Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas antradienį Seimui antradienį pristato parlamentinio tyrimo išvadas apie verslo grupių poveikį politikams ir sprendimų priėmėjams. Joms po pateikimo pritarta.

Po pateikimo už tyrimo išvadas pasisakė 88, susilaikė 13 parlamentarų. Po pateikimo joms pritarta.

Po svarstymo už tolesnį išvadų nagrinėjimą pasisakė 94 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 12. Galutinis balsavimas dėl išvadų vyks antradienio popietę.

Tyrimo išvadas iš Seimo tribūnos pristatęs NSGK pirmininkas Vytautas Bakas pabrėžė, kad komitetas, atlikęs darbą, priėmė sprendimą absoliučia balsų dauguma. Pirmininkas dėkojo valdantiesiems ir opozicijai, nes, jo teigimu, nors tyrimo išvados nėra tokios, kurios "papuoštų politinę sistemą", jos buvo priimtos.

Dėl to jis kvietė Seimą ir jo frakcijas "būti nugalėtojais" ir patvirtinti išvadas.

"Būtent čia gali būti priimami politiniai sprendimai, kurie pažabos politinė korupciją. Jokia teisėsauga negali to padaryti", - tvirtino V. Bakas.

Nors iš esmės visos Seime esančios partijos sutarė, kad NSGK tyrimo epicentre atsidūrusios verslo struktūros užsiėmė valstybei žalinga veikla, prieš išvadų pateikimą vieningo sutarimo, ką daryti tai išsiaiškinus, nebuvo.

Opozicijoje esantys socialdemokratų, liberalų ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijų lyderiai antradienioi ryte abejojo, ar palaikys Seimui svarstyti teikiamas NSGK tyrimo išvadas. Jie kalbėjo, kad NSGK tyrimas buvo selektyvus, išnaudojamas tik valdančiųjų „valstiečių“ reklamai, o ne realių problemų sprendimui.

Po pateikimo pritarus išvadoms, konservatorių atstovas Andrius Kubilius pabrėžė svarbiausią NSGK tyrimo rezultatą - išaiškėjusias įtakas. Jis taip pat tvirtino, jog NSGK išvados parodo, jog ne visos partijos pasidavė verslo grupių įtakai. Kaip vieną tokių partijų jis įvardijo Tėvynės sąjungą - Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD), dėl ko esą "nervinasi" valdantieji.

Kaip žinia, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas NSKG Dainius Gaižauskas jau ne vieną kartą akcentavo, esą "MG Baltic" santykius palaikė ne tik su Liberalų sąjūdžiu, tapusiu kaltinamuoju politinės korupcijos byloje, bet ir konservatoriams. Komiteto išvadose apie tai nekalbama.

Tuo metu NSGK pirmininkas V. Bakas ragino nenaudoti tyrimo išvadų "sąskaitų suvedinėjimui" ir ragino į problemą žvelgti kompleksiškai.

Opozicinių socialdemokratų atstovė Rasa Budbergytė po pateikimo pranešė, kad jos frakcija balsuos už išvadas. Tačiau ji akcentavo, kad komiteto darbas labiau panašėjo į rinkimų kampaniją, nei į nuoseklų tyrimą, todėl Socialdemokratų frakcija siūlys savo pataisas, kad neteisėta įtaka būtų užkardyta.

"Tvarkietis" Algimantas Dumbrava kalbėdamas tvirtino, kad tyrimo auka tapo ir koncernas "MG Baltic", esą "paaukotas" dėl bendro vaizdo. Jis ragino palaikyti valdančiųjų "valstiečių" lyderių iniciatyvą NSGK tyrimą išplėsti ir pratęsti. Tokią idėją jau anksčiau išsakė R. Karbauskis.

Seimo tyrėjams - aštrūs ne tik opozicijos, bet ir valdančiųjų klausimai

Prieš pateikimą politikams teikiant klausimus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovas Virgilijus Poderys teiravosi: ar šio tyrimo, kuriame buvo naudojama iš Valstybės saugumo departamento (VSD), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir kitų teisėsaugos institucijų gauta informacija, metu specialiosios tarnybos pačios sprendė, kada ir kokią informaciją teikti.

„Ar komitetas sprendė, kurias partijas ir įmones ištirti, ar tarnybos nusprendė?“, - teiravosi jis.

V. Bakas teigė, kad buvo pasirinkti atvejai, kurie padarė didžiausią žalą valstybei, ir kurie iki šiol yra aktualūs.

„Taip, komitetas tyrimo ribose suformulavo papildomus klausimus, kurie nebuvo aptarti Valstybės gynimo taryboje, bet kuriuos reikėjo kelti tyrimo ribose“, - tvirtino V. Bakas.

Konservatorius Edmundas Pupinis metė akmenį į valdančiosios LVŽS, prieš kelias kadencijas protestavusios prieš atominės energetikos plėtrą Lietuvoje, daržą. Jis klausė, ar nevertėtų, be kitų tyrimų, pasidomėti, kas stabdė atominę energetiką, užsimindamas, kad tai buvo daroma, "valstiečiams" vadovaujant Kazimirai Prunskienei.

"Žinoma, galima dar tirti. Bet ir visuomenė šiandien turi pakankamai daug informacijos, jog supratų, ką šiandien Lietuvoje veikia "Rosatm"", - skeptišką nuomonę dėl tyrimo išplėtimo išreiškė V. Bakas.

Kalbėdamas apie galios centrus, V. Bakas tvirtino, kad paskutinis jų grandinėje - koncernas "MG Baltic" - jau rūpinosi ne tik savo interesais, bet ir tarpininkavo kitiems centrams. Jis aiškino, kad išvadose yra siūlymas išaiškinti stambiausiais korupciniais sandoriais valstybei padarytą žalą ir bandyti ją atgauti.

Konservatorius Jurgis Razma priminė prieš dešimtmetį vykusį VSD veiklso tyrimą, atskleidusį, jo teigimu, antikonstitucinį "valstybininkų" veikimą. "Atrodė, kad išskaidrinimas jau įvyko ir nieko panašaus ateityje nebebus. Bet štai matome, kad susikūrė "MG Baltic" įtakos. Ką reikia daryti, kad nesusidarytų nauji galios centrai?", - klausė jis.

J. Razma užsiminė apie skambančius priekaištus LVŽS lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausančio "Agrokoncerno" galimai įtakai politinei erdvei.

V. Bakas tvirtino, kad apsauga nuo "naujo drakono" gimimo - skaidrumas. "Mes parodėme tokių galios centrų veikimo sistemą. Kuri atsirado ne dabar, bet buvo ilgus metus tobulinama. Kiti būtini sprendimai - išmontuoti ekonominius pamatus. Jei galėtume pritarti britų modeliui - civilinio turto konfiskavimo institutui, - susidarytų situacija, kai nusikalsti nebeapsimokėtų. Dabar yra priešingai", - kalbėjo jis.

Grupių įtakas vadino makabriška veikla

Pasak V. Bako, NSGK nedubliavo ikiteisminio tyrimo ir teismų veiklos. Komitete nebuvo svarstyti jokie kaltinamieji aktai ar liudytojų apklausos iš baudžiamosios koncerno "MG Baltic" politinės korupcijos bylos, nors dabar esą kalbama, kad tai gali tapti įrankiu byloje figūruojančių kaltinamųjų gynybai.

"Komitetas pradėjo tyrimą ne nuo vidaus interesų grupių įtakos politiniams procesams. Tyrimo prielaidos atsirado pernai atlikus vadinamąjį Mindaugo Basčio tyrimą, siekiant apibūdinti šio politiko veiklą, nesuderinamą su nacionalinio saugumo interesais. NSGK matė, kas stovi už M. Basčio, ir būtent dėl to, kad matėme iššūkius mūsų energetinei nepriklausomybei, privalėjome maksimaliai ištirti tuos galios centrus tiek Lietuvoje, tiek tikruosius interesus kitur, kurie stabdė mūsų kelią į energetinę nepriklausomybę", - aiškino jis.

V. Bako teigimu, "MG Baltic", "VP Market" ir kitos grupės tyrime atsirado,nes įtaka sprendimų priėmėjams buvo sisteminė, ir su tuo negalima taikstytis.

"Teismai, prokuratūra, valstybės įmonės negali tapti interesų grupių tarnaitėmis", - tvirtino komiteto pirmininkas.

Pasak jo, 2008-2013 metai buvo "aukso amžius" grupei "MG Baltic". Esą tuo metu siautusios krizės laikotarpiu, kai visiems teko veržtis diržus, "aitvarai nešė sėkmės istorijas" ne tiems, kurie kūrė, bet tiems, kurie turėjo "priėjimą" prie sprendimų priėmėjų. "tai makabriška veikla", - sakė M. Bakas.

Komiteto pirmininkas tvirtino, kad minimos grupės siekė sukurti sistemą, kuri juos ilgus metus aprūpintų jas pajamomis. "Analizuojant organizuotą nusikalstamumą kaip reiškinį, visi jam būdingi požymiai buvo tų interesų grupių savininkų naudojami", - kalbėjo politikas.

Įtaka - iš Rusijos ir verslo grupių

Daugiau nei pusmetį NSGK tyrė kai kurių verslininkų bandymus daryti neteisėtą įtaką politikams, valstybės įmonių, institucijų vadovams, darbuotojams. Taip pat tirti partijų finansavimo mechanizmai, Rusijos įmonės „Rosatom“ siekis dalyvauti Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbiuose sektoriuose.

Anot komiteto, Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ veikla Lietuvoje remiasi neteisėtos įtakos valdžios institucijoms darymu, jos tikslas yra dominuoti regiono energetikos sektoriuje, o tai nesuderinama su Lietuvos siekiu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. „Rosatom“ planai įkurti bendrą konsorciumą su Lietuvos įmonėmis bei siekti savo veiklai palankių sprendimų ir projektų vertintinas kaip siekis pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį, o tai kelia pavojų nacionaliniam saugumui.

NSGK konstatavo, kad „MG Baltic“ verslo grupės veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai, nes politinius sprendimus de facto priima niekam neatskaitingos asmenų grupės, politinė įtaka tapo preke, koncerno kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės naudojamos kaip spaudimo ir manipuliacijų įrankis savo interesams ginti.

Seimo komitetas nustatė, kad minėtas koncernas aktyviai kišosi į politinius procesus, darydamas poveikį Seime ir Vilniaus miesto savivaldybėje atstovaujamų tam tikrų politinių partijų nariams, ministrams, valstybės tarnautojams, pareigūnams, įmonių vadovams. Apie politikus ir pareigūnus rinkta konfidenciali arba kompromituojanti medžiaga, siekiant papirkti, daryti įtaką, manipuliuojant informacija.

Be to, konstatuota, kad ir „Rosatom“, ir koncerno „MG Baltic“ interesai IAE uždarymo procese sutampa. Koncerno „MG Baltic“ įmonė „Mitnija“ užsitikrintų ilgalaikius statybos darbus, o „Rosatom“ galėtų kontroliuoti uždarymo procesą.

NSGK išvadose nurodoma, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.

Kaip neskaidriai vykdytas projektas išvadose minimas LEO LT sukūrimas. Anot komiteto, 2006–2007 metais įmonių grupės „Vilniaus prekyba“ akcininkai ir vadovai, siekdami įgyvendinti LEO LT projektą ir tuo pačiu užvaldyti pagrindines Lietuvos energetikos sektoriaus įmones, siekė kompromituoti, papirkti ar kitokiais būdais paveikti šiam projektui nepritariančius ar jam besipriešinančius politikus, institucijų vadovus, visuomenės veikėjus.

Komitetas siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ji patikrintų „Lietuvos geležinkelių“ ir „Mitnijos“ sudarytų sandorių teisėtumą. Išvadose nurodyta, kad per kelerius metus „Mitnija“ su partnere „Kauno tiltais“ iš „Lietuvos geležinkelių“ gavo per 1 mlrd. litų (apie 300 mln. eurų).

Tarp NSGK siūlymų taip pat yra raginimas kreiptis į Seimo Energetikos komisiją su prašymu įvertinti, kokią žalą Lietuvos valstybė patyrė ar galėjo patirti dėl LEO LT veiklos, ir siūlyti priemones, kad ši žala būtų atlyginta.

NSGK pirmininkas V. Bakas yra minėjęs dėl minėtų neskaidrių sandorių valstybė galėtų atgauti jai galbūt padarytą 1,5 mlrd. eurų žalą.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Skaudžią tiesą apie tėvus sužinojo tik sulaukęs pilnametystės (7)

Iki 18-os jis naiviai tikėjo, kad abu tėvai žuvo katastrofoje ir jokių giminių nėra....

Norintys pasinaudoti valstybės parama būstui turėtų paskubėti (4)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad šiemet finansine paskata pirmajam...

Kaip naminėmis priemonėmis išnaikinti 5 pavojingiausius sodo kenkėjus

Norint atsikratyti kenkėjų, naikinančių jūsų sodo augalus, nebūtina griebtis cheminių...

Lietuvoje siaučia audra – užfiksuoti pirmieji padariniai tūkstančiai žmonių liko be elektros (311)

Šiandien Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos išplatino...

Aižėja „valstiečių“ vienybė: bendražygiai šiaušiasi prieš Karbauskį (358)

Mokesčių reforma ir naujas parlamentinis tyrimas – du slenksčiai, už kurių kliūva...

Prabilo dukrą Gražuliui pagimdžiusi palangiškė: visas meilumas dingo man pastojus (1314)

„Kai buvau penktą mėnesį nėščia, jis atėjo pas mane į darbą ir padėjo tris tūkstančius,...

Orai: savaitgalio orai nei iš tolo neprimins tos vasaros, prie kurios pripratome (5)

Paskutinės šios savaitės dienos neprimins prieš tai karščiu alsavusios vasaros – bus vėsu ir...

Chaotiška Dončičiaus NBA karjeros pradžia: slovėnas jau biržos naktį atsidūrė mainų sūkuryje

Bruklino „Barclay's Center“ arenoje praūžė ilgai laukta 2018-ųjų metų NBA naujokų birža....

Fantastiškai atakavę kroatai sutriuškino Argentiną (237)

Pasaulio čempionate ketvirtadienį vakare futbolo gerbėjus kaustė D grupės rinktinių –...

Šio jauno vyro darbą daugelis laikytų košmaru: papasakojo, ką tenka patirti (15)

„Jaunas, bet profesionalus“, – taip Mindaugas Maslauskas yra apibūdinamas žmonių, kurie jį...