Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį tvirtino, kad nerimo dėl to, jog buvo išviešinta, kad jis 1988-ais metais įstojo į Komunistų partiją nejaučia. Jis tikina, kad didžiąją gyvenimo dalį bandė nuplauti savo poelgį, o pasidalinęs šia savo istorijos dalimi „jaučiasi geriau“.
„Aš tikrai niekaip nesijaučiu susijęs su tuo sprendimu, kuris buvo padarytas 23-jų metų žmogaus. Dar kartą kartoju, didžiąją savo gyvenimo dalį, bandžiau nuplauti tai, ką padariau tuo metu. Ar tai buvo nerimas? Ne, tai nebuvo nerimas. Tai buvo informacija, kuri buvo man nemaloni ir kuria pasidalinęs dabar tikrai jaučiuosi geriau“, – trečiadienį TV3 televizijai teigė G. Nausėda.
„Bet aš kreipiuosi į visus žmones ir tiesiog paklausčiau jų, ar mano kaip prezidento veikla, kažkuo asocijuojasi su tuo, ką padariau prieš 35 metus? Ar mano užsienio politika, santykiai su Rusija, mano pasisakymai Rusijos atžvilgiu yra kokie nors dviprasmiški? Ar Ukrainos klausimu laikausi neaiškios pozicijos? Visa po to buvusi mano profesinė ir dabar politinė veikla neturi nieko bendro su tuo, ką padariau 1987–ais metais“, – tvirtino G. Nausėda.
Putinaitė: nereikėtų spekuliuoti, kad Nausėda atsistojo į kitą barikadų pusę
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkė Nerija Putinaitė teigia, kad Komunistų partija 1988 metais buvo sovietiška ir pokyčiai joje prasidėjo tik 1989-aisiais.
Jos įsitikinimu, G. Nausėdos sprendimas stoti į Komunistų partiją buvo susijęs su karjera ir to, anot N. Putinaitės, nederėtų vertinti kaip atsistojimo į „kitą barikadų pusę nei Sąjūdis“.
„Apie tai, kad buvimas kompartijoje 1988 m. neva reiškė pasirinkti „kitą stovyklą“ nei Sąjūdis.
Nesu Prezidento Nausėdos fanė, balsavau už kitą kandidatę. Bet Prezidentas yra Prezidentas, kurį reikia gerbti. Ir pasirodžiusios spekuliacijos, kurios siejamos su stojimu į LKP yra klaidinančios bent vienu atžvilgiu.
LKP 1988 m. viduryje buvo labai konservatyvi (sovietiška). Realiai pokyčiai joje (kadrų perstumdymas) prasidėjo 1989 m. Ir visi kiti procesai. Spekuliuoti, kad stojimas į LKP 1988 m. viduryje buvo atsistojimas į kitą barikadų pusę nei Sąjūdis, yra mažiausiai klaidinantis.
Tokių sąjūdžių steigimaisi 1988 m. buvo skatinami visose TSRS respublikose, ir tai buvo daroma su TSKP žinia ir globa. Tai buvo noras po perestroikos skėčiu suburti neva pilietines organizacijas iš komunistų ir visuomenės. Tokio garsaus perestroikininko ir Gorbačiovo ilgamečio sekėjo Migraniano idėja. Taip steigėsi ir Sąjūdis Lietuvoje, net jei patys dalyviai nekalba ar nenori prisiminti KP globos.
Į ką išsirutuliojo lietuviškasis Sąjūdis 1989 m. yra jau kita istorija. Vyko labai intensyvūs procesai, ir Sąjūdis ištrūko iš kompartijos kaip organizacijos kontrolės. Bet tai buvo jau 1989 m.
Kodėl jaunas žmogus 1988 m. viduryje stoja į kompartiją, atsakymas paprastas: karjera. Karjeros galimybės (aukšti postai) buvo gana ribotos, jei nebuvai kompartijos nariu. Tai ne pateisinimas, o faktas“, – trečiadienį feisbuke rašė mokslininkė.
Anksčiau trečiadienį žurnalistas Dovydas Pancerovas savo feisbuko paskyroje paviešino dokumentus, iš kurių matyti, jog G. Nausėda 1988 m. gegužės 20 d. prašėsi būti priimamas į Komunistų partiją, o tų pačių metų birželio 27 d. jam buvo išduotas partinis bilietas.
Apie buvusią narystę Komunistų partijoje tuomet dar kandidatas į prezidentus G. Nausėda rinkiminėje Vyriausiosios rinkimų komisijos anketoje nenurodė, nors jo pirmtakė, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė apie savo narystę Komunistų partijoje 1979–1988 metais pranešė.
Ivanovas: darau prielaidą, kad tai – karjeristo sprendimas
Laidoje „Delfi diena“ kalbintas politologas B. Ivanovas pažymėjo, kad G. Nausėda į Komunistų partiją įstojo būdamas jaunas. Jis svarstė, kad toks žingsnis susijęs su karjera. Tiesa, pasak politologo, įstojimo laikas visgi yra kiek neįprastas.
„Ponas G. Nausėda tuo metu buvo jaunas vaikinas, faktiškai 24 metų. Įstojimas į partiją tuo metu atrodo mažų mažiausiai keistai, kadangi nieks tada nevertė stoti į partiją kaip anksčiau, kai dar kokiais 1975 metais uždarydavo į kokį kabinetą ir reikalaudavo rašyt pareiškimus kokiems jauniems ir perspektyviems vadovams, o čia nieko.
1988 metai – tai laikas, kai apskritai komunistinė propaganda baigėsi Lietuvoje, pionierių organizacija buvo faktiškai likviduota – kitos organizacijos, komjaunimas <...>.
Aš galėčiau daryti spekuliatyvią prielaidą, kad tai – toks karjeristo sprendimas, vis dėlto karjeristo ir kažkaip kito paaiškinimo aš bent jau nematau. Gal ponas G. Nausėda dar pakomentuos“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, svarbu ne tik atkreipti dėmesį į tai, kad G. Nausėda nutylėjo faktą apie savo narystę, bet ir įvertinti tai moraliai.
„Moraline prasme tai nelabai gerai, kadangi šiaip niekas nestigmatizuoja buvusių komunistų lietuvių. Pas mus Dalia Grybauskaitė neslėpė savo anketoje narystės, G. Kirkilas, A. M. Brazauskas, J. Bernatonis... Pilna tų, valdžioj buvusių, ir tai niekaip jų populiarumo nepaveikė“, – sakė jis.
Bendrai tai, kad apie G. Nausėdą atskleista daugiau informacijos, pasak politologo, reikėtų sieti su artėjančiais prezidento rinkimais.
„Tikėtis, kad prieš rinkimus oponentai nesikas po ponu G. Nausėda, naivu. Akivaizdu, jie dirba. Ši istorija neabejotinai rodo, kad oponuojanti ponui G. Nausėdai rinkimuose komanda ruošiasi ir tempia į dienos šviesą tai, ką randa“, – vertino B. Ivanovas.
Urbonaitė: matome norą turėti nublizgintą įvaizdį
R. Urbonaitė, kalbėdama apie tai, kodėl G. Nausėda į savo anketą neįtraukę informacijos apie narystę Komunistų partijoje, svarstė, kad tai susiję su noru išlaikyti „visiškai nublizgintą įvaizdį“.
„Turbūt pats faktas nepaviešinimo, pasinaudojant tuo, kad tai nėra teisiškai privaloma, yra didesnis blogis, nei pats tas partinis bilietas. Tuo metų apsisprendimų galėjo būti visokių ir dėl pačių įvairiausių priežasčių.
Mes tikrai turime daug žmonių, kurie priklausė partijai. Mes turėjome ir prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri ir tos priklausomybės yra neslėpusi, tai čia savaime nėra blogybė. Bet tas faktas, kad tai nebuvo paviešinta ir buvo pasirinkta nepaviešinti, turbūt šiek tiek daugiau pasako apie tai, o kokiais principais prezidentas vadovaujasi, koks yra jo paties požiūris, nes mes matome tam tikras tendencijas.
Prisiminkime ir finansų ataskaitas, kurių taip pat, pasinaudojant tam tikromis teisinėmis normomis, buvo pasirinkta neviešinti tiek, kiek galima neviešinti. Čia mes matome norą daugiau turėti visiškai nublizgintą įvaizdį, bet kartais tas sąžiningumo stokojimas paskui atsisuka bumerangu ir jau kainuoja daug brangiau. Taip, tai yra neprivaloma, bet anketoje tas klausimas turbūt irgi yra ne šiaip sau atsiradęs“, – dėstė R. Urbonaitė.
Prezidentūra: nurodyti nebuvo privaloma
Prezidentūra patvirtino faktą, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai ir teigė, kad G. Nausėda savo rinkiminėje anketoje to nenurodė, nes tai – neprivaloma.
„Prezidentas Gitanas Nausėda į komunistų partiją buvo priimtas 1988 metų gegužę. Dokumentai apie tai yra saugomi Valstybės archyve ir yra prieinami visuomenei.
Prasidėjus Sąjūdžiui, Gitanas Nausėda komunistų partijos veikloje nedalyvavo. Kandidato į
Prezidentus anketoje klausimas apie priklausymą vienai ar kitai partijai ar politinei organizacijai yra neprivalomoje užpildyti anketos dalyje“, – D. Pancerovui perduotuose atsakymuose nurodė prezidentūra.
