandien paklaustume visų Seimo narių, koks Lietuvoje yra biudžetas, klausimas, kiek jie tiksliai žino ir susigaudo tame.
Kalbant apie įvairius teisės aktus, net ir dabar kai kurie iš jų yra labai neprofesionaliai parašyti. Pavyzdžiui, aiškinamieji raštai, kuriems reikia dar vieno aiškinamojo rašto. Tikrai iššūkių yra labai daug, bet jeigu mes pradėsime žaisti su papildomais cenzais, gali būti pakankamai sudėtinga, galime prisižaisti. Tuomet prisidėtų labai daug šalutinių reiškinių, kurie neprisidės prie kokybės. Mano galva, prie kokybės gali prisidėti du dalykai: politinių partijų kartelės kėlimas (…) ir visuomenės švietimas, kur mes neinvestuojame pakankamai“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Saldainis prieš rinkimus
R. Urbonaitė taip pat mano, kad toks politikų žvilgsnis į jaunimą yra tarsi tam tikras saldainis prieš rinkimus.
„Labai keista, kad jaunimas prisimenamas tik prieš rinkimus. Mes matome tokią tendeciją. Lyg bandoma pasakyti, kad jaunimas mums rūpi, bet iš tikro tai nėra galvojimas apie jaunimą, kad turėtume kartą, kurie tampa rimtais politikais, kurie geba dirbti labai profesionaliai, nes dabar kartais atrodo, kad tos atsakomybės nejaučia ne tik 50-mečiai Seime, bet ir jaunesni. Reikia matyti abi medalio puses.
Aš manau, kad čia galima įžvelgti bandymų prisiminti spekuliuojant, žinoma, jaunimui tai svarbu, bet reiktų žiūrėti plačiau, o ne tik numetant saldainį. Jaunimui reikia, kad į juos būtų žiūrima visuomet, o ne tik prieš rinkimus. Paskui jie taps kažkuo, kas iš tiesų kurs valstybę“, – svarsto politologė.