Naujausi reitingai
Kaip pirmadienį jau rašė DELFI, naujausia gyventojų apklausa, kurią atliko „Spinter tyrimai“, parodė, kad rinkėjai vis tvirčiau nusisuka nuo „valstiečių“, dabar jų palaikymas vos perkopia 10 procentų. Neturėtų džiaugtis ir kitos partijos – rinkėjai jaučia bendrą nusivylimą visa politika. Vis labiau neigiamai vertinama ir Vyriausybė, kuri prabilo apie galimus naujus mokesčius.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ spalio 17-28 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad reitingų lentelės lyderė ir toliau lieka Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija, tačiau stipriai sumenko parama valstiečiams. TS-LKD reitingas per mėnesį, nuo paskutinės apklausos kiek sumenko, rugsėjį už juos Seimo rinkimuose būtų sulaukę 19,2 procentų, o šį mėnesį – 18 procentų rinkėjų.
Tačiau reikšmingiausias pasikeitimas – antroje vietoje likusių LVŽS. Už šią partiją praėjusį mėnesį būtų balsavę 14,6 procentai rinkėjų, o spalį šis skaičius susitraukė iki 10,2 procentų. Per mėnesį, tarp atliktos apklausos, valstiečiai prarado 4,2 procentus rinkėjų palaikymo.
Ragina džiaugtis santūriai
Kaip laidoje „DELFI diena“ sakė politologas Lauras Bielinis, politikoje net ir toms partijoms, kurioms sekasi, nereiktų labai džiaugtis.
„Kol kas konservatoriai neturi, kuo džiaugtis, manau, kad iš viso politikoje nereikėtų džiaugtis. Politikoje reikėtų dirbti. Šiuo atveju konservatoriai, kadangi jie yra opozicijoje, jų darbas yra mažiau apšviečiamas, mažiau matomas, bet jie ruošiasi rinkimams, tai daro energingai“, – laidoje svarstė L.Bielinis.
Tam pritarė ir „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas, kurio teigimu, reikėtų džiaugtis labai santūriai.
„Tikrai gali būti, kad partija ruošiasi rinkimams. O kai kažkas daroma gerai, galima ir pasidžiaugti, žinoma, santūriai“, – sako jis.
Laidoje I.Zokas taip pat įvertino ir socialdemokratų situaciją.
„Yra gana įdomus dalykas, nes aš ir pats asmeniškai buvau įtikėjęs, kad Lietuvoje pasikeitė du žaidėjai – konservatorių ir socialdemokratų vietą užėmė valstiečiai. Panašu, kad jiems dar dėl tos pozicijos teks pakovoti. Bet koks neigimas, bet kokia destrukcija niekada neduoda pliuso“, – svarstė jis.
Socialdemokratai liko šešėlyje
Pasiteiravus, kodėl socialdemokratams taip sunku sublizgėti ir rasti lyderius, L.Bielinis tikino, kad ilgą laiką socialdemokratai tarsi buvo pačių svarbiausių įvykių ir dramų Seime šešėlyje.
„Manau, kad skilimo klausimas jau yra išspręstas ir visuomenė apie tai nebesusimąsto. Mato vienus socialdemokratus ir žvilgsnis į juos yra aiškiai fiksuotas. Matyt, problema yra ta, kad paskutinį mėnesį visas dėmesys buvo sutelktas į įvykius Seime dėl Seimo pirmininko. Socialdemokratai buvo tarsi šešėlyje. Jie yra, bet jie negalėjo taip aktyviai reikštis, koks iš tiesų jų yra noras. Juos užgožė kiti įvykiai. Tas užgožimo efektas ir sukėlė tą kritimą. Mano galva, jie dar atsities.
Galbūt jiems reikia daugiau rodytis, reikia veikti ir turėti aiškią strategiją. Tą strategiją reikia energingai realizuoti. O ar jie ją turi – reikia pasižiūrėti“, – laidoje kalbėjo politologas.
Anot jo, apie gelbėtojus, kurie galėtų susišluoti partijų, kurioms sekėsi prasčiau, balsus, dar anksti kalbėti, tačiau aiškėja, kur tie balsai vis tik galėtų nukeliauti.
„Kaip visada centre. Mes matome dešinieji konservatoriai pakankamai stabiliai laikosi, kairėje socialdemokratai atgyja, o centras yra ta vieta, kurioje telkiasi įvairiausios politinės jėgos – didelės ir mažos, ten matysime ne vieną gelbėtoją“, – tikino L.Bielinis.
„Mes jau matome, kad po truputį auga Darbo partijos reitingai. Akivaizdu, kad lyderis siekia vėl užimti tą poziciją, jam lėtai, bet sekasi augintis savo reitingus. Galbūt liberalai galėtų kažkaip energingiau elgtis, bet, kaip suprantu, vidinė liberalų tarpusavio kova savotiškai trikdo, bet jie turi savo rinkėją, ir jeigu suderintų jėgas, jie galėtų pasiekti daugiau“, – taip pat kalbėjo apžvalgininkas.
I.Zoko nuomone, dabar politikoje yra gausu susiskaldymo, todėl spręsti apie naujuosius „gelbėtojus“ dar anksti.
„Aš manau, kad labai sunku spėti, kas bus tie gelbėtojai. Kai yra tiek daug išsismulkinimo, mes matome, kad to yra tiek kairėje, tiek dešinėje. Atsiranda labai daug vietos „fake news“, technologijoms ir viskam kitkam. Kuo yra daugiau neaiškumo, tuo yra daugiau vietos bet kam“, – kalbėjo pašnekovas.
Didžiųjų partijų problema
Didelė problema, anot L.Bielinio, kad didžiosios partijos sunkiai išlaiko elektoratą.
„Bėda ta, kad didžiosios partijos, tos klasikinės, jeigu taip galima pasakyti, nesugeba išsaugoti balsų. Štai, kur problema. Partijos tikrai turėtų pasistengti ir išsaugoti balsus. Tai išsaugoti galėtų padėti konstruktyvi pozicija, geras kalbėjimas, ne skraidymas padebesiais, o aiškus ir tikslus kalbėjimas apie konkrečius veiksmus, aiški strategija. Aiškios strategijos šiuolaikinėse didžiosiose partijos mes nematome. Galbūt pagalvojama apie rytojaus dieną, bet kažkokio tolimesnio žvilgsnio į ateitį, deja, nematome.
Gabrielius Landsbergis labai aktyvus socialinėje erdvėje, taip pat ir Gintautas Paluckas pakankamai ryškus viešojoje erdvėje. Tai yra naujieji lyderiai. Karbauskio aš nevadinčiau naujuoju lyderiu, bet jis vis tiek pakankamai naujas lyderis, kuris gerai matomas erdvėje. Tam tikra prasme vyksta ir lyderių kova tarp visų šių partijų. Visos kitos politinės jėgos savo lyderių tikrai nedemonstruoja, bent jau mes apie juos retai išgirstame“, – laidoje kalbėjo L.Bielinis.
Auksinė Skvernelio korta
Laidoje svarstyta ir premjero Sauliaus Skvernelio politinė situacija, kuri, ekspertų teigimu, nėra bloga, bet tikrai nėra lengvai nuspėjama.
„Aš manau, kad reitingas pakrito ne dėl to, kad jis padarė kažką blogai, o gal tiesiog pasikeitė politinė konjunktūra. Į rampos šviesą išėjo Ingrida Šimonytė. Tiesiog daugelis atsisuko į ją, bet tai nereiškia, kad suprastėjo kažkuo ministras pirmininkas. Nemanau, kad jis dabar turėtų daryti kažką labai kitaip. Jis turi savo stilių ir braižą, kuris vieniems patinka, kitiems nepatinka, bet jis jau yra nusistovėjęs ir gana aiškus. Jis kaip asmenybė yra gana nuspėjamas“, – kalbėjo I.Zokas.
Pasiteiravus, ar kituose rinkimuose S.Skvernelis gali būti toji „auksinė korta“, kuri padėtų laimėti rinkimus, L.Bielinis tikino, kad, ko gero, jis pats taip galvoja.
„Jis, matyt, taip galvoja. Viskas priklausys nuo daugelio aplinkybių, netgi nuo jo ligos. Palinkėkime jam įveikti tą ligą ir išgyti. Dar laiko labai daug, bet šiaip Skvernelis ir Skvernelį supantys asmenys yra gerai vertinami, jie politiniame lauke galėtų kažką laimėti. Klausimas, ar jie eis ar neis kartu su valstiečiais. Reitingų prasme jam, greičiausia, būtų geriau eiti atskirai nuo valstiečių, bet tai yra labai abstraktus samprotavimas“, – svarstė jis.