„Niekada nesu smerkęs homoseksualių žmonių. Visada juos užstodavau.
Mano keli žodžiai iš ilgo interviu interpretuojami neteisingai.
Aš apgailestauju, kad ta interpretacija dabar eskaluojama ir dalį visuomenės tai skaudina“, – feisbuke rašė V. Landsbergis.
Dobrowolska pasipiktino
Teisingumo ministrė, Laisvės partijos narė Ewelina Dobrowolska pasipiktino Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) garbės pirmininko Vytauto Landsbergio pareiškimais apie pedofilus ir homoseksualus. Ministrė vylėsi, kad TS–LKD atsiribos nuo V. Landsbergio teiginių.
E. Dobrowolska pirmadienio vakarą feisbuke rašė suprantanti, kad Lietuvą supurtęs galimos pedofilijos skandalas, kurio epicentre atsidūrė buvęs konservatorių atstovas Seime K. Bartoševičius, yra be galo jautri tema. Tačiau, pasak Laisvės partijos narės, kalbant tiek apie aukas, tiek apie įtariamąjį, vartojamas žodynas „turi būti apgalvotas, o emocinga reakcija nedaryti intervencijų į ikiteisminį tyrimą“.
„Ir vartojamo žodyno svarba yra ne tik dėl ikiteisminio tyrimo sėkmės ir saugios erdvės sudarymo nukentėjusiems asmenims. Visų pirma – ir dėl visuomenės sąmoningumo, kad laikantis nekaltumo prezumpcijos visgi nusikalstamos veikos ir jų sudėtys negali būti manipuliuojamos, demonizuojamos ar iškraipomos“, – rašė E. Dobrowolska.
Ji pažymėjo, kad pedofilija ir homoseksualumas nėra tapatu.
„Pedofilija – ne tik sutrikimas, bet ir nusikaltimas. Sunkus nusikaltimas. Homoseksualumas – ne sutrikimas, ne nusikaltimas, o seksualinė orientacija, neretai – meilė tos pačios lyties atstovui“, – akcentavo teisingumo ministrė.
Taip ji reagavo į portale tv3.lt pasirodžiusį interviu su TS–LKD garbės pirmininku V. Landsbergiu, kuriame konservatorių patriarchas, kalbėdamas apie K. Bartoševičiaus skandalą, kalbėjo tiek apie pedofilus, tiek ir apie homoseksualus.
„Labai tikiuosi, kad partija nedviprasmiškai atsiribos nuo partijos garbės pirmininko pasisakymų, kurie ne tik klaidina, bet ir kaltina dalį visuomenės“, – ragino E. Dobrowolska.
V. Landsbergis portalui tv3.lt duotame interviu teigė manantis, kad buvusiam parlamentarui K. Bartoševičiui buvo nutekinta informacija apie jo atžvilgiu teisėsaugos vykdomą tyrimą. Tai, anot jo, galėjo būti padaryta per prokuratūrą, nukentėjusiųjų artimuosius, draugus, pažįstamus. V. Landsbergis tikino abejojantis, kad K. Bartoševičiui informaciją galėjo pateikti TS–LKD nariai, tačiau visiškai tokios galimybės neatmetė.
„Na, aš labai mažai įsivaizduočiau, kodėl iš Tėvynės sąjungos. Nes Tėvynės sąjungoje labai daug žmonių yra tiesiog padorūs žmonės. Kodėl jie turi kokiam nors pedofilui pranešinėti perspėjimus? Gal jie patys slapti pedofilai, nu ką aš galiu pasakyti. Juk to būna, to būna... Aš žinau, ir kaimyninėse šalyse vienas ministras pirmininkas buvo išaiškintas. Aš nežinau, ar pedofilas, ar tiesiog homoseksualas? Tai nu yra tų žmonių...“, – interviu svarstė V. Landsbergis.
ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę–Nielsen dėl Seimo nario K. Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Vėliau, tą pačią dieną, pranešta apie minėto politiko atžvilgiu teisėsaugos pradėtą tyrimą dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo.
Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą K. Bartoševičius pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai, prašydamas panaikinti jo mandatą. Jis teigė, kad tokį sprendimą priėmė dėl asmeninių priežasčių.
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė–Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene. Prokurorė informavo Seimo vadovę apie būsimą kreipimąsi dėl parlamentaro teisinio imuniteto naikinimo. Tiesa, tądien, pasak N. Grunskienės ir V. Čmilytės–Nielsen, nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
Vėliau Seimo pirmininkė pripažino, kad po pokalbio su generaline prokurore, ji buvo susitikusi su premjere Ingrida Šimonyte. Abi politikės tikina apie ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja K. Bartoševičius, nieko nežinoję.
Viešojoje erdvėje pasirodė informacija ir apie tai, kad konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė sausio 20 d. skambino komandiruotėje buvusiam Seimo nariui. Žurnalistams ji aiškino tai dariusi po to, kai gavo K. Bartoševičiaus žinutę apie sprendimą pasitraukti iš parlamento. Politikė taip pat nurodė, kad su buvusiu kolega bendravo per programėlę „Signal“, kurioje, pasak jos, neišliko siųsti pranešimai.
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo opozicijai – imta spėlioti, ar Čilėje buvusiam Seimo nariui parlamento vadovybė ar frakcijos kolegos nenutekino informacijos apie ikiteisminį tyrimą. Dėl to parlamento mažuma nutarė sušaukti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu apsisprendė dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pateikė įstatymų pataisas, kuriomis siekiama apsaugoti seksualinį smurtą patyrusius nepilnamečius. Tiesa, laikinoji tyrimo komisija sudaryta nebuvo.
Vasario 1 d. prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.