„Tuos darbus buvo galima tęsti ir, ko gero, tęsti juos nemažiau sėkmingai – ir galbūt netgi sugrąžinti dalį žmonių pasitikėjimo, jeigu būtų laiku sureaguota į trijų ministrų istoriją, priimti principingi sprendimai. Ir gal net tada deklaracijos apie ypatingai aukštus šios Vyriausybės standartus (...) atrodytų įtikinamai ir būtų žmonėms susidarytų nuomonė, kad tikrai tų deklaracijų yra laikomasi“, – ketvirtadienį, lankydamasis Rokiškyje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Bet to nebuvo padaryta. Ir dabar esame tokioje situacijoje, kokioje esame. Manau, kad tai yra sudėtinga situacija“, – akcentavo jis.
Po žlugusios konservatorių iniciatyvos paleisti Seimą ir perkrauti visas valdžios šakas, Daukanto aikštės lyderis konstatuoja, kad gyventojų pasitikėjimui Vyriausybe ir parlamentu yra suduotas smūgis.
„Vyriausybė gali dirbti arba gali mėginti imituoti, kad dirba. Bet ką aš ir norėjau pasakyti – situacija grįžta į pradinį tašką ir tai nereiškia, kad žmonių pasitikėjimas mūsų politine sistema yra atstatytas. Ne. Po tam tikrų veiksmų – iš pradžių paskelbta viena, priimti sprendimai, dabar jau keičiamos nuomonės ir keičiamos pozicijos – tartum galvojama, kad viskas grįžta į tą patį tašką“, – dėstė jis.
Todėl, G. Nausėdos nuomone, po tokios vidaus politikos krizės, rinkėjai įvertins Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos elgesį.
„Ko gero, tenka žiūrėti, ką žmonės nuspręs ir kaip žmonės įvertins štai šitokią valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės laikyseną, kuomet tiesiog susikibus rankutėmis mėginama žūtbūt išbūti“, – nurodė prezidentas.
Mano, kad ministrais turėtų pasidomėti VTEK
Kalbėdamas apie Vyriausybės atstovų laikyseną „čekiukų“ skandalo kontekste, G. Nausėda akcentavo, kad į skandalą įsivėlę ministrai visiškai skirtingai reagavo į jiems metamus įtarimus dėl piktnaudžiavimo.
„Šiandien turime skirtingo reagavimo į situaciją pavyzdžius. Ministrė Šiugždinienė atsistatydina. Kita ministrė, kuri yra taip pat šitame visame kontekste – ji sugrąžina 14 tūkst. eurų. O kultūros ministras – skamba šiek tiek ironiškai – apskritai vaizduoja, kad nieko neįvyko“, – ironizavo prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, teisėsaugos institucijos, dėl tarybos narių išlaidų pradėjusios tyrimus eilėje savivaldybių, privalo tęsti savo darbą. O klausimus dėl skaidrumo sukėlusiais ministrai, pažymėjo prezidentas, turėtų pasidomėti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
„Manau, kad teisėsaugos institucijos turi dirbti savo darbą, bet galbūt ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gali taip pat pasakyti savo žodį ir savo situacijos vertinimą“, – svarstė jis.
Kaip skelbta anksčiau, kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, TS-LKD siūlė Seimui surengti naujus rinkimus rugsėjo 10 d. Visgi, audringų reakcijų plenarinių posėdžių salėje susilaukusi konservatorių vadovybės iniciatyva žlugo – Seimas po pateikimo nepritarė konservatorių partijos prezidiumo siūlymui.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.
Laikinosios sostinės taryboje dirbę ministrai Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti savo išlaidų. Visgi, finansų ministrė pranešė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei pervedė dalį išnaudotų lėšų – beveik 14 tūkst. eurų.
Dar iki Seimo balsavimo premjerė I. Šimonytė ne kartą patikino, kad parlamentui pritrūkus politinės valios sušaukti naujus rinkimus, ji pasitrauks iš pareigų – tai reiškia, kad kartu su Vyriausybės vadove atsistatydintų ir visas ministrų kabinetas.
Tačiau Seimui nepalaikius TS-LKD siūlymo, premjerė sušvelnino savo pozicijas. Politikė pripažino, kad pareikšdama apie galimą atsistatydinimą „leido sau šiek tiek per daug“, todėl sprendimą dėl tolimesnio jos darbo Vyriausybėje turėtų priimti TS-LKD prezidiumas.
