aA
Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui pareiškus, kad miesto savivaldybė neplanuoja svarstyti Jono Noreikos-generolo Vėtros atminimo lentos atkūrimo, į jį kreipėsi Seimo nariai, ragindami pakeisti nuomonę ir neduoti kelio tolesniam vandalizmui.

„Tai žalia šviesa visiems vandalams griauti viską, kas jiems nepatinka“, – taip mero poziciją vertino Seimo nariai, kurie kreipėsi į R. Šimašių su raginimu pakeisti nuomonę ir atstatyti atminimo lentą.

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai teigia, kad yra sunerimę dėl tokios R. Šimašiaus pozicijos. Jiems pritaria ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Arūnas Gumuliauskas. Jie kreipėsi į merą bendru raštu su raginimu atstatyti atminimo lentą.

O TS-LKD narys Valdas Benkunskas DELFI teigė, kad pirmiausia savivaldybė turi išsiaiškinti atminimo lentos teisėtumą ir imtis veiksmų kaip sudrausminti viešajai tvarkai nusižengusį Sanislovą Tomą.

Į R. Šimašių, kaip jie patys teigia, kreipėsi ir sambūrio „Pro Patria“ nariai. Jie siūlosi patys skirti lėšų lentos atstatymui, tačiau reikalauja, kad vėliau lenta būtų saugoma ir prižiūrima savivaldybės.

Po to, kai į Europos Parlamentą kandidatuojantis Stanislovas Tomas kūju sudaužė generolui Vėtrai skirtą atminimo lentą, sostinės meras pareiškė, kad „tai yra ypatingai žema“, tačiau pridūrė, kad neplanuoja svarstyti jos atkūrimo.

Po Šimašiaus pareiškimo – raginimas pakeisti nuomonę: tai žalia šviesa visiems vandalams

„Diskusija dėl generolo Vėtros veiklos vertinimo yra sudėtinga ir daugiaprasmiška, tačiau chuliganiškas elgesys yra pats blogiausias argumentas tokioje diskusijoje. Jei tai daro rinkimuose siekiantis dalyvauti asmuo, tai yra ypatingai žema“, – rašoma R. Šimašiaus citatoje, kurią DELFI perdavė jo atstovė.

Pareikšdamas, kad neketina svarstyti atminimo lentos atnaujinimo, R. Šimašius įvardijo ir argumentus: „Primenu, kad savivaldybė nebuvo šios atminimo lentos įrengimo iniciatorė, tad lentos atkūrimo svarstyti neplanuoja“.

Dėl S. Tomo veiksmų pirmadienio popietę į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Stanislovas Buškevičius. Kreipimesi jis prašo ištirti tokio vandalizmo priežastis.

Generalinės prokuratūros atstovė DELFI patvirtino, kad toks kreipimasis gautas, užregistruotas ir bus tiriamas.

Pirmadienio popietę buvo nuspręsta, kad S. Tomas areštinėje praleis dvi paras.

Po įvykio prie Vrublevskių bibliotekos, kur buvo pakabinta atminimo lenta, žmonės atnešė gėlių, uždegė trispalve perrištą žvakę.

Benkunskas: mes negalime leisti įsivyrauti tokiai praktikai

„Turime suprasti, kad jei tokiais principais leisime nuiminėti kažkokius objektus arba atminimo lentas, neaišku, kas mieste gali pradėti darytis. O dėl atstatymo ar neatstatymo – klausimas ankstyvas. Pirmiausia reikia susirinkti informaciją, kaip ta lenta ten atsidūrė ir koks yra teisinis jos statusas“, – teigė TS-LKD narys V. Benkunskas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas neseniai atmetė skundą dėl generolui Vėtrai skirtos atminimo lentos. „Visai nesenas teismo sprendimas, kuris remiasi daugiau istoriniais tyrinėjimais, matyt, yra svarbus šaltinis sprendžiant dėl istorinių aplinkybių, bet, man atrodo, kad pats svarbiausias dalykas, kad mes negalime leisti įsivyrauti tokiai praktikai, kad jei kažkas kažkam nepatinka, tai brutalia jėga panaikina tuos objektus sudaužant ar kažkaip sugadinant, – teigė TS-LKD narys. – Tokia praktika, man atrodo, būtų didžiausia žala ir miestui, ir bendrai istorinei atminčiai.“

Jo teigimu, pirmiausia vis dėlto reikia išsiaiškinti, kas inicijavo lentos atsiradimą ir vadovautis teisės aktais. Dėl atnaujinimo, TS-LKD nario, svarstyti dar anksti.

Į merą kreipėsi Seimo nariai

Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir Arūnas Gumuliauskas pirmadienį išplatino pranešimą, kuriuo pareiškė, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą Remigijų Šimašių, ragindami jį atstatyti 2019 m. balandžio 8 d. sudaužytą Jonui Noreikai-Generolai Vėtrai pagerbti skirtą memorialinę lentą ant Vrublevskių bibliotekos sienos, Vilniuje.

„Atsižvelgiant į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad Vilniaus miesto savivaldybė lentos atkurti neplanuoja, esame sunerimę, kad tokia pozicija gali pateisinti vandalizmo aktus ir paskatinti panašius veiksmus ateityje. Todėl raginame merą atstatyti sunaikintą memorialinę lentą ant Vrublevskių bibliotekos sienos arba tai savo jėgomis padarys visuomeninės organizacijos“, – pranešime cituojamas L. Kasčiūnas.

Seimo narių pranešime teigiama, kad „neatmestina, kad tokias barbariškas akcijas paskatino ir aukštų Lietuvos pareigūnų, tokių kaip Linas Linkevičius, Lietuvoje ir toli už jos ribų, viešai reikštas nepasitenkinimas šia lenta. O kai valstybės institucijų (Teismų ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro) vertinimu pradeda abejoti Vyriausybės nariai – rezultatus matome“.

Stanislovas Tomas kūju daužo generolo Vėtros atminimo lentą
Stanislovas Tomas kūju daužo generolo Vėtros atminimo lentą
© Facebook

„Mero pasisakymas atskleidžia visiškai formalistinį ir nevalstybinį požiūrį. Atminimo lenta jam atrodo tik viešosios išlaidos, kaip koks šviesoforas ar autobusų stotelė. Tačiau paminklai ir atminimo lentos yra tautos pagarbos žmogaus aukai išraiška. Dabar tai nesuprantama. Priešingai, duodamas kelias tolesniam vandalizmui. Vilniaus mieste vidury dienos sudaužyta lenta ir savivaldybės vadovas sutinka, kad to pasekmės liktų visam laikui. Tai žalia šviesa visiems vandalams griauti viską, kas jiems nepatinka. Ar pradėsime savo nuožiūra lupti gatvių pavadinimų lenteles ir griauti paminklus, o meras leis tam vykti, ieškodamas kam permesti atsakomybę ir išlaidas? Neturėtume nusileisti iki tokio teisinio nihilizmo. Atminimo lenta privalo būti atstatyta vien iš pagarbos teisės viršenybei Lietuvoje“, – pranešime cituojamas „valstietis“ prof. A. Gumuliauskas.

Landsbergis: tokie veiksmai gali sudaryti pavojingą precedentą

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė griežtai smerkia viešoje erdvėje įvykdytą pretendento į Europos Parlamentą Stanislovo Tomo ir buvusio pretendento į kandidatus Lietuvos prezidento rinkimuose Kazimiero Juraičio vandalizmo aktą prieš memorialinę lentą, skirtą karininkui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. Konservatoriai ragina atsakingas teisėsaugos institucijas operatyviai išnagrinėti ir principingai įvertinti S. Tomo ir K. Juraičio veiksmus bei kviečia atkurti vandalizmo aktu sunaikintą atminimo lentą.

„Įvykdytas vandalizmo aktas ir tai, kad jis buvo tiesiogiai transliuojamas socialiniuose tinkluose, rodo, kad šiuo veiksmu norima sukiršinti visuomenę. Tačiau jis visiškai nesusijęs su istorinės tiesos paieškomis ar su paties Jono Noreikos asmenybe, bet greičiau buvo paskatintas savanaudiško siekio atkreipti dėmesį į S. Tomo ir K. Juraičio asmenis, sujautrinti kuo didesnį visuomenės ratą ir taip, žemiausiu būdu, susikurti politinę reklamą artėjančių rinkimų kontekste“, – teigė G. Landsbergis.

TS-LKD Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymėjo, kad „tokie veiksmai gali sudaryti pavojingą precedentą“.

„Jokie istoriniai klausimai negali būti sprendžiami jėgos panaudojimo būdu, niekinant paminklus, kapus ar atminimo vietas. Istorinės tiesos nustatymas turi būti vykdomas teisiniu keliu, remiantis atsakingų institucijų ir kompetentingų specialistų, istorikų išvadomis, o ne tokiomis iniciatyvomis“, – teigė Seimo narė.

Linkevičiaus ir Ušacko bei Šimonytės nuomonės išsiskyrė

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius praėjusių metų pabaigoje, kilus diskusijoms, ragino institucijas nukabinti karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą Vilniaus centre, įvertinus jo kolaboravimą su nacių okupantais.

Ministro teigimu, sąžiningas istorijos įvertinimas padėtų užkirsti kelią priešiškai propagandai, kuri melagingai juodina Lietuvos laisvės kovotojų atminimą. „Mes neturime padėti propagandistams. Turime principingai reaguoti, iškilus nenuginčijamiems faktams apie atskirų žmonių nederamą elgesį ar kolaboravimą su naciais“, – BNS yra teigęs ministras.

Praėjusių metų pabaigoje vykusiuose Ingridos Šimonytės ir Vygaudo Ušacko debatuose jie abu pasisakė už tai, kad lenta nebūtų nukabinta.

V. Ušackas per kandidatų debatus pasisakė dar aštriau. Jo vertinimu Generolas Vėtra yra Lietuvos didvyris, o užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius turėtų apie jį patylėti. „Mano nuomone, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius turėtų patylėti. Jis nėra nei teisėjas, nei istorikas. Generolas Vėtra yra Lietuvos didvyris, laisvės kovotojas, ir ne užsienio reikalų ministrui – jį teisti“, – sakė V. Ušackas.

I. Šimonytė irgi teigė, kad neragintų nukabinti jam atminimo lentos. „Aš tikrai neraginčiau nukabinti atminimo lentos. Žinau, kad tai yra labai sudėtingas klausimas. Mes turime keletą tokių klausimų, ir daug naratyvų, kurie tarnauja prieš mūsų valstybę, bandant suplakti į vieną krūvą įvairius mūsų istorijos veikėjus, ir juos visus kaltinant tais pačiais nusikaltimais prieš žmoniją. Tai yra tas klausimas, į kurį turi atsakyti istorikai, ir, mano supratimu, jie yra atsakę į šitą klausimą“, – sakė I. Šimonytė.

Atminimo lentą daug kartų reikalauta pašalinti

Kovo pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC). Šioje byloje G. A. Gochinas prašė teismo įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti savo istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, teigdamas neva J. Noreika kolaboravo su naciais ir dalyvavo Holokauste.

Jungtinėse Valstijose gyvenantis Lietuvos pilietis Grantas Arthuras Gochinas byloje siekė įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais. 2015 metais parengtoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymoje rašoma, kad „vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse“, jį tik „pavyko įtraukti į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą“.

Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai reikalauja pašalinti J. Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos Mokslų akademijos Vrublebskių bibliotekos pastato sostinės centre. Jie teigia, kad toks garbingas įamžinimas nedera su tuo, kad Šiaulių apskrities viršininku dirbęs J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. J. Noreikos atminimo lentos gynėjai akcentuoja, kad jis vėliau karo metais buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą, buvo Gestapo areštuotas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos lagerį, veikė antisovietiniame pogrindyje.

LGGRTC G.A.Gochino medžiagą teismui įvertino kaip „nacių propagandos atkartojimą, kad už Holokaustą Lietuvoje neva atsakingi ne vokiečiai, o lietuviai“. Centras taip pat paskelbė, kad J. Noreikos veikla nelaikytina kolaboravimu, nes nacių okupacijos metu būdamas Šiaulių apskrities viršininku jis taip pat aktyviai veikė antinaciniame pogrindyje, padėjo Šiaulių žydų gelbėtojams.

Už antinacinį pasipriešinimą J. Noreika dvejus metus buvo kalinamas Štuthofo koncentracijos lageryje. Karininkas buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno daugiau nei 200 tūkst. žydų. Vokietijos okupacijos metais daugiau kaip 90 proc. iš jų nužudė naciai ir vietos kolaborantai.

Atminimo lentą sudaužė kūju

Vilniaus centre pirmadienį kūju buvo sudaužyta Jonui Noreikai-generolui Vėtrai skirta atminimo lenta, kuri kabėjo ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos. Lentą kūju sudaužė kandidatas į Europos Parlamentą Stanislovas Tomas. Vandalizmo aktą jis transliavo tiesiogiai savo „Facebook“ paskyroje.

Į policijos pareigūnus kreipėsi taip pat S. Tomas. Jis pirmadienio rytą paskambino bendruoju telefonu ir pranešė apie įvykį.

DELFI žiniomis, policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Viešosios tvarkos pažeidimo. Už Viešosios tvarkos pažeidimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Dėl S. Tomo veiksmų pirmadienio popietę į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Stanislovas Buškevičius. Kreipimesi jis prašo ištirti tokio vandalizmo priežastis. „Šių metų balandžio 8 d. galimai Rusijos agentas Stanislovas Tomas sudaužė atminimo lentą skirtą Jonui Noreikai-generolui Vėtrai.Prašau Jūsų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos laisvės kovotojų atminimo paniekinimo ir ištirti, ar ši provokacija nebuvo atlikta tiesioginiu Rusijos specialiųjų tarnybų užsakymu“, – rašoma S. Buškevičiaus kreipimesi prokuratūrai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(56 žmonės įvertino)
3.9107
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Antanas Saulaitis – apie lietuvius, šventes ir nuodėmes: pasižiūri į žmones ir negali žinoti, ar čia laidotuvės, ar Velykos (37)

„Vienoje šeimoje buvo keturios mergytės, jos kiekvieną dieną sutaupė po vieną saldainį per...

Darbas su nepilnamečiais vieno pavojingiausių Vilniaus mikrorajono gatvėse: nedraudžiame muštis, gerti ar rūkyti (19)

Naujininkai, vienas prieštaringiausiai vertinamų sostinės mikrorajonų, pamažu atgimsta....

Orai: pirmąją Velykų dieną gamtą gaivins lietus (7)

Po ilgokai užsitęsusio sausringo laikotarpio, pirmąją Velykų dieną pagaliau žemę drėkins lietus.

Rinkimų kampanija Ukrainoje pranoko visus Kremliaus lūkesčius (533)

Artėjant prezidento rinkimams , kampanijos pačios tapo informacinio karo dalyvėmis, ir tai labai...

Doveika skurdo statistikoje norėtų išskirti dar vieną skaičių: kiek yra tinginių? (461)

Vasarį Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje 75 proc. žmonių teigia esą laimingi,...

80-metis radiologas seniai svajoja apie pensiją, bet išeiti dar negali: turi patarimą, kaip ilgiau gyventi (76)

„Mes, radiologai, juokaujame, kad mūsų tokia profesija, jog reikia turėti geras akis ir vieną...

Siaubingo Paryžiaus katedros gaisro tyrime – pirmosios išvados (249)

Prancūzijos tyrėjai nustatė tikslią vietą, kur kilo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą praėjusį...

Maža kaimo krautuvėlė prie didelio kelio: su pirkinių sąrašais čia sugrįžta net iš kitų miestų (13)

Talačkonių parduotuvė , priklausanti tiems patiems šeimininkams, kaip ir Ustukių malūnas ,...

Mokslininkai: protėvių poravimasis su kitomis žmonių rūšimis keitė mūsų genus (43)

Neseniai Naujojoje Gvinėjoje atrasta nauja žmonių giminė, kurios atstovai poravosi su...

Absurdiškiausi patarimai sekso tema kitados pateikti kaip labai rimtos rekomendacijos (15)

Įvairiuose gyvenimo būdo, psichologiniuose ir pramoginiuose žurnaluose galima rasti galybę kartais...