aA
Lietuvos žvalgyba antradienį perspėjo, kad šalyje vis aktyviau veikia Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Kinijos šnipinėjimą grėsme nacionaliniam saugumui Lietuvos tarnybos įvardijo pirmą kartą. Kasmetinę ataskaitą paskelbė dvi Lietuvos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.


Kas Lietuvai kelia didesnę grėsmę – nenuspėjamoji Rusija ar stiprėjanti Kinija? Kur savo įtaką stiprina šios šalys, norinčios veikti mūsų nacionalinį saugumą? Apie tai „DELFI Dienoje“ pokalbis su Seimo NSGK nariu Laurynu Kasčiūnu ir politologu R. Lopata.

L. Kasčiūno teigimu, šiuo metu svarbi ne tik karinė grėsmė.

„Karinė grėsmė tikrai yra svarbi, nes tai yra egzistencinė grėsmė. Šia kryptimi Rusija tikrai daro veiksmus, kurie turėtų kelti daug nerimo ir Lietuvoje, ir NATO partnerių planavimo realijose. Rusija labai smarkiai integravo savo galimybes, ji gali per 24-48 valandas sutelkti keliolika tūkstančių karių prieš Baltijos šalis. O Kaliningrade vykstantys procesai, tempas tame regione, kuria tokią situaciją, kad Rusijos strateginiuose planuose Karaliaučius yra ašis, kad būtų Lietuva atskirta nuo visos NATO gynybos. Kitaip sakant, izoliuoti ir atskirti.

Šiaip Rusijos taktika yra visų pirma išnaudoti dvišalius santykius ir kontaktus su didžiosiomis valstybėmis. Briuselis galbūt turimas omenyje kaip tų didžiųjų sostinių apibendrinimas.
R. Lopata

Tada klausimas, kada planuose NATO turi atsirasti pagalba, kad Suvalkų koridorius nebūtų taip lengvai ir greitai izoliuojamas ir atkertamas. Čia, žinoma, didžiulis galvosūkis daugeliui. Beje, naujovė yra ta, kad Karaliaučiuje atsiranda ir tankų pulkas. Tankai yra puolamoji ginkluotė, ruošiamasi ne gintis, o pulti. Visi šie aspektai verčia mus galvoti apie nacionalinių pajėgų stiprinimą. Reikia galvoti ir apie tai, koks NATO buvimas galutinai atgrasytų Rusiją“, - laidoje sakė L. Kasčiūnas.

Arnas Mazėtis, Laurynas Kasčiūnas, Raimundas Lopata
Arnas Mazėtis, Laurynas Kasčiūnas, Raimundas Lopata
© DELFI / Kiril Čachovskij

Anot jo, daugeliui vis dar sunku suvokti kibernetinio saugumo ir galimų grėsmių mastą.

„Trumpalaike prasme kibernetinis saugumas galbūt daugiau kelia iššūkių. Mes nesuvokiame kibernetinio saugumo vien tik kaip šnipinėjimo, tai gali būti rimtos akcijos prieš mūsų strateginius objektus. (…)“, - laidoje „DELFI diena“ sakė L. Kasčiūnas.

Tuo tarpu politologas R. Lopata sako, kad viena iš strateginių Rusijos taktikų yra santykiai su didžiosiomis valstybėmis.

Neabejotinai Rusija dabar analizuoja potencialių kandidatų biografijas, ieško jų ryšių su Rusija arba Baltarusija. Mes neturėtume nusiraminti ta prasme, jeigu mūsų politinėje arenoje yra veikėjų, kurie turi verslo ryšių su Rusija.

„Sunku pasakyti, ką ataskaitos autoriai turėjo omeny kalbėdami apie Briuselį. Šiaip Rusijos taktika yra visų pirma išnaudoti dvišalius santykius ir kontaktus su didžiosiomis valstybėmis. Briuselis galbūt turimas omenyje kaip tų didžiųjų sostinių apibendrinimas. Rusijos strategija labai dažnai remiasi tokiais skaičiavimais. Autoriai stengėsi švelniau kalbėti, ne karštakošiškai, bet tai, kad jie nebandys paveikti santykių, naivu tikėti. Bus visko“, - laidoje „DELFI diena“ sakė R. Lopata.

„Nėra paslaptis, kad Kremlius iškėlė strateginį tikslą kiek galima daugiau turėti palankių Rusijai europarlamentarų. Stebėkime Europarlamento rinkimų kampaniją ir bandykime įžvelgti, kas ant ko stato. Bet kokių rinkimų atveju stengiamasi paveikti, o konkrečiai, kaip tai veikia, sunku pasakyti. Yra įtakos agentų kišimas į sprendimų vykdymą, retorika, tai, kas susiję su duomenų bazėmis. Tai, ką mes matome, kaip Maskva elgiasi rinkimuose. Tie požymiai gali būti matomi ir čia“, - sakė R. Lopata.

Laurynas Kasčiūnas
Laurynas Kasčiūnas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tiesa, L. Kasčiūnas laidoje pabrėžė, kad Rusijai neabejotinai svarbūs ir artėjantys rinkimai tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse.

„Neabejotinai Rusija dabar analizuoja potencialių kandidatų biografijas, ieško jų ryšių su Rusija arba Baltarusija. Mes neturėtume nusiraminti ta prasme, jeigu mūsų politinėje arenoje yra veikėjų, kurie turi verslo ryšių su Rusija, akivaizdu, kad Kremlius tai vertina kaip potencialią tų politikų vietą, kurią galbūt bus bandoma išnaudoti. O mes žinome, kad tokių veikėjų yra. Natūralu, kad tai turėtų būti dėmesio centre. (…) Aišku, Lietuvoje mes tapatybine prasme tiek esame antikremliški, kad turėti atvirai rusiško kandidato Maskvai šiuo metu yra neįmanoma. Todėl dažnai tokiais atvejais Rusijos taktinis veiksmas – kelti paniką.

Kalbant apie užsienio šalių kišimąsi į rinkimus, reikia turėti omenyje ne tik Rusija, bet ir kai kurios mūsų strateginės partnerės turėdamos interesų irgi kišasi.
R. Lopata

Tarkime, JAV rinkimai, mes visi tarsi sutelkiame dėmesį į Trumpą, bet iš tiesų viskas yra daug sudėtingiau. Buvo bandoma sukiršinti abi puses, pasinaudoti visomis takoskyromis. Rusija nesukuria, o pasinaudoja jau egzistuojančiomis takoskyromis. Tai, pavyzdžiui, Amerikos atveju per socialinius tinklus inspiravo antiimigracinius mitingus, o kitą dieną jau išvedė afroamerikiečius į gatves prieš griežtesnę Trumpo politiką. Kartais chaoso kėlimas irgi yra vienas iš Rusijos interesų“, - tikino L. Kasčiūnas.

R. Lopata laidoje sakė, kad svarbu turėti omenyje, kad ne tik Rusija, bet ir kitos šalys gali kelti tam tikrą grėsmę Lietuvai.

„Kalbant apie užsienio šalių kišimąsi į rinkimus, reikia turėti omenyje ne tik Rusiją, bet ir kai kurios mūsų strateginės partnerės turėdamos interesų irgi kišasi. Tarkime, niekas negali suabejoti Lenkijos įtaka. Reikia turėti omenyje tą visą lauką svetimų valstybių interesais. (…) Kita kalba, apie tai, kaip mūsų partneriai bando dėlioti šachmatų partijas“, - sakė politologas R. Lopata.

Svarbu paminėti ir JAV bei Rusijos bandymus gerinti tarpvalstybinius santykius.

Laurynas Kasčiūnas, Raimundas Lopata
Laurynas Kasčiūnas, Raimundas Lopata
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Draugystė su Amerikos prezidentu Donaldu Trumpu Rusijai nesiseka taip, kaip ji norėtų ar kaip planavo. Mes matome visa tai iš prezidento Trumpo sprendimų. Manau, kad mūsų regionas karine ir politine prasme yra saugiausias per visą istoriją, nes Trumpo administracija skiria milžiniškus pinigus stiprindama priimančiųjų šalių infrastruktūrą. (…) Reikia matyti vaizdą realiai ir blaiviai. Sprendžiant socialinės atskirties klausimą mažėja Rusijai galimybių daryti mums kokią nors įtaką“, - laidoje sakė L. Kasčiūnas.

„Kalbant apie Rusijos ir Amerikos santykius, yra ir įdomių momentų. Rusai blaškosi bandydami išlošti naudos, bet jie perlenkia. Nėra paslaptis, kad Trumpo prezidentavimo laikotarpiu vienam iš kontekstų Rusija atvirai pagrasino, kad galimam konfliktui Baltijos regione, jie panaudos taktinį branduolinį ginklą. (…)“, - laidoje sakė R. Lopata.

Tiesa, L. Kasčiūnas įvertino ir tai, kad Rusijai neabejotinai svarbūs ir kai kurie Lietuvos infrastruktūros objektai.

„Reikią viską vertinti realistiškai, matant visas Rusijos galimybes, ieškoti įvairių priemonių. Toje pačioje ataskaitoje labai aiškiai rašoma, kad yra noras žinoti, kaip išsidėstė mūsų infrastruktūriniai objektai įvairiose šakose, ne tik karinėje, bet ir elektros energetikoje, dujų, daromos įvairios pastangos, įtraukiant lietuviškas įmones, kad tie duomenys būtų ne tik paimti, bet ir perkelti į Rusijos karinio planavimo sistemą. Tai yra svarbi naujovė“, - sakė L. Kasčiūnas.

„Kita vertus, kalbant apie tą nufotografuotą ir mums parodytą bepilotį aparatą, galime pasakyti, kad norėjo, kaip geriau, bet išėjo kaip visada“, - taip pat pridūrė profesorius.

Anot ekspertų, neabejotinai ateityje kaip viena iš galimų grėsmių stiprės Kinija.

„Manau, kad XXI amžius bus Kinijos geopolitinės plėtros amžius. Mes jaučiame tai, ypač ES teritorijoje. Praėjusiais metais Europos Sąjunga svarstė instrumentą, kuris leistų kontroliuoti trečiųjų šalių investicijų atėjimą į Europos Sąjungos šalis skaidrumą, patikimumą. O labiausiai tam instrumentui, priežiūros mechanizmui, priešinosi tos šalys, kurios turi daug Kinijos investicijų: Portugalija, Graikija. (…) Matome, kaip Kinija skverbiasi ir mes jau po truputį turime apie tai galvoti, nes kinus tikrai domina mūsų valstybinis Klaipėdos jūrų uostas, šilko kelio schemose jam tikrai yra vietos. Kitas dalykas, yra kibernetinė sauga. Mes turime naująjį etapą, mes turime 5g mobilaus ryšio plėtrą, kuri Lietuvoje prasidėjo“, - laidoje tikino L. Kasčiūnas.

Po paviešintos grėsmių ataskaitos – niūrus scenarijus: Kremlius ieško silpnosios Lietuvos vietos ir galbūt jau surado
© Reuters/Scanpix

Tam pritarė ir politologas R. Lopata.

„Kalbant apie Kinijos pavojus ir rizikas, tai čia toks daugiaplanis reiškinys, visų pirma, jis psichologinis, bet kaip kartais pasirodo, grėsmė jau netoli. Galų gale, politiškai yra įvairūs formatai, kurie skatintų ryšį. Šiame kontekste kaip neutralizuoti ir išnaudoti, dabar yra toks žaidimas. Gerai, kad perspėjama, kad ir bendromis frazėmis, kad neužsimirštume“, - sakė R. Lopata.

Visą laidą galite žiūrėti įraše:

Kinija vis agresyviau šnipinėja Lietuvoje

Anot ataskaitos, Lietuvoje veikia dvi Kinijos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo ministerija ir Karinės žvalgybos direktoratas.

Kinijos žvalgyba siekia, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės bei nekeltų šių klausimų tarptautiniu lygiu, rašoma ataskaitoje.

Anot Lietuvos institucijų, Kinijos žvalgybą taip pat domina Lietuvos vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius, Lietuvos piliečiams prieinama informacija apie įvairių šalių tarptautinio bendradarbiavimo su Kinija projektus, ateities planus.

Kaip ir ankstesniais metais, 2019 metų ataskaitoje daugiausia kalbama apie Rusijos ir Baltarusijos vykdomą šnipinėjimą.

Kinija yra antra pagal dydį pasaulio ekonomika po Jungtinių Valstijų. Lietuvos ir Kinijos dvišaliai ryšiai nėra labai intensyvūs, šiuo metu daugiausia diskutuojama dėl galimų kinų investicijų į Klaipėdos uostą.

Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje ir kitose šalyse taip pat diskutuojama apie Kinijos telekomunikacijos milžinės „Huawei“ galimus ryšius su Kinijos žvalgyba. Lietuvos žvalgybų ataskaitoje ši įmonė nėra minima.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(76 žmonės įvertino)
2.5263

Top naujienos

Nausėda laimi rinkimus dideliu atotrūkiu: noriu padėkoti visiems konkurentams (2490)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuvos prezidento rinkimus dideliu atotrūkiu laimi Gitanas Nausėda.

Paskelbti pirmieji Europos Parlamento rinkimų rezultatai ryškėja reitingavimo rezultatai (31)

Iš karto po vidurnakčio VRK paskelbė pirmuosius Europos Parlamento rinkimų rezultatus.

Gabrielius Landsbergis kviesiu Šimonytę vesti TS-LKD sąrašą 2020 Seimo rinkimuose (41)

Savo „Facebook“ paskyroje Gabrielius Landsbergis parašė, kad pasveikino telefonu Gitaną...

Nausėdos pergalės kalba Daukanto aikštėje: nuo šiol tikrai bus kitaip (90)

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda miniai susirinkusių Daukanto aikštėje dėkojo už jam...

Karbauskis ruošia pareiškimą po 12 valandos nakties (6)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sveikino Lietuvą išsirinkus naują šalies vadovą.

Nausėdos užnugaryje stovėjęs Slušnys: klausiau jo – ar man reikės eiti į Prezidentūrą (14)

Pergalę Gitano Nausėdos štabe švenčia ir vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys . Jis...

Suomijos ledo ritulininkai patiesė kanadiečius bei tapo pasaulio čempionais (23)

Slovakijoje finišavusiame pasaulio ledo ritulio čempionate triumfavo Suomijos rinktinė. Sekmadienį...

Nausėda: įsivaizduočiau I. Šimonytę premjerės pareigose (45)

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda sako manantis, kad jo varžovė prezidento rinkimuose...

Grybauskaitė pasveikino Nausėdą papildyta (71)

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Gitaną Nausėdą su pergale šalies vadovo...