Trumpoje spaudos konferencijoje jo paprašė pakomentuoti Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžius – Lietuvos vadovas paragino Vakarų šalis peržengti „raudoną liniją“ ir perduoti Ukrainai tolimojo nuotolio raketų bei naikintuvų.
D. Peskovo paklausė, ar tokiu atveju iš tiesų būtų peržengta „raudona linija“ ir kaip Maskva reaguotų, jei būtų nagrinėjamas šis klausimas.
„Apskritai mes matome labai, labai agresyvų Baltijos šalių, Lenkijos atstovų nusiteikimą – jie akivaizdžiai pasirengę viskam, kad provokuotų tolimesnių konfrontacijų stiprėjimą, ir veikiausiai nesusimąsto apie padarinius. Žinoma, liūdna, kad, esant tokioms sąlygoms, didelių Europos valstybių, kurios yra visų europinių procesų variklis, vadovai, deja, nevykdo balansuojamojo vaidmens ir nebalansuoja štai tokių atstovų su ekstremistiniais polinkiais“, – pareiškė D. Peskovas.
Jis taip pat pareiškė, jog „kolektyvinių Vakarų“ potencialus įsitraukimo lygis į šį konfliktą yra akivaizdus.
„Didėjimas [įsitraukimo] vyksta, mes tai fiksuojame. Dar kartą kartojame: tai nepadės pakeisti įvykių eigos“, – pabrėžė D. Peskovas.
Nausėda apie Vakarų svyravimą dėl naikintuvų Ukrainai: raudonosios linijos privalo būti peržengtos
Ukrainai kare su Rusija prašant Vakarų valstybių pagalbos ginklais, kai kurios šalys pagalbos tiekimo Ukrainai klausimu vis dar nėra užtikrintai apsisprendusios. Valstybėms nesiryžtant Ukrainai tiekti naikintuvų, prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad ši raudonoji linija bus peržengta.
„Mačiau daug raudonųjų linijų, kurios buvo nubraižytos, ir kartais net susidaro įspūdis, kad tas raudonąsias linijas nubraižome ne mes, Vakarų valstybės, demokratinės valstybės, o jas, pasitelkdama baimę ir grasinimus, bando nubraižyti teroristinė valstybė Rusija“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda.
Visgi prezidentas atkreipia dėmesį, kad atsiradusias raudonas linijas jau ne kartą pavyko peržengti.
„Reikia pažymėti, kad vis dėlto mums pavyksta jas ištrinti ir tai įvyko jau ne vieną kartą. Aš priminsiu ne tik tankų istoriją – kažkada kandidatės statusas Ukrainai Europos Sąjungoje irgi buvo tabu, irgi raudonoji linija, puikiai tą prisimenu. Net ir karui prasidėjus, Vokietija iš pradžių kategoriškai sakė, kad siųs tiktai liemenes, šalmus ir panašią įrangą, bet jokiu būdu ne ginklus.
Tačiau raudonoji linija jau senokai peržengta. Šitas rubikonas peržengtas taip, kad labai tikiuosi, kad ir ši raudonoji linija – jeigu ji tokia tikrai egzistuoja, manau, ji egzistuoja tiktai galvose – taip pat bus peržengta“, – sako prezidentas.
G. Nausėdos teigimu, naikintuvai, ilgojo nuotolio raketos yra esminė karinė pagalba.
„Ir šiuo metu, kai karas yra tokioje lemiamoje fazėje, kurioje turi įvykti lūžis, nepaprastai svarbu, kad mes nevėluotume, nedelstume. (...) Tos raudonosios linijos privalo būti peržengtos“, – įsitikinęs G. Nausėda.
ELTA primena, kad Kyjivas vis labiau ragina Vakarus atsiųsti pažangesnių ginklų, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją, įskaitant ir naikintuvus. Visi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pakartojo, kad Vokietija nesiųs naikintuvų į Ukrainą.
Pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad neatmeta naikintuvų tiekimo Ukrainai galimybės, tačiau perspėjo dėl konflikto eskalavimo rizikos.
