Prieš kelias dienas pasibaigęs A. Lukašenkos ir V. Putino susitikimas Sočyje vis dar kelia nemažai apkalbų, pašaipų ir panašių komentarų dėl to, kaip buvo pasitiktas faktinis Baltarusijos lyderis, kurio „pergalė“ prezidento rinkimuose nesulaukia pripažinimo Vakaruose.
Pažemintas ir pats tai leidęs su savimi daryti A. Lukašenka bent jau viešai užsitikrino paramą ir V. Putinui prieš kameras dėstė kurį laiką kartojamus teiginius apie grėsmę, kurią kelia Vakarai, konkrečiai Lietuva, JAV ir NATO.
Ketvirtadienio vakarą grėsmės motyvą vėl pakartojęs A. Lukašenka jau kalbėjo dar grėsmingiau, kad neva dėl kilusios grėsmės prie sienos su Lietuva ir Lenkija esą teko sutelkti pusę šalies kariuomenės (tai būtų apie 30 tūkst. karių) ir uždaryti sienas, nors tokių A. Lukašenkos teiginių, kaip anksčiau, niekas nepatvirtino.
Žodinį karą su Lietuva kariauti pasirinkęs A. Lukašenka kol kas tai yra daręs tik vienos, pastaruoju metu kiek primirštos temos klausimais – Astravo AE. Šis Lietuvai ypač jautrus klausimas neatsitiktinai iškyla krizės metu, kai Lietuva ne kartą minima V. Putino ir A. Lukašenkos pokalbių metu.
Priminė svarbiausią investiciją
Viešos kalbos apie neva iš Lietuvos keliamą grėsmę Baltarusijai aidi jau visą mėnesį. Baltarusija rugpjūtį netgi surengė kelias pratybas Lietuvos pasienyje, taip pat ir šalia Astravo AE. Toks galios demonstravimas neliko nepastebėtas Lietuvos, tačiau tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos leido suprasti, kad Vilnius suinteresuotas situacijos deeskalavimu, o ne aštrinimu, tad vengė viešai imtis griežtų atsakomųjų veiksmų.
Vietoje Lietuvos savotiškai galią pademonstravo JAV – bombonešių B-52 ir žvalgybinių lėktuvų skrydžiai netoli sienos su Baltarusija priminė, kad Lietuvoje dislokuotos ne šiaip amerikiečių sausumos pajėgos, bet ir kiti pajėgumai, kuriuos galima greitai sustiprinti, jei tik A. Lukašenka sugalvotų surengti provokacijas pasienyje. Vis dėlto ilgamečio Baltarusijos vadovo retorika niekada nebuvo vertinama vienareikšmiškai.
Tai, kad Sočyje būtent už uždarų durų, o ne prieš kameras vyko tikrasis A. Lukašenkos ir V. Putino pokalbis, apie kurio detales tik šykščiai užsimena bei komentuoja Kremlius, kalbama jau kelias dienas. Vis dėlto neatsitiktinai po vizito A. Lukašenka pompastiškai priminė Astravo AE – projektą, kurį sugalvojo ir finansuoja būtent Rusija, tiksliau jos valstybinė bendrovė „Rosatom“.
Dar liepos viduryje pompastiškai apie atominės jėgainės paleidimą artimiausiomis savaitėmis prabilę „Rosatom“ atstovai sulaukė nemažai dėmesio Lietuvoje, kuri išreiškė protestą ir ėmėsi desperatiškų žygių sumažinti žalą. Prieš pat prezidento rinkimus prasidėjo negrįžtamas paleidimo procesas. Tuomet Lietuva gavo oficialų patvirtinimą, kad į Astravo atominės elektrinės (AE) pirmojo bloko reaktorių pradedamas vežti branduolinis kuras.
Apie tai pranešė Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), sulaukusi pranešimo iš Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), kad į Baltarusijos atominės elektrinės pirmąjį energijos bloką pradėtos vežti nenaudoto branduolinio kuro rinklės, kurias planuojama pradėti krauti į reaktorių.
Ir nors tuomet ekspertai kalbėjo, kad iki tikrojo paleidimo dar toli – galima tikėtis metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, A. Lukašenkos pareiškimai verčia abejoti, ar Minske, Maskvos prašymu, nesugalvota skubinti viso proceso.
„Kviečiu visus. Manau, kad lapkričio 7-ąją, mums reikšmingą dieną, galėsime ten apsilankyti ir pasakyti, kad gavome pirmąją elektrą iš savo atominės elektrinės“, – kalbėjo A. Lukašenka.
Atvyks desantininkai ir Putinas
Lyg tyčia tą pačią dieną pasirodė ir Kremliaus atsakymas į kiek netikėtą klausimą, ar V. Putinas negalvoja atvykti į Astravo AE atidarymą. Tokią galimybę yra viešai išsakęs būtent G. Nausėda, dar liepos mėnesį prasitaręs, kad į Astravo AE atidarymą atvyks Rusijos prezidentas. Tiesa, tuomet dar nebuvo kilusi prezidento rinkimų krizė, milžiniški protestai Baltarusijoje, o pats A. Lukašenka dar nebuvo taip nuolankiai nusiteikęs Kremliaus atžvilgiu.
„Kol kas supratimo nėra“, – į tokį klausimą dėl galimo V. Putino vizito į Lietuvos pasienyje esantį Astravą atsakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Būtent bandymas išsilaikyti valdžioje padidino A. Lukašenkos priklausomybę nuo Kremliaus, kurią signalizuoja ne tik beveik 8 mlrd. dolerių paskolų ir kreditų, kuriais Rusija pastarąjį dešimtmetį palaikė Baltarusijos ekonomikos gyvastį, bet ir pats Astravo AE projektas.
Pastarasis Kremliui kainuoja gerokai daugiau, nei kasmetiniai kreditai Minskui. Ypač iškalbingi buvo ir paties V. Putino žodžiai, kad „Rusija lieka stambiausiu investuotoju Baltarusijos ekonomikoje, o Astravo AE Maskvai kainuoja 10 mlrd. dolerių“.
Kita vertus, V. Putinas puikiai supranta, kad būtent Astravo AE yra Baltijos šalių vienybę Baltarusijos klausimu skaldantis ir nervuotis lietuvius priverčiantis klausimas. Tad kuo daugiau Lietuvoje ir kitose šalyse bus sąmyšio dėl Astravo AE paleidimo, tuo mažiau dėmesio bus pačiam A. Lukašenkai ir jo vidiniams procesams šalyje. O pastarieji toliau žymi tokią pat eskalacijos kreivę.
Todėl neatsitiktinai A. Lukašenka ne tik priminė patį Astravo AE projektą, nurodė dar vieną jo paleidimo datą, bet ir sutiko su V. Putino „siūlymu“ Baltarusijoje artimiausiu metu surengti daugiau karinių pratybų. Be to, į pratybas „Kaukazas 2020“ Baltarusija išsiunčia šimtus geriausių savo karių.
Neįprastai didelis taktinių pratybų tempas Baltarusijoje oficialiai pridengtas iš anksto planuotais kariniais mokymais „Slavų brolybė 2020“, tačiau jame numatytas didesnis Rusijos pajėgų vaidmuo. Dar daugiau, Rusija į pratybas Baltarusijoje atsiunčia elitinės desantininkų divizijos iš Pskovo karius, kurie priklauso greitojo reagavimo pajėgoms.
Be to, po šių jau formaliai prasidėjusių pratybų spalio ir lapkričio mėnesiais laukia dar kelios „bataliono lygmens“ taktinės pratybos, atsakant į Lietuvoje rengiamas NATO pratybas.
Beje, pratybų scenarijuose pažymima kova su teroristais, įsibrovėliais ir sabotažo specialistais, kurie esą ketina rengti atakas prieš strateginius sąjunginės valstybės objektus. Kodėl būtina rengti būtent tokias pratybas netoli Lietuvos sienos tuo pat metu, kai A. Lukašenka aštrina savo retoriką Lietuvos atžvilgiu ir paleidžiama Astravo AE ir galimai planuojamas galimas V. Putino vizitas, nei Kremliuje, nei Minske logiškai neaiškinama. Vienintelis naratyvas lieka nepakitęs: Baltarusijai neva kilusi nepaaiškinta grėsmė iš Vakarų pusės, konkrečiai iš Lietuvos ir Lenkijos. O į šią grėsmę A. Lukašenka tikina reaguosiantis su Rusijos pajėgomis.
„Pastarosiomis dienomis aš buvau priverstas kartu su Rusijos prezidentu ir gynybos ministru sukurti bendrą Sąjungos valstybės apsaugą“, – sakė A. Lukašenka. Ar tai reikš, kad prie rytinės Lietuvos sienos atsiras ir rusų pasieniečiai, o gal ir kariai kol kas taip pat nėra žinoma.