Tiesa, bendrovė „Baltijos tyrimai“, klausdami gyventojų nuomonės, klausimą formulavo taip: pritariate ar nepritariate, kad Lietuvos Respublikos piliečiams pagal kilmę turi būti leista turėti dvigubą pilietybę? Tuo tarpu gegužės 12 d. referendume balsavimo teisę turinčių piliečių klausiama, ar jie pritaria, kad piliečiai, įgiję „pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“ nepraranda ir Lietuvos pilietybės.
Tai reiškia, kad Lietuvos pilietybę jau turintis asmuo galėtų priimti ir kai kurių kitų valstybių pilietybę, tačiau ne bet kurių. Išsaugoti Lietuvos pilietybę galėtų tie piliečiai, kurie nuspręstų priimti ES, NATO, EBPO priklausančių ir EEE susitarime dalyvaujančių valstybių pilietybę.
Pakeitus Konstitucijos 12 straipsnį Lietuvos pilietis turėtų teisę įgyti dvi ir daugiau pilietybes.
Kad šis referendumas apskritai būtų laikomas įvykusiu, jame turi dalyvauti daugiau kaip 50 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių. Jeigu toks aktyvumas būtų pasiektas, kad Konstitucija būtų pakeista, tam pritarti taip pat turėtų daugiau kaip 50 proc. rinkimų teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų asmenų. Tokius kriterijus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius vadina „dviejų absoliučių daugumų barjerais“.
„Jei pereitume į skaičių kalbą, tai už naują Konstitucijos 12 straipsnio redakciją turi balsuoti daugiau nei 1,2 mln. rinkėjų, kai pastaraisiais metais Seimo ir Prezidento rinkimuose dalyvauja kiek daugiau nei pusė balso teisę turinčiųjų arba apie 1,3 mln. rinkėjų. Trumpai tariant, jei šiame referendume dalyvautų kiek daugiau nei pusė rinkėjų, nes toks yra įprastas aktyvumo lygis Lietuvoje, tai už dvigubą pilietybę turėtų pasisakyti beveik 90 proc. rinkėjų“, – aiškina profesorius.
Vienas scenarijus realus, kitas praktiškai neįmanomas
Nors „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad didžioji dauguma lietuvių pasisako už dvigubą pilietybę, iš esmės, pasak Mykolo Romerio universitete dėstančios politologės Rimos Urbonaitės, tam, kad daugybinė pilietybė būtų įteisinta, reikėtų didesnio nei įprasta rinkėjų aktyvumo.
„Su tokiu pritarimu reikėtų labai didelio aktyvumo, kad mes surinktume reikiamą balsų „už“ skaičių, tai aš bijau, kad tas aktyvumas gali būti sunkiai pasiekiamas. Mes tada turime kalbėti, kad, jeigu yra tie šešiasdešimt keli procentai, kurie palaiko, t.y., du trečdaliai, aktyvumo kad ir 55 proc. neužteks.
Man atrodo, Vilniaus politikos analizės institutas, kuris taip pat buvo daręs apklausą, (...) patys skaičiavo, kad aktyvumas turėtų būti apie 80 proc., kad pasisakančių „už“ skaičius būtų pakankamas, jog tas Konstitucijos straipsnis būtų pakeistas“, – pastebi pašnekovė.
Vis dėlto, šis scenarijus, anot jos yra ne tik mažai realus, bet ir praktiškai neįmanomas. R. Urbonaitė įsitikinusi, kad net jei referendumas ir bus laikomas įvykusiu, pasisakiusių „už“ skaičius bus per mažas.
„Aš manau, kad dabar pagrindinis ir realus scenarijus, kad, nepaisant visko, net jeigu mums pavyktų pasiekti ir tą 50 proc. aktyvumą, šito Konstitucijos straipsnio pakeitimo taip, kaip jis dabar numatytas referendumo biuletenyje, neturėsime. Vilčių, kad bus priimtas tautos sprendimas keisti Konstitucijos 12 straipsnį, faktiškai yra labai mažai. Sakyčiau, kad beveik nėra“, – teigia politologė.
Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo gali tapti meškos paslauga
R. Urbonaitės teigimu, prie nepakankamo aktyvumo pilietybės išsaugojimo referendume gali prisidėti ir kitas referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Socialiniuose tinkluose jau kurį laiką sklando raginimai nedalyvauti šiame referendume. Balsuodama išankstiniuose rinkimuose biuletenio dėl Seimo narių skaičiaus nepaėmė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Aš manau, kad vis dėlto žmonių, dalyvaujančių Prezidento rinkimuose, bus daugiau negu žmonių, pasisakančių šio referendumo klausimu. Dėl to kad nors dabar labiau vyksta agitacija neimti biuletenio ir nebalsuoti tame referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, bet, manau, dalis rinkėjų gali neimti biuletenio ir šitame referendume. Dėl paprastos priežasties – yra neaiškumas. Kitaip tariant, kai žmogus nežino, neturi pakankamai informacijos, jis gali nuspręsti savo nuomonės tiesiog nepareikšti. (...) Žmonės tiesiog nesupranta, kokią katę jie ten maiše perka. Čia yra rimta problema“, – pastebi R. Urbonaitė.
VDU profesorius A. Krupavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad informavimo kampanija dėl pilietybės išsaugojimo referendumo nebuvo aktyvi, todėl tikėtis, kad žmonės priims racionalų sprendimą esą naivu.
„Viešojoje erdvėje diskusija itin išsigaravusi. Ir po tokios kampanijos tikėtis informuoto apsisprendimo yra, švelniai tariant, naivu. Tad informavimo apie referendumą namų darbai tikrai nėra padaryti. Vietoj to yra lengvai manipuliuojama balsavimo taisyklėmis, nes viena diena yra papildomai pridėta prie išankstinio balsavimo. Vietoj įprastų keturių dienų dabar yra penkios“, – pastebi politologas.
Kaip neatsakytus klausimus R. Urbonaitė įvardija valstybių, kurių pilietybę neprarasdami savosios galėtų įgyti lietuviai, sąrašą. Esą neaišku, kaip jis galės būti koreguojamas ir kas galės tai daryti. Taip pat, anot jos, neaišku, kokios teisės bus suteiktos ar nesuteiktos ne vieną pilietybę turintiems tautiečiams, ar jie galės kandidatuoti Seimo rinkimuose, kaip ir kur bus šaukiami į kariuomenę ir kt.
„Čia ir yra didžiausia problema, kad skuba buvo tokia, jog galiausiai nebuvo apsvarstyti visiškai visi klausimai, kuriuos gali sukelti referendumas, nebuvo įvardintos ir įvertintos visos galimos pasekmės, o susikoncentruota tik į tai, kad vienaip arba kitaip, praktiškai nesvarbu kokiu keliu, tą referendumą suorganizuoti“, – teigia politologė.
Prezidento rinkimai – Nr. 1
A. Krupavičius primena, kad pagal Lietuvos Konstituciją referendumu sprendžiami „svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai“. Vis dėlto, anot jo, šį kartą Prezidento rinkimai referendumą tiesiog užgožia.
„Šio referendumo sudvejinimas su prezidento rinkimais turi papildomų rinkėjų valdžios kandidatui mobilizavimo potekstę. Nors toks referendumas pagal apibrėžimą ir turinį turėtų būti viršpartinis, o rinkėjų sprendimas jame itin informuotas. Tad tokiam referendumui laikas turėjo būti pasirinktas po prezidento rinkimų. Tuomet minėtas viršpartiškumo ir informuotumo sąlygas būtų daug paprasčiau išpildyti. Dabar jas nugalėjo partinis savanaudiškumas, kurio išdavoje pilietybės referendumas iš esmės paverstas prezidento rinkimų priedėliu“, – mano politologas.
„Akivaizdu, kad tikrai Prezidento rinkimai yra numeris 1, o kaip mes matome jau ir iš viešos informacijos, dalis rinkėjų neturi pakankamai tos informacijos, kad galėtų priimti tą sprendimą, arba tą sprendimą galbūt priiminės daugiau intuityviai pagal kažkokį savo supratimą“, – antrina R. Urbonaitė.
Pašnekovė teigia, kad tai, jog politikai referendumui dėl pilietybės išsaugojimo neskyrė daug dėmesio, esą neturėtų stebinti. „Aš manau, kad tas paaiškinimas susijęs su tuo, kad politikai žino – jų rinkėjai čia, Lietuvoje“, – paaiškina politologė.
Vis dėlto atsakomybę už pasyvią informavimo ir skatinimo dalyvauti referendume kampaniją, R. Urbonaitės manymu, turėtų prisiimti ne tik politikai, bet ir emigrantai.
„Jų dalyvavimas tame, mano požiūriu, buvo ne pernelyg išplėtotas ir mes matėme kelis pagrindinius kalbėtojus ta tema. Galų gale, net tie, paskutiniais duomenimis, 52 tūkst. užsiregistravusių, panašu, kad irgi neskatina aktyviau dalyvauti referendume. Atrodo, kad išvykusieji, kuriems labiausiai tai aktualu, turėtų labiausiai parodyti savo norą dalyvauti tokiame referendume ir turėti galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę.“
„Valstiečių“ simpatikai pilietybės išsaugojimą vertina palankiau nei konservatorių
Kaip rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, aktyviausiai už dvigubą pilietybę pasisako Liberalų sąjūdį palaikantys lietuviai (84,8 proc.), Lenkų rinkimų akcijos rinkėjai (83,8 proc.) ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) simpatikai (80,3 proc.)
Tuo tarpu mažiausiai dvigubos pilietybės įteisinimą palaiko jokiai politinei partijai artumo nejaučiantys lietuviai (59,3 proc.), partijos „Tvarka ir teisingumas“ palaikytojai (60,3 proc.) ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkėjai.
„Mažiausiai dvigubai pilietybei pritaria neturintys apibrėžtų partinių tapatybių- net 59,3 proc. Prasta žinia šio referendumo iniciatoriams, kad tokių respondentų yra beveik pusė visoje imtyje. Tad jų apsisprendimas gali būti itin svarbus referendumo rezultatams“, – pastebi A. Krupavičius.
Tuo tarpu politologas Kęstutis Girnius teigia, kad „konservatorių“ rinkėjų skepticizmas šiuo klausimu jo nestebina, kur kas sunkiau esą paaiškinti „valstiečių“ simpatikų pritarimą.
„Pavyzdžiui, kad konservatoriai yra linkę mažiau pritarti, manau, yra ganėtinai dėsninga. Manau, kad daugiau konservatorių mano, kad tikrai tu gali atlikti tą piliečio pareigą tik gyvendamas Lietuvoje. Antra vertus, kad nėra rimto pagrindo palikti Lietuvos, jei tu Lietuvą myli, esi jai įsipareigojęs, tai Lietuvoje lieki. O jei išvyksti į užsienį, tai nesieki kitos šalies pilietybės. Tai man yra dėsninga, kad konservatoriai to laikytųsi.
Dėl konservatorių ir liberalų man aiškiau, o kodėl „valstiečiai“ nežinau. Nors, jei neklystu, tai Karbauskis yra pasisakęs už dvigubą pilietybę“, – sako K. Girnius.
„Spinter tyrimai“ panašią apklausą Vyriausybės kanceliarijos užsakymu buvo atlikę vasario 18-28 dienomis. Tąkart referendume apsisprendę dalyvauti buvo 65 proc. respondentų.
VRK duomenimis, į rinkėjų sąrašus yra įtraukti 2 472 405 asmenys. Kad referendumas dėl pilietybės išsaugojimo būtų laikomas įvykusiu jame turi dalyvauti ne mažiau 1 236 203 rinkėjų, tiek pat turi pasisakyti „už“, kad būtų keičiamas Konstitucijos 12 straipsnis dėl pilietybės.
Abiems referendumams Vyriausybė skyrė kiek daugiau nei 2,5 mln. eurų.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2019 m. balandžio 12-26 d. atliko „Baltijos tyrimai“ (apklausta 1050 respondentų). Tyrimą „Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“ (Nr. S-MIP-17-120) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.