Po nerimą keliančias tendencijas atskleidusio tyrimo – reakcija iš Seimo: turime dar kartą apmąstyti savo politiką

Kaip skelbė Delfi, pirmadienį institutas paskelbė 2022-aisiais darytų tyrimų rezultatus. Plačiau apie tai galite skaityti čia.

Į klausimą „Jei Lietuvą užpultų kita šalis, ar jūs gintumėte Lietuvą ginklu, gintumėte kitais būdais, laikytumėtės nuošalyje ar pasitrauktumėte iš Lietuvos?“ daugiausia – 36 proc. – apklaustųjų atsakė, kad gintų Lietuvą kitais būdais, ne ginklu, o 14 proc. gintų šalį ginklu.

Žinią feisbuke pakomentavo L. Kasčiūnas.

„Šiuos rezultatus galima vertinti įvairiai, tačiau tokius rodiklius pavertus Lietuvos gyventojų skaičiumi apie 392 tūkst. piliečių yra pasiryžę ginti mūsų valstybę ginklu, o bendrai sudėjus abi respondentų grupes – netoli pusantro milijono.

Bet tokiu atveju iškyla esminis klausimas, ar šie žmonės galėtų būti gretai ir tikslingai integruoti į šalies gynybą? Ar šie žmonės žino, kur turėtų eiti ir ką daryti, jei prasidėtų karas Lietuvoje? Panašu, kad šią problematiką indikuoja ir kitas gyventojams užduotas klausimas. Tyrėjams paklausus, kaip gyventojai elgtųsi netikėtai ištikus rimtai saugumo problemai, net ketvirtadalis gyventojų atsako, jog nežino“, – atkreipė dėmesį NSGK pirmininkas.

Dėl to, pasak L. Kasčiūno, reikia stiprinti pilietinę valią, bet ir „suteikti gyventojams įrankius, kad atėjus x dienai, jie galėtų gretai įsilieti į šalies gynybą ir žinotų savo vaidmenį.“

„Tai apima įvairiausius sektorius: mediciną, viešosios tvarkos užtikrinimą, informacinį karą ir pan.

Jau dabar nemažai darbų padarėme, pvz. atnaujintas Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas, kuris padės šaulius integruoti į gynybos planus, stiprinti kovinius padalinius ir taip pat naujai reglamentuotus komendantinius šaulius, kurie galėtų atlikti daug kariuomenę ar kitas valstybės institucijas remiančių darbų.

Žinoma, kalbant apie šaulių sąjungą, šalia reikia plėsti nekinetinių šaulių veiklos spektrą, daug dėmesio skirti civilinei gynybai, pilietiniam-patriotiniam ugdymui. Dirbame ir ties užnugario sistemos kūrimu (kuriama komendantų sistema), karių rezervo plėtimu“, – rašė politikas.

Jo teigimu, dar daug darbų laukia ateityje – pavyzdžiui, būtina stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad institucijos žinotų savo žmogiškuosius pajėgumus, kaip būtų galima apmokyti motyvuotus žmones bei kuo greičiau atstatyti įvairių paslaugų tiekimą.

Laurynas Kasčiūnas

© ELTA / Marius Morkevičius

„Kaip jau ne kartą esu minėjęs, šalies augumas neapsiriboja tik šalies apginklavimu, lygiai taip pat svarbus visuomenės įsitraukimas ir efektyvus jos sąveikos tinkas, kuris padėtų valstybei suvaldyti krizines situacijas ar kitai būdais prisidėtų remiant ginkluotąsias pajėgas (pvz. maisto ruošimas, paramos tiekimas, inžinerinė pagalba įrengiant apsaugančius įtvirtinimus ir pan.).

Taip pat Seime pradėjome plėtoti rezistencijos koncepciją, kuri padėtų ne tik su priešu kovoti nepalankiomis sąlygomis bet ir sukūrus rezistencijos tinklą būtų sustiprinti esami gynybiniai pajėgumai“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

„Taigi, nacionalinio saugumo ir gynybos komitete toliau dėsime visas pastangas, kad visuotinės gynybos koncepciją virstų kūnu, o kiekviena pilietis norintis prisidėti prie valstybės gynybos ir saugumo rastų savo vietą“, – pridūrė jis.