Praėjusį mėnesį Vyriausybės vadovė, komentuodama valdančiųjų ir prezidento konfliktą dėl to, kas turėtų atstovauti valstybei EVT, žurnalistams sakė parašiusi G. Nausėdai laišką, kuriame išdėstė savo poziciją.
Jos nuomone, vertinant tarybos turinį, prieš kiekvieną EVT posėdį yra įmanoma sutarti dėl to, kas atstovaus valstybei.
Trečiadienį portalas 15min.lt pranešė, kad G. Nausėda raštu atsakė premjerei Ingridai Šimonytei, kad į Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų susitikimus toliau vyks pats, nes tai jo konstitucinė pareiga. Apie tai galite skaityti čia.
Grįžta prie iniciatyvos kurti atskirą įstatymą
Konservatorių frakcijos atstovas M. Maldeikis Delfi dar vasario mėnesį sakė, kad planuoja kurti atskirą įstatymą, kas turėtų atstovauti valstybei EVT.
Juo būtų numatyta, kad į EVT posėdžius, kai svarstomi valstybių vidaus politikos klausimai, įprastai vyktų ministras pirmininkas, tačiau atstovauti valstybei galėtų ir prezidentas, atsižvelgiant į tarybos susitikimo temą ir susitarimą.
Vėliau šito plano buvo atsisakyta, tačiau Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetai viešai priėmė poziciją, raginančią G. Nausėdą ir I. Šimonytę tartis.
M. Maldeikio teigimu, trečiadienį žiniasklaidoje pasirodęs G. Nausėdos atsakymas premjerei rodo, kad prezidentas tartis nenori.
„Tai demonstruoja, kad prezidentas nenori su kitomis institucijomis tartis. Anksčiau buvo formuojamas naratyvas, kad tiesiog Tėvynės sąjunga puola prezidentą ir nori kažką iš jo atimti. Tai šis laiškas demonstruoja ir parodo visuomenei, kad prezidento institucija pati nenori kalbėtis ir ieškoti išeities iš šios situacijos“, – Delfi sakė M. Maldeikis.
EVT klausimas, pabrėžė politikas, yra pirmiausia susijęs su teisės viršenybe.
„Man Europos Sąjunga, pagal Konstituciją, kurioje turime parašyta apie ES, yra daugiau nei viena iš tarptautinių organizacijų, kuriose mes esame“, – akcentavo parlamentaras.
Dėl to, pasak M. Maldeikio, realiausias scenarijus, – kad bus grįžtama prie idėjos kurti atskirą įstatymą, reglamentuojantį atstovavimą valstybei EVT.
„Norėjosi pažiūrėti prezidento reakcija, nes ir mano ankstesnis šio įstatymo neteikimas, ir komitetų pozicija buvo ėjimas į dialogą. Mes demonstravome norą surasti dialogą, susėsti. Laiškas demonstruoja, kad dialogas nereikalingas, dėl to reikia kažkaip šį klausimą išspręsti viena ar kita forma – teisės akto pasiūlymu“, – teigė TS-LKD frakcijos narys.
Jis pabrėžė, kad apie tai dar kalbėsis su savo frakcija bei kitomis frakcijomis Seime.
„Aš turiu pasikalbėti su savo frakcijos nariais, kokį turėčiau palaikymą, su kitų frakcijų atstovais, bet manau, jog mes tikrai galime kalbėti apie teisės akto projekto atsiradimą“, – sakė M. Maldeikis.
Politikas patvirtino esąs pasiruošęs sėsti prie minėto įstatymo, kuris Seimo darbotvarkėje galėtų atsirasti rudens sesijoje, projekto kūrimo.
„Yra dar vienas kelias – Konstitucinis Teismas. Problema su kreipimusi, kuris tiesiog išspręstų šį klausimą ir tai būtų labai saliamoniškas sprendimas, – tiesiog nėra pagrindo, nes niekur, jokiame teisės akte Lietuvoje, kalbant apie ES, ypač apie EVT, prezidento institucija nefigūruoja. Todėl nėra teisės akto, kurį būtų galima paduoti į KT, ten išaiškinant, ar jis pažeidžia, ar nepažeidžia Konstituciją“, – taip pat paaiškino M. Maldeikis.
Todėl atskiras įstatymas, pasak jo, padėtų išspręsti šį klausimą.
„Daugiau kelių aš nematau, kaip išspręsti šį klausimą. Jis turi būti išspręstas, nes dabar mes esame stadijoje, kuri turi baigtis. Tai atrodo keistai ir prieš mus, ir prieš valstybės institucijas“, – kalbėjo konservatorių frakcijos narys.
Neigia siekį užkirsti kelią antrai Nausėdos kadencijai
Jis taip pat paneigė kalbas, kad tokiu veikimu valdantieji tiesiog nori užkirsti kelią G. Nausėdai siekti antrosios prezidento kadencijos.
„Aš manau, kad EVT klausimas mažai turės ryšio su tuo, ar bus prezidentas antrą kadenciją, ar ne. Manau, kad prezidentas visų pirma spręs, ar jis kandidatuos antrai kadencijai, tik žinodamas, ar jis laimės prezidento rinkimus“, – tęsė M. Maldeikis.
„Mano tikslas šiuo atveju yra teisės viršenybės principas, nesvarbu, kas yra prezidentas ar premjeras. Kai aš sukursiu tą teisės aktą, tai bus ne tik šiai situacijai, tokiai dėlionei. Dėlionė keisis dažnai ir mes turėsime tą pačią situaciją, todėl aš kuriu tradiciją dešimtmečiams į priekį – su dabartinėmis personomis tai neturi absoliučiai jokio ryšio“, – pridūrė parlamentaras.
