aA
Tris kartus per metus po dvi valandas – tiek Gražinai Leščinskienei leidžiama pamatyti savo sūnų, kurį „Barnevernet“ tarnybos iš jos paėmė prieš penkerius metus, skelbia „Init“ televizija.

Dvylikametis jau nekalba lietuviškai. Su artimaisiais jis negali bendrauti ir per socialinius tinklus.

Įsigaliojus Hagos konvencijai, kuri įpareigoja nenutraukti paimto vaiko sąsajų su biologine šeima, rasti jo tautybę atitinkančius globėjus ir įpareigoti lankyti jo gimtosios kalbos pamokas, Norvegijos teismas įpareigojo „Barnevernet“ padažninti vaiko susitikimus su motina. Tačiau tarnyba teismo sprendimą apskundė, o G. Leščinskienė Norvegijos teismui pateikė apeliacinį skundą, bet jis prapuolė.

„Liepos pirmąją dieną jie gavo iš Lietuvos vaiko teisių raštą. Bet todėl, kad vyksta susirašinėjimas, buvo sustabdyta apeliacija. Toliau tai mistika. Aš kol kas nesuprantu, kaip ten viskas gali taip nutrūkti, pasibaigti ir ta apeliacija dingti į niekur“, – „Init“ televizijai teigė dėl savo vaiko kovojanti G. Leščinskienė.

Kauno televizija skelbia, kad G. Leščinskienei buvo patarta bylą dėl vaiko grąžinimo pradėti iš naujo, tačiau neaišku, kiek dar metų tai truktų.

Gražina Leščinskienė
Gražina Leščinskienė
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

G. Leščinskienė tvirtino, kad vaikai Norvegijoje paimami dėl menkiausių priežasčių. „Nepaklausei kokios nors rekomendacijos, ką turi daryti. Arba, tarkime, įvyksta koks nors konfliktas mokykloje tarp vaikų, o apkaltina tėvus“, – vardijo G. Leščinskienė.

Moters advokatas Lietuvoje teigia, kad ji negali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), kol bylos neišnagrinėjo kiti Norvegijos teismai. „Jai reikia nueiti iki Aukščiausiojo Teismo Norvegijoje, o tai gali užtrukti metų metus. Vaikas gali pilnametystės sulaukti, kol ji galės kreiptis į Strasbūrą, tačiau aš manau, kad Lietuvos valdžios institucijos ir ambasadorius Norvegijoje turėtų padėti šeimai, – kalbėjo advokatas. – Žinome, kad Lenkijos ambasadorius taip gynė savo piliečius, kad net Norvegijos buvo paprašytas išvykti iš šalies.“

G. Leščinskienė ir kitos lietuvės mamos, iš kurių Norvegijoje buvo paimti vaikai, ruošiasi kreiptis į Lietuvos prezidentą. „Bent jau tarnybos. Tiek užsienio reikalų ministerija, tiek ambasada galėtų šiek tiek daugiau parodyti aktyvumo ginant mažųjų piliečių teises, – kalbėjo G. Leščinskienė. – Sako, kalti tėvai. O vaikai kuo nusikalto? Jie kaliniai? Už ką jie turi pamiršti savo kalbą, už ką turi būti ištrinama visa jų kultūra?“

Dėl sūnaus jau penkerius metus kovojanti G. Leščiauskienė, kaip skelbia „Init“ televizija, kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydama aktyvesnio Lietuvos tarnybų įsikišimo.

„Init“ televizijos teigimu, lietuvėms mamoms, iš kurių „Barnevernet“ yra paėmusi vaikus, viltis sužibo po to, kai EŽTT priėmė Norvegijos vaiko gerovės tarnybai nepalankų sprendimą už nepagrįstą vaiko paėmimą.

Gražina Leščinskienė
Gražina Leščinskienė
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Kaip anksčiau skelbė BNS, ši daugybę paslaugų vaikus auginantiems tėvams teikianti tarnyba pastaraisiais metais buvo pliekiama už neva nepagrįstą vaikų atėmimą iš šeimų ir jų atidavimą globai. EŽTT pasiekusi byla yra susijusi su Trude Strand Lobben, kuri kreipėsi į vaiko gerovės tarnybą pagalbos prieš 2008 metų rugsėjį gimstant jos sūnui. Jos vaikui reikėjo specialios priežiūros.

Tuo metu moteris gyveno valstybinėje šeimų prieglaudoje bet, praėjus trims savaitėms po gimdymo, ji nusprendė iš jų išvykti. Dėl to tarnyba atidavė jos naujagimį kitos šeimos globai, bet leido motinai lankyti vaiką keturis kartus per metus. Dar po trejų metų berniukas buvo atiduotas įvaikinti. T. S. Lobben nesėkmingai bandė užkirsti kelią šiam žingsniui teismuose ir 2017 metais pasiekė EŽTT Strasbūre. Tačiau antradienį apeliaciją svarsčiusi EŽTT Didžioji kolegija išaiškino, kad Norvegija „neabejotinai“ pažeidė moters teisę į pagarbą jos šeimyniniam gyvenimui.

Teismas nusprendė, kad griežtai apribodama moters pasimatymus su globojamu vaiku tarnyba pasielgė taip, kad T. S. Lobben neteko galimybės atkurti savo santykius su sūnumi, o pareigūnai „niekada rimtai nesvarstė [galimybės] jiems vėl būti kartu“.

5 mln. gyventojų turinčioje Norvegijoje 2014 metais iš tėvų buvo paimti 1 665 vaikai, iš jų 424 vaikų motinos buvo gimusios užsienyje, rodo tarnybos pateikti duomenys.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(41 žmogus įvertino)
3.9756

Top naujienos

Nuodingas Turkijos „taikos šaltinis“: tikrasis tikslas – perbraižyti žemėlapį? Erdoganas pasitelkė pavojingus sąjungininkus (78)

Po Turkijos karinės invazijos į Šiaurės Siriją Vokietijos politikai ir politiniai apžvalgininkai...

Metų seklys: žmona drabužius pirkdavo Monake, vyro seifas banke prikimštas pinigų ir aukso (116)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Rusijos ir Saudo Arabijos santykiai: viskas vyksta ne taip, kaip tikėjosi rusai

Pirmadieninis Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitas Saudo Arabijoje – antrasis po jo atėjimo...

Sudarė būsimų eurokomisarų reitingą: Sinkevičiaus pozicija – pavojinga (109)

Pasibaigus kandidatų į Europos komisarus klausymams Europos Parlamente (tų, kuriuos prileido prie...

Iš prekybos centro aikštelės su automobiliu iškritusi moteris reikalauja 200 tūkst. eurų (137)

Sostinėje iš prekybos centro „Europa“ daugiaaukštės aikštelės su automobiliu iškritusi ir...

Etiketas prie stalo: šias klaidas kartoja visi, bet taip elgtis nederėtų (6)

Šiais laikais, net kai kviestinės vakarienės nebėra labai formalios, vis vien nepriimtina kalbėti...

Eutanazijai pasiryžusios moters istoriją papasakojęs režisierius: ji norėjo, kad žmonės galėtų rinktis

Dokumentinių filmų režisierius iš Slovakijos Tomáš Krupa pabrėžia: jis pats nėra nei už, nei...

Didžiausioje kontrabandos byloje – nuosprendis ne tik Karaliui, bet ir Kamblevičiaus sūnui (89)

Didžiausioje kontrabandos byloje – nuosprendis: Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti...

Imkite pavyzdį iš Kembridžo kunigaikštienės – kulotės taps būtinybe ir jūsų garderobe (2)

Plačios trumpintos kelnės, kitaip dar vadinamos kulotės, gali būti bazinio garderobo dalis....

SEB ištaisė pinigų nuskaičiavimo klaidą: su ja susidūrusiems klientams žada lengvatų (17)

SEB banko klientams, kuriems praėjusį sekmadienį dėl techninės klaidos buvo dar kartą...