Kaip portale jau buvo skelbta, R. Lopata sako, kad prezidentas turėtų imtis lyderystės svarstant klausimus dėl kovos su terorizmu ir spręsti, ką daryti su Lietuvoje verslą vykdančiais, tačiau su Kremliumi susijusiais asmenimis. Dėl to parlamentaras šalies vadovui Gitanui Nausėdai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) ir Valstybės saugumo departamentui (VSD) uždavė viešus klausimus.
Savo viešame feisbuko įraše Seimo narys atkreipė dėmesį į Garbaravičių šeimą. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Visgi po to Delfi redakciją pasiekė keli laiškai, kuriuose atkreipiamas dėmesys, kad 2017 m. R. Lopata, kartu su Alfonsu Eidintu, buvo knygos „Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914-1920 metų dokumentuose“, kurios leidybos vienas iš rėmėjų buvo J. Garbaravičius, sudarytojai.
Tie patys autoriai 2020 metais sudarė knygą „Valstybės atkūrimo istorijos“, tarp kurios leidybą parėmusių asmenų taip pat buvo J. Garbaravičius.
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime atstovas R. Lopata Delfi paaiškino, kad rėmėjais rūpinasi knygos leidyklos, o ne sudarytojai.
„Mano reikalas buvo knygą sudaryti, o leidyklos reikalas – ją išleisti ir viskas. Čia atsiejami dalykai“, – sakė parlamentaras.
Jis teigė prieš imdamasis sudaryti minėtas knygas nežinojęs, kas bus jų leidimo rėmėjai.
„Gale tik sužinojome, kai prasidėjo visas leidybos procesas, bet čia leidybos reikalai, ne autorių“, – paaiškino R. Lopata.
Politikas patikino neturintis asmeninių santykių su Garbaravičiais.
„R. Garbaravičių ir jo žmoną pažįstu, bet daugiau per „Santaros-Šviesos“ organizacijos dalykus“, – sakė R. Lopata.
Paklaustas apie jo paties iniciatyvas dėl Lietuvoje veikiančių, bet ryšių su Kremliumi turinčių verslų, R. Lopata paaiškino, kad yra pateikęs Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisą.
„NSGK buvo jau vieni klausimai ta tema. Žiūrėsime, kaip toliau rutuliosis, dabar aiškinamės visus mechanizmus, kokie yra kitose valstybėse taikintini santykiuose su teroristinėmis valstybėmis. (…) Norime pažiūrėti ir pataisos bus“, – komentavo R. Lopata.
Be to, pasak jo, išvardijęs viešus klausimus Prezidentūrai ir kitoms institucijoms, politikas dabar ruošiasi į juos kreiptis ir oficialiai.
„Vertėtų, aišku, bet situacijos gyvenime keičiasi“, – į Delfi klausimą, ar ateityje pasidomės knygų rėmėjų ryšiais, atsakė R. Lopata.
Uždavė klausimus tarnyboms ir prezidentui: kaip yra su mūsų „abramovičiais“?
R. Lopata savo feisbuko įraše rašė, kad, kai bombarduojami civiliai ukrainiečiai, kova su terorizmu nebėra „vien klausimas apie Lietuvos strateginių sektorių teisinį apsaugojimą.“
„Viena iš esminių teisinių ir moralinių klausimų tebelieka, kiek atskiri Lietuvos piliečiai dar finansuoja karą Ukrainoje ir ką su tuo daryti. Jei svarstome atimti pilietybę ledo čiuožėjams, tai tas verslas, kuris susikrovė sau milijonus iš patarnavimo Rusijos režimui, ir tuo finansavo ar finansuoja karą, turėtų būti atsakingas ne mažiau.
Ypač ta dalis Lietuvos piliečių, kurie dirbo ar tebedirba su sankcionuotomis Rusijos įmonėmis ar asmenimis. Dalis tų asmenų yra žinomi ir gerbiami Lietuvos žmonės, mecenatai“, – akcentavo Seimo narys.
Jis priminė, kad Romanas Abramovičius taip pat buvo žymus mecenatas Didžiojoje Britanijoje.
„Tačiau nuo šiol yra persekiojamas, jo sąskaitos ieškomos, jo turtas areštuojamas. O kaip yra Lietuvoje su mūsų, mažesniais „abramovičiais“?
Štai vienas pavyzdys iš keleto.
Jonas Garbaravičius 2007 m. su Švedijos verslo partneriais Lietuvoje įkūrė investicinę bendrovę „Scaent Baltic“, buvo jos vadovas ir valdybos pirmininkas. „Scaent Baltic“ veikė energetikos, nekilnojamojo turto, finansų, žiniasklaidos, maisto pramonės sektoriuose. 2007 m. „Scaent Baltic“ įsigijo 82 proc. „Inter RAO Lietuva“ (IRL) akcijų. 2011 m. įmonė pasiekė 1 mlrd. litų apyvartą, įkūrė padalinius Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje, grupei priklausė Vydmantų vėjo jėgainių parkas. 2007–2012 m. IRL akcininkams išmokėjo daugiau nei 53 mln. eurų dividendų.
AB „INTER RAO Lietuva“ ir UAB „Vydmantai wind park“ yra sankcionuotos, kaip nurodo Lietuvos FNTT- dėl RYŠIŲ SU PUTINU (nuoroda komentare). Šios įmonės yra susijusios su Garbaravičių šeima (nuorodos komentare). R. Garbaravičius – Sugiharos fondo steigėjas, Liuksemburgo garbės konsulas, ne taip seniai buvo apdovanotas Prezidento Gitano Nausėdos. Ar jam bus atimtas apdovanojimas?“, – rašė R. Lopata.
Politikas uždavė ir viešus klausimus prezidentui, FNTT ir VSD.
„Ar asmenys, per eilę metų praturtėję, nes turėjo specialų ryšį su V. Putino režimu, ir jo parankiniais I. Sečinu, J.ir B. Kovalčiukais, generolu S.
Čemezovu ir kitais, šiandien patenkančiais po tarptautinėmis sankcijomis, prisidėję prie Rusijos karinės galios stiprinimo Ukrainos žudymui, dabar Lietuvoje yra „švarūs“, nebepersekiotini, nes yra Lietuvos piliečiai?
Ar tie iš V. Putino režimo uždirbti pinigai, kuriuos jie investavo į gamybą, nekilnojamą turtą, pasidarę mecenatais, tapę žinomais žmonėmis, gavę apdovanojimus – tapo neliečiami? Ar jų sąskaitos bus areštuotos? Koks turtas yra areštuotas šiandien? Kas yra daroma šiuo metu?
Kokia yra tikimybė, kad tas verslas, kuris dirbo tiesiogiai su V.Putino režimu, dabar yra laisvas, neatsakingas, o jų pinigai nėra Putino ar KGB?
Ar jie laisvi nuo įsipareigojimų Putinui? Ar tie pinigai, kurie per investicijas dauginasi yra jų, o ne režimo?
Kai kurie teigia, kad pardavė savo akcijas, pvz., Nyderlandų firmai, pasitraukė iš Rusijos. Ar tai tiesa? Ar tai nėra tik pasislėpimas?
Ar nevertėtų iš tokių piliečių konfiskuoti visą jų (ar V. Putino) turtą ir perduoti Ukrainai?
Ar verta svarstyti pilietybės atėmimą piliečiams bei asmenims, kurie turtas dar „dirba“ Rusijoje?
Kaip V. Putinas per savo verslo atstovus Lietuvoje vykdė mecenavimo veiklą, kaip buvo kuriama tam tikrų asmenų politinė įtaka?
Kiek tokių asmenų yra Lietuvoje, kurie buvo ar yra susiję su V. Putino oligarchais?
Ar iš tiesų jie yra nutraukė verslo ryšius su Kremliaus režimu?“, – dėstė R. Lopata.
„P. S. Nieko asmeniško mano santykiuose su Garbaravičiais.
P. S. Asmeniškas dalykas. Vieno įtakingo valdančios koalicijos politiko (pavardė žinoma) iniciatyva už tranzito problemos nepamiršimą per vieną laikraštį esu gavęs anoniminį klausimą apie savo darbą pas Rusijos garbės konsulą Vidmantą Kučinską, kaip užuominą nutilti. Noriu atsakyti, kad dirbau iki Krymo okupacijos, ir 2014 m. iš ten išėjau. Be to, buvau samdomas darbuotojas. Noriu tikėti, kad daugiau užuominų ar bandymų mane nutildyti nebus“, – pridūrė Seimo narys.
