Kaip sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, protestas tiesiog siekia pastiprinti savo šalininkų ryžtą palaikyti A. Jakubauską.
„Apmaudi situacija, kai pasitikėjimas labai svarbia institucija yra susvyravęs – didele dalimi dėl jos vadovo veiksmų. Jau ne kartą esu minėjusi, kad tiek Seimo valdybos sudaryta darbo grupė labai išsamiai gilinosi į situaciją, bendravo su visomis konflikto pusėmis ir pateikė išvadą, jog nemato galimybių, kaip vadovaujant šiam centro vadovui galima būtų užtikrinti sklandų centro darbą. Šiandien Seimas apsispręs dėl to“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė Seimo pirmininkė.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį interviu BNS metu teigė įžvelgiantis grėsmių, kad LGGRTC gali būti prijungtas prie kokios kitos struktūros.
Savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen teigė nematanti tokių ženklų.
„Aš tokių ženklų nematau. (…) Nenorėčiau komentuoti prezidento pasakymo, matyt, jis pats galėtų paaiškinti, ką turėjo galvoje“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Morkūnaitė-Mikulėnienė paragino protestuotojus elgtis santūriau
Valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad vykstantis protestas, kurio metu skambėjusios sirenos buvo girdėti ir pačiame Seime, tik pastiprino jos nuomonę palaikyti A. Jakubausko atleidimą.
„Išreikšti poziciją yra tvarkoje, bet tokios priemonės, man atrodo, yra perdėtos ir tikrai bereikalingos. Nei darbui tai tinka, nei sveikatai. Apeliuoju į protestuojančių protą santūriau reikšti savo poziciją, kurią mes visi girdėjome. Seimo nariai apsispręs“, – pažymėjo parlamentarė.
Jos teigimu, situaciją LGGRTC stebina.
„Matyt, žmonės nuo pandemijos yra labai pavargę, yra pakilęs karštis. Vertinimai pasidarė bekompromisiai – tik juoda arba balta. Dėl paties centro – man tiesiog tenka išreikšti nusistebėjimą ir apgailestavimą, kad vieno žmogaus ir jo aplinkos klausimas tampa tokiu užaštrintu ir pasakomas taip, tarsi tai yra centro išlikimo ir istorinės atminties, politikos išlikimo klausimas“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
A. Jakubauskas, anot jos, tiesiog nesusitvarko su pareigomis.
„Buvo bandymų kalbėtis, duoti patarimus, jie nebuvo išgirsti“, – pabrėžė Seimo narė.
Paklausta, ar šalies vadovo nuogastavimai dėl LGGRTC centro prijungimo prie kitųs struktūrų yra pagrįsti, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atsakė, jog tikisi, kad centras grįš prie savo įprasto darbo.
Skvernelis: priekaištai Jakubauskui – niekiniai
Tuo metu opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigė, kad priekaištai A. Jakubauskui yra „niekiniai“.
„Mes turime tikrai ne vieną pavyzdį, kai yra įvairūs konfliktai tarp dalies darbuotojų ir darbdavio, bet yra visai kiti, civilizuoti būdai, o ne atleisti po kelių mėnesių darbo. Esminis dalykas yra, kaip centras mato toliau savo veiklą“, – akcentavo S. Skvernelis.
Jis teigė, kad darbiečiai ir valstiečiai balsavime dėl A. Jakubausko atleidimo nedalyvaus.
„Net neabejoju, kad jis yra tinkamas. Taip, klaidų yra padaryta, bet supraskime – žmogus atėjo į įstaigą, kuri nesikeitė dešimtmečiais, (…) vadovas ėmėsi veiksmų, kurių ir turi imtis, kad įstaiga būtų šiuolaikinė, tvarkinga, kad darbuotojai galėtų savo talentą atskleisti nevaržomai, netrukdomai, nedarant įtakos“, – kalbėjo opozicijos lyderis.
Geriausia išeitis, pasak S. Skvernelio, būtų psichologinio tyrimo taikymas ir mediacija.
Diskusija dėl A. Jakubausko likimo pareigose kilo po to, kai iš darbo LGGRTC buvo atleista istorike M. Jurkutė, kuri ėmė viešai kalbėti apie centro veiklos politizavimą.
Palaikymą jai internetinėje erdvėje išreiškė kai kurie vieši asmenys, o mokslininkų bendruomenės nariai surengė palaikymo akciją, kurios metu, kaip skelbta, buvo siekta atkreipti dėmesį į žodžo ir mokslinių tyrimų laisvei kylančią grėsmę.
A. Jakubauskui savo ruožtu paramą išreiškė grupė pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam rėžimui dalyvių. Parlamentarės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės vadovaujama Seimo darbo grupė pasiūlė parlamente surengti balsavimą dėl A. Jakubausko tinkamumo eiti LGGRTC vadovo pareigas.
Nuotraukos iš protesto:
