aA
Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos Lietuvai mažėjimą nuo 2020 metų ekonomistas Žygimantas Mauricas vadina per mažų atlyginimų švietimo sektoriuje ir per žemų komunalinių paslaugų kainų priežastimi. Tokią nuomonę Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė vadina mažų mažiausiai neteisinga.
Grasilda Makarevičienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Makarevičienė: kainos auga ne dienomis, o valandomis

„Mūsų bendruomenė į tai reaguotų labai neigiamai, – išgirdusi klausimą, kaip reaguotų pagyvenusių žmonių bendruomenė, jei būtų keliamos komunalinių paslaugų kainos, atsakė G. Makarevičienė. – Visi ir pernai, ir šių metų pradžioje kalbėjo, kad labai permokėta už šildymą. Dabar visi aprimo. O kur dingo visi tie pinigai? Juk buvo sakyta, kad dvejus-trejus metus jokių kainų nejudins, nes yra daug pinigų. Kieno kišenėse nusėdo tie pinigai?“

G. Makarevičienė teigia, kad bandė aiškintis, kur dingo už šildymą permokėti pinigai, tačiau konkretaus atsakymo nesulaukė. „Vieni sako, kad jie – energetikų kišenėje, kiti, kad savivaldybėse, treti nežino. Tai jei taip vyksta ir tie permokėti pinigai negrįžta žmonėms, o nusėda kažkieno kišenėse, tai yra labai blogai“, – tikino G. Makarevičienė.

Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė teigia, kad jei bus keliamos kainos – jų bendruomenė netylės: „Iš kur mūsų žmonės galės susimokėti? Kiek mes galime vergauti valstybei?“

Po Maurico pasvarstymų apie kainas – pensininkų atsakas: mes dabar kaip šiukšlės išmesti
© DELFI / Karolina Pansevič

G. Makarevičienės teigimu, šį rudenį prasidėjęs šildymo sezonas taip pat skaudžiai kirto per pensininkų kišenes. „Ne tik šildymo kaina, bet visos paslaugos. Visos kainos didėja ne dienomis, o valandomis, – kalbėjo G. Makarevičienė. – Ir kiek bedidėtų pensijos, kiek didėtų atlyginimai, jei nesuvaldys šios sistemos ir nesustabdys maisto prekių ir kitų paslaugų tiekėjų apetito, žmonės niekad nesulauks geresnio gyvenimo. Šitiek daug kontroliuojančių organizacijų. Ką jos veikia?“

O kokia lengvata labiausiai palengvintų pensininkų gyvenimą? „Kad normaliai skaičiuotų kainas ne nuotoliniu valdymu, o normaliai pasižiūrėtų ir paskaičiuotų. Kad nekeltų kainų, kurios niekur kitur nekilo, tik Lietuvoje, – įvardijo G. Makarevičienė. – Reikia stabdyti kainų kilimą. Reikia į žmones atsigręžti veidu ir pasižiūrėti, kaip jie gyvena ir ko jiems dar toliau laukti, jei kiekvieną dieną tai tas, tai tas brangsta.“

Džiaugiasi didėjančiomis pensijomis

Nuo šių metų pensininkai gauna didesnes pensijas, tiesa – kiekvienam buvo priskaičiuota skirtinga suma, tačiau G. Makarevičienė teigia, kad pensijų didėjimas džiugina. „Labai džiaugiamės, kad nuo naujų metų dar padidins pensijas, jos bus indeksuojamos, – kalbėjo pensininkų atstovė, tačiau pridūrė, kad padidėjimą pajus tik tada, jei verslininkai sustabdys kainų kilimą. – Verslininkai turėtų prisidėti prie žmonių gerovės. Visose pasaulio šalyse taip yra, o pas mus – ne.“

Reikia stabdyti kainų kilimą. Reikia į žmones atsigręžti veidu ir pasižiūrėti, kaip jie gyvena ir ko jiems dar toliau laukti, jei kiekvieną dieną tai tas, tai tas brangsta.
Grasilda Makarevičienė

G. Makarevičienė vardijo, kad yra tokių pensininkų, kurie per mėnesį turi išgyventi ir už 150, ir už 200 eurų. Jos teigimu, tiek žmogui nepakanka oriam gyvenimui, nes jis, anot G. Makarevičienės, susideda ne tik iš pilno skrandžio ir šiltų namų.

Po Maurico pasvarstymų apie kainas – pensininkų atsakas: mes dabar kaip šiukšlės išmesti
© DELFI / Andrius Ufartas

„Norėtųsi, kad jie (pensininkai – DELFI) neskaičiuotų tų centų ir nors kartą per metus galėtų nueiti į teatrą. Mums juk rūpi ne tik pilvus prikimšti. Mes dirbome ir mokėjome mokesčius valstybei, – tikino G. Makarevičienė. – Nežinau, kodėl buvome valdžios nemylimi. Bet dabar jau po truputį mūsų pensijos kyla ir mes labai dėkingi, kad taip yra, o aštuonerius metus niekas nejudėjo iš mirties taško. Nežinau, ar yra dar nors viena valstybė pasaulyje, kuri taip nemėgsta žmonių. Mes viską sukūrėme, dirbome, mokėjome mokesčius, o dabar kaip šiukšlės išmesti.“

Pensininkų atstovė pabrėžė, kad šios valdžios piktuoju nemini. „Nors aš už juos nebalsavau, jų nepažinojau, bet žiūriu, kad jiems nuolatos trukdo ką nors gero daryti. Kai jie tik susiima, tuoj kas nors, taip ir rankos nusvyra žmonėms“, – nuomonę dėstė G. Makarevičienė.

Mes viską sukūrėme, dirbome, mokėjome mokesčius, o dabar kaip šiukšlės išmesti.
Grasilda Makarevičienė

Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė pridūrė, kad net ir valdžios pastangos didinti pensiją bus bevaisės, jei pilnesnėmis piniginėmis į parduotuves nuėję pensininkai iš jų išeis dar tuštesnėmis nei dabar.

Kodėl sumažės Europos Sąjungos finansinė parama Lietuvai?

„Čia tai prapylė... Ar žinote, kad Lietuva negaus apie 500 milijonų ES paramos (2020–2027 metais) dėl per mažų švietimo sektoriaus atlyginimų ir per žemų komunalinių paslaugų kainų?“, – feisbuke klausimą uždavė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis ironizavo, kad dėl savo „pigumo“ prisivirėme košės.

Ši nuomonė įplieskė diskusijas, o sureagavusi Finansų ministerija nurodė, kad įtakos turėjo ne kainų lygis, o gyventojų skaičiaus sumažėjimas.

Finansų ministerijos ES ir tarptautinių reikalų departamento direktorius Darius Trakelis žiniasklaidai komentavo, kad ekonomisto Ž. Maurico teiginys, kad Lietuva turėtų padidinti kainas, t.y. panaikinti lengvatas šildymui, didinti elektros kainas tam, kad gautų pusę milijardo daugiau lėšų yra kvestionuotinas.

„Klausimas, ar verta didinti kainas, ką pajustų visi Lietuvos gyventojai, siekiant gauti daugiau ES paramos. Visgi ko gero didesnį statistinį efektą Lietuvos BVP vienam gyventojui, lyginant su ES vidurkiu, augimui turėjo ne kainų lygis, o ženklus gyventojų skaičiaus mažėjimas. Nuo 2007 m. iki 2017 m. Lietuvos gyventojų sumažėjo daugiau kaip 12 proc. (-402 tūkst. gyventojų), taigi ši situacija turėjo didelę įtaką BVP vienam gyventojui rodiklio didėjimui.

Kalbant apie kainų lygio skirtumus tarp Lietuvos ir Latvijos, pažymėtina, kad Latvijos sostinėje Rygoje, kur stebimas didesnis kainų lygis, lyginant su likusia šalies teritorija, gyvena apie 33 proc. šalies gyventojų, kai tuo tarpu Lietuvos sostinėje Vilniuje gyvena tik apie 19 proc. Lietuvos gyventojų. Tai taip pat turi įtakos, lyginant vidutinę perkamąją galią Lietuvoje ir Latvijoje“, – teigia jis. Maža to, anot D. Trakelio, Latvijai parama taip pat sumažės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po DELFI tyrimo medžiotojų klubui – nemalonumai: 2 medžiotojai pažeidė įstatymą (1)

Tinkamai ir laiku nedeklaravę privačių interesų, du medžiotojų klubo „Girios” nariai...

Po partizanų kalbos suskaudo ir Kremliui: išpylė melo dozę, o kas už ją atsakys? (228)

Karo nusikaltėliai, civilių skerdikai, nacių bendrininkai. Taip Lietuvos partizanus pastaraisiais...

Prie žagrės liekančių vis mažiau: ekonomistai brėžia liūdną perspektyvą su šlakeliu vilties (72)

Kol pasaulis svyruoja ties ekonominės krizės riba, galime pasižiūrėti, kokie metai buvo Lietuvos...

„Facebook“ ir Lietuvoje ištrynė šimtus paskyrų, kurias slapta kontroliavo „Sputnik“ darbuotojai papildyta (24)

Socialinis tinklas „Facebook“ ketvirtadienį pranešė, kad Lietuvoje ir kitose Rytų Europos...

Mažvydas Jastramskis. Prezidento rinkimai: ar taps Skvernelis trečiuoju žirgu? (123)

Apklausos rodo, kad prezidento rinkimuose ryškėja du favoritai – Ingrida Šimonytė ir Gitanas...

Namo vežamą vyrą išgąsdino pavežėjas – valdžia žada, kad „klevo lapai“ greitai nebedirbs (30)

Lietuvos didmiesčių gyventojai ieškantys alternatyvos taksi jau keletą metų naudojasi pavežėjų...

Pasidalijo išgyvenimo patirtimi: uždirbu 466 eurus, kas mėnesį sutaupau 400 (22)

Turbūt daug kam perskaičius rašinio pavadinimą kilo klausimas „kas čia per nesąmonė?“,...

Po nesuvokiamo Gražulio pasiūlymo Birutė pratrūko: paviešino naujausią susirašinėjimą (53)

„Atgailauja, vadinasi... Badauja, su maldaknygėmis poilsiauja, Dievo palaimos, atleidimo tikisi......

Valančiūnui įsimintiną pamoką davęs NBA kietuolis: Songaila ir Woltersas yra mano vyrukai specialiai DELFI iš Londono (5)

Vašingtono „Wizards“ ekipai šis NBA sezonas prasidėjo tragiškai, o ieškant to priežasčių...

Į sąjungininkę Europos pakrašty vykstantis Putinas bus pasitiktas kaip roko žvaigždė (141)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atvyksta vizito į Serbiją , itin svarbią...