Profesorius taip pat ragina matyti bendrą situaciją ir jau nebesiorientuoti į draudimus.
„Manau, kad atėjus pavasariui, artėjant šiltesniems orams, situacija turėtų pagerėti ne vien dėl klimato sąlygų, bet ir dėl to, kad virusui bus sunkiau plisti, nes mes mažiau būsime uždarose patalpose arti vienas kito, taip pat daugėja žmonių, turinčių imunitetą. Žmonių, kuriems daugiau nei 65 metai, net 67 procentai jau pasiskiepiję. Kita vertus, norėčiau grįžti prie to, ką jau pasakėte – labai svarbu laiku daryti teisingus darbus ir čia, ko gero, turime problemėlę. Iš esmės Lietuvoje teisingai daromi tie darbai, bet dažnai – ne visai teisingai. Teisingai – turiu omenyje, kad prevencinės priemonės turi būti savalaikės, tikslinės, taikomos pilna apimtimi, palaikomos žmonių“, – sako profesorius.
Paklausus, ką darome blogai, kad pas mus tiek daug naujų atvejų, profesorius sako, kad dažnai susikoncentruojame tik į vieną problemą ir nematome visumos. O tai, kad daugiau atvejų, reiškia, kad daugiau testuojama.
„Pirmiausia, apie skaičius, mes apie juos kalbame daug. Antradienį ir trečiadienį visada jų daugiau. Žinoma, reikia svarstyti apie tai, kas buvo daroma neteisingai. Šia prasme tikrai galime pažiūrėti, koks yra skirtumas, jeigu lygintume su Latvija ar kitomis šalimis. Manau, kad viena iš problemėlių, kad pas mus kažkaip etapais susiformuojama tik į tam tikrą vieną problemą, o ne į platesnį vaizdo matymą.
Bet žiūrėkime pozityviai – išaugo testavimo apimtys. Man gana daug tenka bendrauti su didelėmis organizacijomis ir aiškiai matosi, kaip jie atsakingai žiūri į koronaviruso prevenciją organizacijos viduje, vykdo testavimą. Natūralu, kad kuo daugiau testuoja, tuo greičiau randa užsikrėtusius žmones. Logiška, kad tas teigiamas testavimo poveikis pasirodys tik vėliau“, – sako profesorius.
Kam reiktų teikti vakcinavimo prioritetą?
Kalbėdamas apie vakcinų perskirstymą, S. Čaplinskas tikino, kad buvo padaryta komunikacinių klaidų.
„Atimti – negerai, bet tai yra komunikacijos problema. Jeigu mes kalbėsime, kad iš kažko atimti – negerai, ypač, jeigu žmonės jau buvo eilėje ir laukė“, – sako profesorius.
„Labai svarbūs vakcinacijos strategijos prioritetai. Ar bus pagrindinis prioritetas skiepyti žmones kaime, kur infekcijos nėra ir kur galima palaukti, ar skiepyti tuose miestuose, tame tarpe ir Vilniuje, kur infekcija labai plinta, ir vilniečiai gali tą infekciją atvežti į kaimą. Reikia matyti visus tris vakcinavimo prioritetus. Jeigu nebūtų vakcinų trūkumo, toks klausimas net nekiltų, o dabar kai taip yra, reikia aiškiai pasakyti, kodėl yra priimami vienokie ar kitokie sprendimai. Rytoj galbūt gali pasikeisti situacija, todėl remiantis kitais priorotetais, gali būti keičiami sprendimai. Manau, šiandien svarbiau paskiepyti žmones Vilniuje, kurie aktyviai platina infekciją, nei ieškoti periferijoje nesvarbu kokia kalba kalbančių žmonių ir įtikinėti skiepytis, kai jie nenori skiepytis. Reikia matyti visą vaizdą“, – tikina pašnekovas.
Paklausus, gal dar nereikėjo atidaryti barų, pašnekovas tikino, kad dabar reikia galvoti, kaip išnaudoti žinias, kurias jau turime, o ne galvoti apie naujus draudimus.
„Po dviejų savaičių vakcina jau duoda savo teigiamą efektą. Kitas dalykas, kad praėjus dar ilgesniam laikui, efektas būna dar didesnis, o po antros dozės – dar didesnis. Efektas pasimato gana greitai. Antra, kuo daugiau žmonės judės, tuo didesnė tikimybė perduoti virusą, kita vertus, jeigu grįšime prie draudimo premonių, o nematysime testavimo galimybių, skiepijimo galimybių, tada bus negerai“, – tikina pašnekovas.
„Atėjo laikas keisti vakcinacijos prioritetus“, – pridūrė pašnekovas.
Pakausus, ką reikėtų įrašyti į eilę arčiau skiepo, S. Čaplinskas sako, kad reikia prioritetą matyti ten, kur didžiausias pavojus viruso išplitimui.
„Aš jau seniai akcentavau, kad buvo per mažai dėmesio kreipiama arba visai nekreipiamas dėmesys į superplatintojus. Reiktų skiepyti ten, kur didelis pavojus viruso išplitimui: tai būtų kontaktinis verslas arba tie žmonės, kurie dėl veiklos aktyviai kontaktuoja – nesvarbu, ar tai gamybinė veikla, ar laisvalaikio veikla.“
Anot jo, nereikia pamiršti, kad bus dalis žmonių, kurie vis tik atsisakytis skiepytis.
„Reikia priimti vieną neišvengiamą dalyką. Pirmiausia, bus dalis žmonių, kurie nenorės skiepytis, antra, kuriems nesusiformuos imunitetas. Taip yra su šia liga“, – sako S. Čaplinskas.
Paklausus, kada galime tikėtis atvejų mažėjimo, profesorius atsakė, kad tai priklauso nuo visų mūsų.
„Aš manau, kad tai priklausys nuo skiepijimo apimčių ir nuo bendro visų mūsų elgesio, bet natūralu, kad žmonėms reikia judėti. Kita vertus, tai priklausys nuo testavimo. Manau, kad reiktų peržiūrėti ir finansavimo prioritetus.“
