Vidaus reikalų ministerija (VRM) trečiadienį surengė spaudos konferenciją, kad būtų paaiškinti nepaprastosios padėties niuansai.
V. Dmitrijevas atkreipė dėmesį, kad toks režimas nutaikytas į neteisėtos migracijos valdymą. Visgi Druskininkuose, pasak jo, bus galima pamatyti daugiau pareigūnų.
„Jokių apribojimų mūsų gyventojai tikrai nepajus. Apribojimų lankytis šiame mieste tikrai irgi nebus. Gali atsirasti tam tikrų momentų ir daugiau pareigūnų, ir jų poreikis pasitikrinti asmenis, transportą, reaguoti į tam tikras situacija. Tai reikalinga suvaldyti neteisėtos migracijos ekstremalią situaciją.
Jei mes turėtume informacijos apie tai, kad gabenami migrantai, atvažiuoja pavėžėjai juos išvežti į kitas teritorijas ar iš Lietuvos, tai tiesiog būtų papildoma kontrolė, bet ji nebus nukreipta į Lietuvos gyventojus“, – aiškino viceministras.
V. Dmitrijevas akcentavo, kad kultūriniai renginiai šioje zonoje nėra ribojami. Visgi griežtesnės taisyklės galios Šalčininkuose, nes šis miestas pakliūna į pirmuosius penkis kilometrus nuo valstybės sienos su Baltarusija.
„Tokiems renginiams nebus jokių apribojimų, jie galės vykti ir toliau. Įprastas šalies ir tų miestų gyvenimas tikrai galės vykti toliau. Galbūt papildomų klausimų gali iškilti su Šalčininkų savivaldybė, nes visas Šalčininkų miestas į pasienio zoną – tuos pirmus 5 kilometrus. (…) Kalbame su VSAT, kad būtų išduodamas bendro pobūdžio leidimas“, – aiškino viceministras.
Toks leidimas, pasak jo, galiotų Šalčininkuose dirbančių įmonių darbuotojams bei vietos ir aplinkinių miestelių gyventojams.
„Jeigu tai būtų gyventojai iš kitų miestų, šį leidimą reikės gauti“, – patvirtino V. Dmitrijevas.
Jis pasakojo, kad VRM vertina situaciją migrantų apgyvendinimo vietoje ir galimybes ten apriboti internetą.
„Reikia turėti omeny, kad jei tai sukeltų nepatogumų mūsų šalies piliečiams, mes reaguosime ir apsiribosime turbūt minimalesnėmis priemonėmis: wi-fi atjungimu arba telefono paėmimu iš tam tikrų asmenų“, – sakė viceministras.
VRM Viešojo saugumo grupės vadovas Darius Domarkas patikslino, kad pareigūnai neatims telefonų iš visų migrantų.
„Puikiai suprantame, kad visų telefonų surinkimas gali išaukti įvairius neramumus, nepasitenkinimą ir mes turėsime labai rimtą situaciją. Viskas bus daroma atsižvelgiant į rizikas, drastiškų priemonių nebus“, – pažymėjo jis.
V. Dmitrijevo teigimu, visa reikalinga pagalba vietos gyventojams bus teikiama operatyviai ir laiku.
„Vakar turėjome pokalbį su Sveikatos apsaugos ministerija iš greitos pagalbos paslaugų pusės, tai jie turi algoritmus, kad tų paslaugų tęstinumas išliktų ir asmenys nenukentėtų. Taip pat galbūt šiek tiek tų pajėgumų bus deleguota mūsų pareigūnų sveikatos priežiūrai, jei to prireiktų. Bus budinčios medikų prireiktų“, – viceministrui antrino D. Domarkas.
V. Dmitrijevas taip pat patikino, kad žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai į nepaprastosios padėties ruožą galės patekti gavę leidimus. Be to viceministras atkreipė dėmesį į prašymą su savimi turėti asmens dokumentus, jeigu lankomasi nepaprastosios padėties ruože, turimą leidimą ar pažymą apie darbovietę bei turimą nekilnojamą turtą.
Giminaičiams, norintiems minėtuose miestuose aplankyti šeimos narius, pasak jo, reikės gauti VSAT leidimus ir turėti su savimi asmens dokumentus.
„Ūkinė veikla tuose ruožose taip pat nebus draudžiama“, – pažymėjo D. Domarkas.
Įsigaliojo nepaprastoji padėtis
Seimas antradienį pritarė nepaprastosios padėties įvedimui pasienio ir 5 kilometrų nuo jo ruože. Toks režimas įvedamas pirmą kartą nepriklausomos šalies istorijoje.
Įvesti nepaprastąją padėtį Vyriausybė pasiūlė reaguodama į migrantų būrius kaimyninės Lenkijos pasienyje. Toks režimas truks vieną mėnesį.
Nuo rugpjūčio pradžios, kai įsigaliojo nurodymas pasieniečiams vykdyti neteisėtai į šalį bandančių patekti migrantų apgręžimo politiką, jų į Lietuvą nepateko per 6 tūkstančiai.
Nepaprastoji padėtis skelbiama visame pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir 5 kilometrų į valstybės gilumą nuo jo. Taip pat – užsieniečių apgyvendinimo vietose (Užsieniečių registracijos centro Pabradėje teritorijoje, Medininkų užsieniečių registracijos centro teritorijoje ir Kybartų užsieniečių registracijos centro teritorijoje, Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje ir šalia jo įrengtoje teritorijoje, Pabėgėlių priėmimo centro Naujininkų pabėgėlių stovykloje) bei 200 metrų aplink juos.
VRM atsakė į klausimus
VRM trečiadienį išplatino atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie nepaprastąją padėtį. Paaiškinimų sąrašas turėtų nuolat pildytis:
1. Kas yra nepaprastoji padėtis ir kodėl ji įvedama?
Nepaprastoji padėtis įvedama pirmą kartą Lietuvos istorijoje. Ši priemonė yra būtina siekiant suvaldyti neteisėtos migracijos krizę, kurią sukėlė įvykiai Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, nes tokia grėsmė reali ir Lietuvos pasienyje. Be to, matomos sąsajos su neramumų kurstymu neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietose ir pasienio teritorijose kelia pavojų visuomenės rimčiai. Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – užkardyti galimas grėsmes, kylančias dėl migrantų antplūdžio.
2. Kiek laiko truks nepaprastoji padėtis?
Nepaprastoji padėtis truks vieną mėnesį, t. y. iki 2021 m. gruodžio 9 d. 00:00 val.
3. Kiek kilometrų apima pasienio ruožas?
Pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą pasienio ruožas – iki 5 km pločio teritorija.
4. Kur įvedama nepaprastoji padėtis?
Pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą pasienio ruožas – iki 5 km pločio teritorija nuo išorinės Lietuvos sienos. Siūloma nepaprastąją padėtį įvesti Lietuvos pasienio su Baltarusija ruože ir papildomai 5 km pločio teritorijoje į šalies gilumą.
5 km atstumu nuo Lietuvos–Baltarusijos sienos (t. y. pasienio ruože) judėti bus galima tik su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (VSAT) išduodamais leidimais. Asmenims, gyvenantiems šiame ruože ir turintiems nekilnojamojo turto, leidimų nereikės, tačiau būtina su savimi turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą ir gyvenamosios vietos deklaracijos pažymėjimą ar nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus.
5. Kokie pagrindiniai nauji įpareigojimai ar ribojimai atsiranda gyventojams, kurių namai yra 200 m atstumu nuo migrantų centrų?
Gyventojams didelių nepatogumų nekils, tačiau ribojama susirinkimų laisvė šioje teritorijoje, taip pat numatomas draudimas pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą nepaprastosios padėties laikotarpiu, deklaruojant ją nepaprastosios padėties teritorijoje.
6. Ar galima bus patekti į nepaprastosios padėtie zoną?
Patekti į pasienio zoną bus galima tik su VSAT išduodamais leidimais. Asmenims, gyvenantiems šiame ruože ir turintiems nekilnojamojo turto, leidimų nereikės, tačiau rekomenduojama turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą ir gyvenamosios vietos deklaracijos pažymėjimą ar nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus. Patekimas į kitą nepaprastosios situacijos zoną – 5 km pločio nuo pasienio ruožo į šalies gilumą esančią teritoriją – neribojamas, tačiau šioje zonoje galimi patikrinimai, siekiant nustatyti neteisėtų migrantų gabenimą. Dėl patekimo į apgyvendinimo objektus, kuriuose paskelbta nepaprastoji padėtis, taikomos jų veiklą reglamentuojančios taisyklės.
7. Ar vietos gyventojams reikės turėti leidimus patekti ar judėti teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis?
Ne, leidimų gyventojams nereikės, tačiau privaloma su savimi turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą ir gyvenamosios vietos deklaracijos pažymėjimą ar nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus.
8. Kaip galima gauti leidimą patekti į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis?
Leidimas judėti reikalingas tik 5 km atstumu nuo Lietuvos–Baltarusijos sienos esančioje pasienio zonoje, į šią teritoriją neribojamai patekti galės tik šioje teritorijoje gyvenantys asmenys ir asmenys joje turintys nekilnojamojo turto. Kiti asmenys patekti į šią teritoriją galės tik gavę VSAT leidimą. Dėl patekimo į apgyvendinimo objektus, kuriuose paskelbta nepaprastoji padėtis, taikomos tų objektų veiklą reglamentuojančios taisyklės.
9. Kokios priežastys leistų žmonėms prašyti VSAT leidimo atvykti į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis?
Asmenys, kurie nėra nepaprastosios padėties teritorijos pasienio zonos gyventojai ir neturi joje nekilnojamojo turto, patekti į šią zoną galės tik turėdami svarbią priežastį. Kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai.
10. Ar galima bus lankyti gimines, gyvenančius pasienio zonoje?
Svarbu akcentuoti, kad nors pasienyje susidariusi padėtis ir yra kontroliuojama, tačiau kelia saugumo rizikų, taip pat būtina užtikrinti netrukdomą pareigūnų darbą saugant sieną, todėl rekomenduojama susilaikyti nuo nebūtinų kelionių.
11. Ar galės lankytis Nevyriausybinės organizacijos (NVO) teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis?
Jei NVO norės patekti į pasienio zoną, turės gauti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) leidimą. Patekti į kitas teritorijas leidimas nereikalingas. Dėl patekimo į užsieniečių apgyvendinimo objektus, kuriuose paskelbta nepaprastoji padėtis, taikomos tų objektų veiklą reglamentuojančios taisyklės.
12. Ar bus galima važiuoti į sanatoriją Druskininkuose?
Taip, bus galima. Leidimas judėti reikalingas tik 5 km atstumu nuo Lietuvos–Baltarusijos sienos esančioje zonoje.
13. Ar nebus ribojamas krovinių eismas?
Krovinių eismas ribojamas nebus.
14. Ar galima bus vykti į sodybą, esančią pasienio zonoje?
Galima, jei turimi jos nuosavybės dokumentai ir esama jos savininku arba jei gautas VSAT leidimas. Tačiau svarbu akcentuoti, kad nors pasienyje susidariusi padėtis ir yra kontroliuojama, tačiau kelia saugumo rizikų, taip pat būtina užtikrinti netrukdomą pareigūnų darbą saugant sieną, todėl rekomenduojama susilaikyti nuo nebūtinų kelionių.
15. Kokie dokumentai reikalingai asmeniui, norinčiam įrodyti, kad jis gyvena teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis?
Rekomenduojama turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą ir gyvenamosios vietos deklaracijos pažymėjimą ar nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus.
Pastaba: fiktyviai deklaruoti gyvenamąją vietą draudžiama.
16. Ar teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, gali būti ribojamas mobilusis ar interneto ryšys?
Šis ribojimas galėtų būti taikomas tik neteisėtiems migrantams, esantiems apgyvendinimo vietose, siekiant užtikrinti Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ 2 straipsnio 1 punkto nuostatų įgyvendinimą.
17. Ar galima organizuoti viešuosius, kultūrinius, privačius renginius, susirinkimus teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis?
Seimo nutarime „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ numatytas susirinkimų draudimas teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis. Susirinkimas šiame kontekste suprastinas tik atsižvelgiant į Susirinkimų įstatyme pateiktą sampratą, kad tai taikus asmenų susibūrimas, skirtas jų pažiūroms ir viešajai nuomonei laisvai reikšti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiškai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, draudžiami tik susirinkimai, patenkantys į Susirinkimų įstatymo draudimų taikymo sritį, kiti renginiai nėra draudžiami.
18. Ar bus galima patekti pas gydytoją / notarą ir kt.?
Priklausomai nuo teritorijos, į kurią norima patekti, taikomi skirtingi reikalavimai. Norint patekti į pasienio ruožą, VSAT leidimas reikalingas, kitur leidimas nereikalingas. Išduodant leidimus, dėl kiekvieno atvejo bus sprendžiama individualiai, tačiau bus būtina turėti tą atvejį pagrindžiančius dokumentus.
19. Ar galės vykti suplanuoti kultūriniai renginiai Šalčininkų ir Eišiškių miestuose?
Taip, suplanuoti renginiai, jeigu tai nėra susirinkimai, galės vykti.
20. Ar į Šalčininkų rajono savivaldybės teritoriją (Šalčininkų miestą) galės atvykti iš anksto pakviestos delegacijos iš Lenkijos Respublikos bendradarbiavimo klausimams aptarti?
Taip, delegacijos galės atvykti, tačiau turės gauti leidimus. Atsižvelgus į susidariusią padėtį, raginame susilaikyti nuo nebūtinų kelionių ir nukelti vizitus.
21. Ar Lietuvos piliečiai galės išvykti į Baltarusiją trumpalaikių kelionių, pavyzdžiui, aplankyti tėvų?
Taip, Lietuvos piliečiai, kurie turės visus reikalingus dokumentus sienai kirsti (pvz.: vizą, išvykimo priežastį nurodančius dokumentus), galės išvykti, tačiau VSAT sargybos vyresnysis kiekvieną atvejį vertins individualiai.
Nors pasienyje susidariusi padėtis ir yra kontroliuojama, tačiau kelia saugumo rizikų, taip pat būtina užtikrinti netrukdomą pareigūnų darbą saugant sieną, todėl rekomenduojama susilaikyti nuo nebūtinų kelionių.
22. Ar galės veikti šaudyklos?
Šaudyklų veikla nebus ribojama, nebent bus nustatyta kitų rizikų.
