aA
Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai. Į KT 2019 metų rugsėjį kreipėsi visa eilė Seimo narių, jie prašė ištirti ar 2014 metais įteisinti ir 2015 metais tiesiogiai pradėti rinkti merai neprieštarauja Konstitucijai. Po KT verdikto politikos ekspertai ir apžvalgininkai stebisi noru grįžti prie gana uždaros sistemos. Atsiranda ir mažai girdėtų idėjų – tiesiogiai renkamas meras nebūtų tarybos dalis ir atliktų savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
Savivaldos rinkimai
Savivaldos rinkimai
© DELFI / Kiril Čachovskij

Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos. O kas bus po to, Delfi klausė ekspertų.

„Negirdžiu prieštaravimų“

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas, Seimo narys Andrius Kupčinskas Kauno meru buvo dvi kadencijas – nuo 2007 iki 2015 metų.

2015 metais, patvirtinus tiesioginių mero rinkimų tvarką jis dalyvavo mero rinkimuose, tačiau juos laimėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ iškeltas kandidatas, verslininkas Visvaldas Matijošaitis.

2019 metais A. Kupčinskas kartu su konservatoriumi Stasiu Šedbaru buvo kreipimosi į KT iniciatoriai.

Delfi A. Kupčinskas aiškino, jog po KT išaiškinimo tampa aišku, kad tiesiogiai renkamas meras nebegalės būti tarybos nariu.

„Mes šiandien gavome visą KT išaiškinimą, tai taip ir klostosi, kad vienintelė galima išeitis – tiesiogiai renkamas meras – administracijos direktorius. KT pasisakė, kad nesvarbu, kaip jį vadinsi – meru, burmistru ar administracijos direktoriumi. Bet tiesiogiai renkamas meras nebegali būti tarybos nariu ar jos pirmininku, tai faktas. Kaip ir Seimo nariai, taip ir miestų, rajonų tarybos nariai yra visi lygaus mandato teisės. Tai reiškia, kad visi yra lygūs, kaip ir Seimo nariai. Juk Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen balso pranašumo neturi“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis teigė, kad KT išaiškinime taip pat nurodoma, kad tais atvejais, kai balsai taryboje pasiskirsto po lygiai, o viską lemia mero balsas – tai taip pat prieštarauja Konstitucijai.

„KT pasisakė plačiau, ne tik dėl mūsų kreipimosi. Ir dėliojasi aiški situacija – faktas, kad taip, kaip buvo, nebegalės būti, kad ir kas kaip komentuotų, reikia žiūrėti Konstitucinės teisės ir teisės normų, tai aiškias normas užbrėžia“, – teigė A. Kupčinskas.

Andrius Kupčinskas
Andrius Kupčinskas
© Asmeninins albumas

Seimo narys teigė, kad viena iš galimybių – meras toliau būtų renkamas tiesioginiu būdu, bet tarybai jis nepriklausytų.

„Meras būtų atskaitingas savivaldybės tarybai, bet nebūtų tarybos narys ir neturėtų balso teisės taryboje. Bet jis įgyvendintų visus tarybos priimtus nutarimus, biudžetus, strateginius planus. KT dar pasisakė, kad negali klostytis tokia situacija, kad tarybos nariai renkami skirtingu būdu. Dabar buvo tokia situacija – absoliuti dauguma tarybos narių renkami daugiamandatėje, o meras – vienmandatėje. KT aiškiai pasakė, kad negali būti skirtingo tarybos narių rinkimų būdo“, – kalbėjo parlamentaras.

A. Kupčinskas pasakojo, kad kol kas ši idėja aptariama tik diskusijose, bet prieštaraujančių jai Tėvynės sąjungos frakcijoje nebuvo, pozityviai, anot pašnekovo, tai vertina ir kitos politinės jėgos Seime.

„Jeigu dėl tokios pozicijos sutartume, tai labai realu surinkti (balsus, aut. p.). Negirdžiu prieštaravimų mūsų frakcijoje, kad būtų galvojama kitaip“, – sakė jis.

Seimo narys A. Kupčinskas priminė, kad tiesioginių merų rinkimų problemos buvo aiškios dar 2014 metais, parlamente tvirtinant šią tvarką.

„Piliečiai būdavo pastumiami į šoną“

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas pasakojo suprantantis KT išaiškinimą, bet ragino nepamiršti gyvenimiškosios šios sprendimo pusės.

„Reikia skirti formalią ir realią, gyvenimišką pusę. Su formalia puse viskas tvarkoje. (…) Reikia keisti Konstituciją. O realioji pusė – demokratija, piliečių aktyvumas, santykis su valdžia ir tas artumas, pasitikėjimas valdžia, galimybė piliečiams patiems kažką spręsti. Nes jei taip, tai viskas lieka partijų bosų rankose“, – sakė V. Dumbliauskas.

Politologas priminė, kad diskusijos dėl tiesioginių mero rinkimų prasidėjo dar praėjusiame amžiuje.

„Nes buvo jėgos, kurios norėjo tų rinkimų, buvo jėgos, kurios priešinosi. (…) Toks pasipriešinimas tiesioginiams mero rinkimams buvo todėl, kad konkretaus mero kandidatūrą nuspręsdavo partijų bosai Vilniuje. Tai buvo kabinetiniai žaidimai, tie merai keisdavosi, būdavo net po kelis merus per vieną kadenciją, piliečiai būdavo pastumiami į šoną“, – teigė Delfi pašnekovas.

Jis svarstė, kad pakeisti Konstituciją ir įtvirtinti nuo 2015 metų vykstančius tiesioginius mero rinkimus gali Seimui ir nepavykti.

Vytautas Dumbliauskas
Vytautas Dumbliauskas
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Ar užteks balsų. Man šis klausimas kaip piliečiui liūdnas, aš būčiau net už tai, kad seniūnai būtų renkami tiesioginiu būdu. Bijau, kad nesusidarys ta 94 Seimo narių reikalinga dauguma. Kažkoks interesas gali būti grįžti prie senos tvarkos. Jeigu balsavimas būtų slaptas, tai tikrai neturėtų praeiti, nieko nepatikrinsi, kas ir kaip balsavo“, – pastebėjo jis.

V. Dumbliauskas teigė, jog grįžimas prie anksčiau galiojusios merų rinkimo tvarkos būtų naudingas drausmingą rinkėją turinčioms partijoms.

„Konservatoriams, galbūt ir socialdemokratams, jie provincijoje turi politikų, kurie į tarybas patenka. Tos partijos, kuriuos miestuose turi pozicijas, patenka į tarybą, jos gali būti nesuinteresuotos. Nes meras tampa neprognozuojamas, jis atiduodamas piliečiams“, – teigė pašnekovas.

Politologas priminė, kad Kaune drausmingas konservatorių rinkėjas išrinkdavo ir konservatorių merą.

„O kai tik tapo tiesioginiai rinkimai, atsirado verslininkas, kuris sugebėjo kauniečiams išaiškinti, kad jis geresnis už A. Kupčinską“, – priminė V. Dumbliauskas.

Vienas iš kreipimosi į KT iniciatorių, konservatorius A. Kupčinskas pasiūlė dar vieną naują mintį – tiesiogiai renkamam merui galėtų būti priskiriamos administracijos direktoriaus, vykdomosios valdžios pareigybės. Politologas V. Dumbliauskas tokią mintį vertino teigiamai.

„Čia dabar klausimas – ar mes norime, kad meras būtų Seimo pirmininkas ar Vyriausybės pirmininkas. Reikia apsispręsti, gal tai net gera mintis. Tarybai vadovauja pirmininkas, kurį išsirenka tarybą ir atlieka Seimo pirmininko funkciją. O tada meras užima administracijos direktoriaus pareigas, ši idėja turi teisę egzistuoti, čia diskusijų klausimas“, – kalbėjo politologas.

V. Dumbliauskas stebėjosi noru iš esmės keisti visas rinkimų sistemas.

„Mano akimis, griežtai ne. Seimo rinkimų sistema buvo kompromisas, jis pakankamai išmintingas. (…) Dar net 30 metų nėra Konstitucijai, manau, kad per mažai laiko, reikėtų palikti tai ateities kartoms.(...) Man toks jausmas, kad konservatoriai nori žaisti su ugnimi“, – Delfi sakė MRU politologas V. Dumbliauskas.

„Politinės sistemos uždarumo tendencijos ryškėja“

Kultūros istorikas ir visuomenės veikėjas Darius Kuolys Delfi teigė, jog visi sprendimai priklausys nuo Seimo apsisprendimo. O jį prognozuoti kol kas sudėtinga.

„Sunku labai nuspėti dabartinį Seimą, perspektyvų spėlioti nedrįsčiau. Bet šiaip tam tikros politinės sistemos uždarumo tendencijos ryškėja, stiprėja. Vien tai, kad labai skubiai, labai greitai imamasi peržiūrėti rinkimų sistemas. Ir Seimo grupė labai skuba dirbti, jose nepradedama nuo to, kokios yra pagrindinės rinkimų sistemos problemos kyla dabar ir kokie tikslai būtų tobulinant rinkimų sistemą, apie tai viešai partijos nekalba“, – sakė D. Kuolys.

Darius Kuolys
Darius Kuolys
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pašnekovas priminė, kad KT pirmininkas Dainius Žalimas „ištikimas Tėvynės sąjungos rėmėjas iki patekdamas į KT“.

„D. Žalimo yra viešas pareiškimas, kad Konstitucijos logikai prieštarauja mirši Seimo rinkimų sistema, ją keisti į proporcinę sistemą tik. Tai yra tam tikras politinės sistemos uždarumo siekimas. Klausimai šiandien būtų labai rimti – ar mes norime tokios rinkimų sistemos, kuri darytų mūsų politinę, partinę sistemą stiprią, atvirą visuomenei, sąžiningai konkuruojančią, idėjiškai stiprią. Ar mėginame įteisinti ir dar stiprinti dabartinį politinį nepasitikėjimą, kuris ir taip labai didelis. (…) Atrodo, kad tendencijos yra uždarumo link, tai yra blogai“, – aiškino D. Kuolys.

„Liberalizmo stipriai sumažėjo liberalams atėjus į valdžią“, – sakė pašnekovas D. Kuolys.

Delfi primena, kad kiti savivaldos rinkimai vyks 2023 metų kovo mėnesį, jų tvarką nebegali būti keičiama likus pusei metų iki numatytų rinkimų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(31 žmogus įvertino)
3.0323

Top naujienos

Matematikos žinios dugne, mokyklose – tragiška padėtis: net 300 eurų stipendijos abiturientų nesuviliojo (53)

Jau netrukus kai kurių dalykų pedagogų Lietuvoje gali pradėti tragiškai trūkti. Švietimo,...

Išsirinko paklausiausią profesiją Lietuvoje, bet darbo neranda: „užkibus“ už gražaus aprašymo gali tekti grąžinti pinigus (18)

Lietuvoje nuolatos kalbama apie informacinių technologijų (IT) specialistų trūkumą ir vis...

Arūnas Spraunius | D+

Visi pakvaišę dėl Arkties: neaprėpiamas rusų karių skaičius jau čia, bet gėrybių gviešiasi ne tik jie

Pentagonas 2017-aisiais pirmą kartą po Šaltojo karo pasiuntė į Norvegiją 300 jūrų...

Po vasariškai šilto savaitgalio laukia orų permainos: nemaloniausia diena bus ketvirtadienis (3)

Virš Europos palčiai išplitęs drėgnas žemo atmosferos slėgio laukas bus palankus lietaus...

Pasitikrinkite, ar galvą iki šiol plovėte taip, kaip reikia: plaukų dievas įvardijo, kokias klaidas daro moterys, o kokias – vyrai (11)

Ar iš tiesų žinote, kaip taisyklingai reikia plauti plaukus? Gali būti, jog visą laiką tai...

Vieniems tai vakcina nuo vėžio, kiti ją vadina „paleistuvystės skiepu“: kam jo iš tiesų reikia? (3)

Žadėjau vis papasakoti apie kokį nors skiepą ir jo žalą. Žalą antivakseriams . Tęsiame...

Atskirtis tarp vyrų ir moterų atlyginimo Lietuvoje jau kelia nerimą: po tuo slypi kur kas skaudesnė problema (4)

Europos Parlamentui kelia susirūpinimą europiečių moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis:...

8 žavūs daugiamečių gėlių deriniai, kuriuos nesudėtinga prižiūrėti

Ne visi turi laiko reguliariai darbuotis gėlyne, sodinti naujų gėlių, kita vertus, norisi kad...

Įmonė priėmė įdomų sprendimą: dėl atlyginimo dydžio sprendžia kolegos

Programinės įrangos kompanija „10Pines“ išsiskiria unikaliu požiūriu į darbuotojų...

„Maersk“ generalinis direktorius: pasaulio ekonomikoje – jokių realių infliacijos rizikos ženklų

Didžiausios pasaulyje laivybos kompanijos vadovas teigia nematantis jokių pavojingo infliacijos...