Dabar jau į laisvę lygtinai paleisto dėl tyčinio draugo nužudymo nuteisto kauniečio Mantvydo Anankos, kurio gyvenimo istorija pasakojama kriminalinės publicistikos knygoje „Pravieniškių mafija“, pozicijai pritarė ir teismas – savo veiksmais Pravieniškių pataisos namų administracija nuteistajam galėjo sukelti „neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų“.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė paskelbė, kad iš dalies patenkina M. Anankos skundą – pripažino, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų, pažeidė nuteistojo subjektines teises paskirtą bausmę pataisos įstaigoje atlikti sąlygomis, užtikrinančiomis žmogaus orumą, saugią ir sveiką aplinką.

Teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs – jį galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. M. Ananka sako, kad šia teise pasinaudos, nes už pataisos namuose patirtą pažeminimą teismas atsisakė priteisti patirtą neturtinę žalą. Ją nuteistasis įvertino 10 tūkst. eurų – tik tuomet, kai pataisos namai priverčiami atlyginti žalą (tebūnie, ir iš valstybės biudžeto), yra reaguojama į padarytus pažeidimus.

Į teismą M. Ananka kreipėsi po įvykių praėjusią vasarą, kai rugpjūčio 10 d. rytą buvo išvestas iš vadinamojo „bachūrų“ vadovaujamo 2-ojo sektoriaus ir uždarytas į „etapines patalpas“, esančias Kontrolės ir paleidimo punkte. Čia nuteistasis buvo laikomas 6 paras – vyras iš kalinimui nepritaikytos patalpos iškeltas tik po šio nuolatinių priekaištų.

„Jeigu būčiau tylėjęs, nežinau, kiek laiko dar čia būčiau praleidęs“, – sakė M. Ananka.

Mantvydas Ananka
Jis pasakojo, kad rugpjūčio 10 d. vakarą atėjęs prižiūrėtojas liepė susirinkti visus savo daiktus, nes pataisos įstaigos vadovybė davė nurodymą jį pristatyti į antrąjį kontrolinį patikros punktą.

„Nusivedė, nežinojau, ko laukti, o paskui išsikvietę pareigūnai informavo, kad mane čia laikinai apgyvendins dėl mano saugumo, – pasakojo jis. – Labai nustebau: kokio saugumo, apie ką čia šnekate, jeigu saugiai jaučiuosi. Ir tada man pasakė, kad direktorius neva gavo žinių, kad man gali grėsti pavojus. Net šešias dienas mane pralaikė antrajame kontroliniame patikros punkte, čia esančios patalpos toli gražu nėra skirtos gyvenimui, tai yra etapinės patalpos, kur žmonės laukia etapo ir išvažiuoja iš pataisos namų. Tai – minimali patalpa, kurioje nėra nei kriauklės, nei dušo, nei šaldytuvo produktams susidėti.

Padarė cirką, ne kartą klausiau, kada paaiškės, kiek čia turėsiu sėdėti, o jie vis atkirsdavo, jog mes dar turime išsiaiškinti. Ir praėjo tos šešios paros, dar prieš tai pamačiau laikinąjį direktorių Dainių Sušinską, klausiau, kas čia vyksta, o jis atsakė, kad taip reikia, „reikia tave apsaugoti“. Jis labai emociškai buvo paliestas dėl Pravieniškių skandalo, sakė, kad „tokie kaip jūs, ir taip man prikenkėte“. Kaip ir kuo, neįsivaizduoju, bet galiu tik numanyti, kad koks nors vienas žmogus susiekė su direktoriumi ir pasakė, jog esą girdėjo, kad man kažkas nori kažką daryti dėl esą zonoje buvusių kratų, kai kaukėti pareigūnai buvo atvažiavę, ir neva prisidėjau prie užsakymo...

Mane pernelyg sureikšmino, tapau vos ne oficialus zonos darbuotojas, neva šmeižiu direktorių ir duodu kažkokius parodymus „Delfi“ portalui, esu jų informatorius.“

Nuteistasis teigė, kad niekada nesikišdavo į kitų kalinių reikalus ir tuo labiau neteikė informacijos žurnalistams.

„Kas mane pažįsta, supranta, kad tai propaganda, kažkam zonoje buvau neparankus, galbūt pačiam direktoriui, todėl jis manė, kad galėčiau būti „Delfi“ informatorius, bet aš gyvenau savo gyvenimą, turiu savo prioritetus ir man neaktualu gilintis į kitus žmones, kažką šmeižti ir t. t., o kalbant apie kratas, net neturiu tokių galimybių ir galių, kad galėčiau duoti nurodymus jas atlikti“, – teigė jis.

Nuteistasis pabrėžė, kad patalpa, kurioje jis buvo įkalintas šešias paras, net nepritaikyta bausmės atlikimui.„Joje yra tik suolas, ant kurio buvau priverstas miegoti“, – M. Ananka mano, kad kalinimo sąlygos buvo „antisanitarinės, kankinančios, nežmoniškos ir pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytus draudimus“.

„Manau, kad nepagrįstai buvau iškeltas iš būrio, kuriame atlikinėjau bausmę, – tvirtino kaunietis. – Pareigūnams buvau suteikęs informaciją apie nusikalstamą veiką, tačiau dėl to nepajutau jokio pavojaus iš kitų nuteistųjų.“

Tuo metu Pravieniškių pataisos namų administracija nepripažino pažeidimų ir teismui net pareiškė, kad M. Anankos teiginiai esą neatitinka tikrovės – bausmę jis atliko 2-ajame sektoriuje, iš čia niekur nebuvo iškeltas. Tačiau melas greitai išaiškėjo – teismas išsireikalavo pataisos įstaigoje dirbančių pareigūnų tarnybinius pranešimus, kuriuose nuteistojo teiginiai pasitvirtino.

Bylą nagrinėjusi teisėja savo sprendime nurodė, kad gauti papildomi duomenys patvirtino, jog M. Ananka į Kontrolės ir paleidimo punktą buvo perkeltas siekiant užtikrinti jo saugumą, nes ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis buvo apklaustas kaip liudytojas dėl kito kalinio išprievartavimo (apie šį Pravieniškėse įvykdytą nusikaltimą galite skaityti susijusiuose DELFI straipsniuose).

„Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo gauta duomenų, kad su nuteistuoju M. Ananka gali susidoroti kit bausmę atliekantys nuteistieji ir dėl to gali kilti konfliktinių situacijų ar neramumų“, – teismas citavo pareigūnų papildomai pateiktą informaciją.

Pabandžiusi išsiaiškinti, kaip atrodo patalpos, kuriose šešias paras buvo kalinamas M. Ananka, bylą nagrinėjanti teisėja susidūrė su netikėta kliūtimi – nors Pravieniškių pataisos namai buvo įpareigoti pateikti duomenis apie patalpų įrengimą, įkalinimo įstaigos atstovai tokios informacijos teismui nepateikė. O kadangi duomenys nepateikti, anot teisėjos, nebuvo paneigta, kad M. Ananka buvo laikomas netinkamomis sąlygomis.

Nors ir pripažino, kad įkalinimo įstaiga pažeidė nuteistojo teises, tačiau jam neturtinės žalos nepriteisė – esą pažeidimo konstatavimas yra pakankama satisfakcija. Anot teismo, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad pataisos įstaiga sąmoningai siekė pažeminti M. Anankos orumą ar kad elgesys buvo nežmoniškas, nes nuteistąjį prižiūrėję pareigūnai elgėsi deramai ir jam leisdavo kitose patalpose nusiprausti, išsivalyti dantis, nueiti pasivaikščioti.

Šešias paras netinkamomis sąlygomis kalintas vėliau buvo pervežtas į Pravieniškių pataisos namų 3-iąjį sektorių, o vėliau – į Vilniaus pataisos namus. Iš čia jis prieš pat Naujuosius metus buvo išleistas lygtinai, nes teismas pritarė Lygtinio paleidimo komisijos teikimui, kuri vieningai nusprendė, jog M. Ananka įkalinimo įstaigoje parodė pakankamas pastangas keistis. Lygtinai paleistam nuteistajam yra taikoma intensyvi priežiūra – jis turi būti namuose nuo 22 iki 6 val., taip pat negali vartoti psichiką veikiančių medžiagų.

M. Anankos gyvenimo istoriją galima skaityti ne tik knygoje „Pravieniškių mafija“, bet ir pamatyti to paties pavadinimo dokumentiniame filme.