Į vaikų parodymus reaguoti būtina
„Tai labai liūdna ir baisi istorija, jeigu tai tiesa“, – laidoje „DELFI diena“ sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
E.Žiobienė tikina, kad, kalbant apie vakarykštį įvykį, visa informacija laba greitai pasirodė viešojoje erdvėje.
„Vaikai dingsta sudėtingomis ir įvairiomis aplinkybėmis, arba yra pagrobiami, dažniausiai tas momentas yra nepastebėtas. Kalbant apie vakarykštį įvykį, tai turbūt yra pavyzdinė istorija ta prasme, kad įvykus įvykiui visa tai iš karto tapo vieša, buvo pasitelkti pareigūnai, pradėtos paieškos. Taip ir turėtų būti, nes tada lengviau identifikuoti informaciją ir galimą nusikaltimą“, – DELFI laidoje sakė E.Žiobienė.
Pasiteiravus, ar gali būti, kad vaikai meluoja, arba bijo prisipažinti, kad pamelavo, kontrolierė tikino, kad tai nėra melas, jeigu versijos išsiskiria. Gali būti, kad streso būsenoje vaikai galėjo skirtingai pamatyti situaciją. Anot jos, būtinai reikėjo reaguoti ir mesti pajėgas, kas ir buvo padaryta.
„Aš ginu vaikus, tai man dažniausiai paprastai norisi tikėti, kad suaugę yra nelinkę tikėti vaikais. Paprastai baudžiamosiose bylose, kada vaikai yra liudytojai arba nukentėję, yra taikoma psichologinė-psichiatrinė ekspertizė. Vaikų atveju labai dažnai atrodo, kad reikia patikrinti, ar jie tikrai nemeluoja. Nebūtinai jie meluoja.
Su vaikais yra tokia situacija, kad juos reikėtų kuo mažiau kartų apklausinėti. Yra tokia gaji istorija, kuri gali skambėti ir juokingai, kad kuo daugiau vaiko klausi, tuo daugiau jis gali papasakoti. Jeigu jūs pirmą kartą klausiate, ar šalia jo lėktuve nesėdėjo begemotas, pirmąkart jis pasakys, kad ne, antrą kartą jis jau papasakotų, ką tas begemotas veiktų, trečią kartą apklaustas jis pasakytų, ką tas begemotas gėrė ir valgė. Taip yra todėl, kad kai suaugę asmenys klausia neprofesionaliai, vaikai dažniausiai nori pateisinti tai, ko iš jų tikimasi ir klausiama.
Kita vertus, aš nesu psichologė, bet streso būsenoje skirtingi žmonės jaučia skirtingus jausmus, atsimena skirtingus dalykus. Akivaizdu, kad tuos parodymus pareigūnams tenka tikrinti. Aš manau, mes nekalbame apie melą, mes kalbame apie aplinkybių patikslinimus, nes ir vaikai gali skirtingai papasakoti istoriją“, – laidoje sakė E.Žiobienė.
Pasidalijo dingusiųjų statistika
Pasiteiravus, kaip dažnai ir kokiomis aplinkybėmis dingsta vaikai, specialistė tikino, kad skaičius svyruoja. „Statistika yra skirtinga, bet labai dažnai vaikai bėga iš globos namų. Skaičiai negailestingi. Kalbant apie vaikų grobimą, tai yra labai skaudus dalykas. Dažnai įsivaizduojame, kad tik sveitimi žmonės grobia vaikus, bet pagal tarptautinę teisę, pagrobimu laikoma ir tada, kai vienas iš tėvų neteisėtai išsiveža vaikus, tokių skaičių – dar daugiau.“
„Ta statistika (dingusių be žinios vaikų) yra įvairi, svyruoja tarp 4 ir 2 tūkst. Dingusiu vaikų centro duomenimis, nuo praėjusių metų ieškomas 21 vaikas“, – pridūrė ji.
Kalbant apie galimai pagrobtos mergaitės atvejį, vis dar yra daug versijų, kas galėjo nutikti.
„Matyt, kol nebus nieko apčiuopiamo, tol tų versijų bus daug“, – laidoje sakė E.Žiobienė.
Svarbios vaikų apklausos
Anot jos, tokiose situacijose labai svarbi visuomenės pagalba.
„Manau, kad visuomenė gali padėti labai daug, nes visuomenė ir yra tie žmonės, kurie gali pastebėti, pranešti ir padėti. Mes visada raginame visuomenę, kad ji būtų aktyvi, turint bet kokios informacijos reikia kuo greičiau reaguoti, nes tada daugėja šansų rasti vaikus.“
Šis atvejis svarbus dar ir tuo, kad vieni pagrindinių įvykio liudytojų – vaikai.
„Šioje situacijoje apkausos yra labai svarbios. Žinoma, vis dar yra gaji versija, kad vaikai gali meluoti, manau, kad tam reikalingi psichologi, kurie padeda pareigūnams apklausti vaikus. Tada galima eliminuoti kai kurią informaciją, sulyginti faktus, galiausiai – klausimų uždavimas pagal vaikų amžių, tai taip pat labai svarbu“, – sakė specialistė.
„Akivaizdu, kad tokio lygio psichologinę traumą patyręs vaikas pasekmes gali jausti visą gyvenimą.
Moralinė žala yra didžiulė, nes žmogus užauga su psichologinėmis traumomis, kurios gali atsiliepti ateityje jam auginant vaikus.
Pirmiausia vaiko aplinkoje turi būti suteikta pagalba, reikia pajusti, kad toji pagalba yra labai reikalinga. Valstybės institucijos privalo padėti, pirmiausia psichologiškai, žinoma, ir visokia kitokia pagalba, kurios reikia šeimai“, – kalbėjo pašnekovė.
Išplatino fotorobotą
Policija ieško vyro, galinčio suteikti informacijos apie tiriamą galimą mergaitės pagrobimą Vilniuje.
„Iš liudytojų parodymų policija sudarė fotorobotą asmens, kuris domina policiją ir galėtų suteikti reikšmingos informacijos apie įvykį“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas.
Per spaudos konferenciją parodytas liudininkų sudarytas fotorobotas, S. Gagas pabrėžė, kad vyras nėra įtariamasis, „o asmuo, kuris gali turėti reikšmingos informacijos apie įvykį“.
Perklaustas, ar ieškomas vyras galėjo būti pagrobimo liudininkas, S. Gagas pakartojo, kad „šitas vyras gali turėti reikšmingos informacijos tikrinant informaciją apie įvykį Sausio 13-osios gatvėje“.
Sostinės policijos vadovas taip pat teigė, jog kol kas tiriamos visos įvykio versijos, neatmetant ir melagingo pranešimo.
„Mes tiriame visas versijas ir atmesti jas dar kol kas anksti“, – teigė S. Gagas.
Ieškojo visą naktį
Trečiadienį Vilniuje gavus pranešimą apie galimai pagrobtą mergaitę pradėtas ikiteisminis tyrimas, jos intensyviai ieškota visą ketvirtadienio naktį, bet iki šiol policija teigia nenustačiusi nei vaikų dingimo atvejų, nei savo vaikų pasigedusių tėvų.
Apie 19 val. 14 min. pranešta, kad Vilniuje, Sausio 13-osios gatvėje, į nenustatytos markės sidabrinės ar geltonos spalvos automobilį užsienietiškais numeriais galėjo būti įsodinta apie 11–12 metų mergaitė.
Policija teigia sulaukusi šimtų piliečių pranešimų, informacijos, ji tikrinama, gyventojų prašoma ir toliau kreiptis. Galimo įvykio vietą ketvirtadienį apžiūri policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, apklaustos kelios dešimtys liudytojų.
Vilniaus apskrities policija ketvirtadienį 15 valandą rengia spaudos konferenciją, kur žada pateikti patikslintą informaciją dėl įvykio.