Pavasario sesijos metu konservatoriams nesugebėjus įtikinti prezidento, kad jam reikia ne į visus EVT posėdžius vykti ir kad tam tikrais klausimais tą daryti gali ir premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo daugumos ir Prezidentūros santykius temdęs klausimas nuo vasaros vidurio viešojoje erdvėje nustojo intensyviai suktis.
Dabar situacijos, panašu, nekeičia ir tai, kad šios savaitės ketvirtadienį prasidėsiančioje EVT, kaip informuoja Prezidentūra, bus svarstomos migracijos, kylančios energijos kainų ir COVID-19 pandemijos valdymo problemos. Būtent dėl tokio pobūdžio klausimų – kurį laiką intensyviai kartojo konservatoriai – būtų kur kas produktyviau, jei į EVT važiuotų ir Lietuvai atstovautų ne prezidentas, bet Vyriausybės vadovė.
Eltai pasiteiravus, ar EVT atstovavimo klausimas dar grįš į politinį diskursą, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė apgailestavo, kad bandymai įtikinti prezidentą Gitaną Nausėdą dėl naujos atstovavimo tvarkos EVT buvo bevaisiai.
„Mes matėme Vyriausybės vadovės nuoširdžias pastangas tartis su prezidentu, deja, tenka tik apgailestauti, kad G. Nausėda nesilaiko savo prieš rinkimus deklaruotų atvirumo, telkimo ir vienijimo nuostatų. Mano manymu, nuo to nukenčia Lietuvos užsienio ir Europos politikos efektyvumas bei geresnis nacionalinių interesų įgyvendinimas“, – naujienų agentūrai ELTA teigė politikė.
Ji galvoje turėjo G. Nausėdos ir I. Šimonytės vienas kitam pavasarį rašytus laiškus EVT tema. Premjerė šalies vadovui parašytame laiške pasiūlė nustatyti tvarką, kad kartais į Europos vadovų tarybą vyktų prezidentas, o kartais – ji pati, priklausomai nuo aptariamų temų. G. Nausėda į šį laišką netruko atsakyti. Tuomet prezidentas savo laiške tvirtino, kad į ES šalių vadovų susitikimus jis toliau vyks pats, nes, kaip pažymėjo G. Nausėda, tai jo konstitucinė pareiga.
Padėties nesprendė ir iš kelių Seimo komitetų pasigirdę raginimai premjerei bei šalies vadovui patiems susitarti dėl EVT. Šį faktą prisiminė ir R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Tačiau tokiems raginimams pasibaigus niekuo, tikino politikė, daugiau šio klausimo Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetai nebekels.
„Norėčiau priminti, kad dar gegužės mėnesį uždarame Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų posėdyje buvo išreikštas bendras komitetų raginimas prezidentui G. Nausėdai ir premjerei I. Šimonytei, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų, galiausiai patiems susitarti dėl atstovavimo šaliai EVT. Manau, komitetai savo lūkesčius dėl atstovavimo EVT išreiškė pakankamai aiškiai, todėl klausimo, kas turėtų vykti į ES viršūnių posėdį, nebekels“, – teigė konservatorė.
Nepaisant to, nuomonės, kad premjerės dalyvavimas EVT posėdžiuose būtų naudingas šaliai, konservatorė nepakeitė.
„Kaip jau ne kartą minėjau, mano nuomone, atstovaujant premjerui ar premjerei, kaip tai yra beveik visų valstybių atveju (EVT premjerai atstovauja 23 valstybėms iš 27), būtų geriau tiek Lietuvos užsienio, tiek nacionalinei politikai“, – teigė ji ir apibendrindama pažymėjo, kad, ko gero, būtų tikslinga įsisenėjusį klausimą išspręsti teisiniu būdu.
„Aš sutikčiau su kai kurių politikų nuomone, kad šiame klausime laikas būtų ieškoti teisinio sprendimo. Todėl tikrai pritarčiau teisės ekspertų bei parlamentarų keliamoms teisinėms iniciatyvoms, kurios EVT atstovavimo klausimą, Prezidento institucijai nerodant geranoriškumo, išspręstų teisiniu keliu“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
ELTA primena, kad viešojoje erdvėje šis politikės minimas kelias keisti EVT atstovavimo tvarką taip pat kurį laiką buvo viešai svarstomas. Konservatorių frakcijai priklausantis Matas Maldeikis buvo vienas pagrindinių iniciatorių siekiant, kad Lietuvos atstovavimas EVT būtų reglamentuotas. Politikas birželio pabaigoje Eltai sakė, kad rudenį turėtų būti grįžta prie šio klausimo. Minties, kad būtent tokiu būdu turėtų būti išspręsta ši atstovavimo EVT problema, M. Maldeikis neišsižada ir dabar. Tiesiog, akcentuoja jis, tą padaryti reikia nesukeliant politinės krizės.
„Šiuo metu intensyviai tariuosi su teisininkais ir ekspertais dėl geriausio galimo teisinio kelio – nepradedant dar vienos politinės krizės, tuo pačiu suprantant, kad šis klausimas turi būti išspręstas teisiniu keliu, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse su panašia ES klausimų mandatavimo sistema“, – Eltai teigė parlamentaras ir taip pat apgailestavo dėl to, kad vasarą rodytos valdančiųjų iniciatyvos dėl EVT atstovavimo nuėjo perniek.
„Apgailestauju, kad prezidentas neišgirdo komitetų kvietimo diskusijai. Manau, tai būtų buvęs racionaliausias kelias šioje situacijoje. G. Nausėdos atsakymas ministrei pirmininkei pademonstravo, kad šalies vadovas nėra linkęs grįžti prie Grybauskaitės laikais suformuotos tradicijos tartis. EVT klausimas visų pirma yra teisės viršenybės klausimas, tuo pačiu ir mūsų požiūrio į Europos Sąjungą klausimas. Prezidentas laikosi pozicijos, kad Europos Sąjunga yra užsienio reikalai, man tai – vidaus politikos tęsinys“, – sakė M. Maldeikis.
Klausimas, ar prezidentas turėtų toliau tęsti atstovavimą EVT, sukėlė nemažas diskusijas tarp Prezidentūros ir kai kurių konservatorių atstovų. Pastarieji tvirtina, kad į EVT turėtų važinėti ir premjerė, nes, pasak jų, ten yra sprendžiami ir Vyriausybės prerogatyvoje esantys klausimai. Prezidentūra nuosekliai tvirtino nematanti pagrindo keisti susiklosčiusią tvarką, kai Lietuvai EVT atstovauja tik prezidentas.
