aA
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), analizuojant gaisro Alytuje gesinimo ir pajėgų koordinavimo aplinkybes, kilo atvirų klausimų, kodėl šioje situacijoje nebuvo paskelbta valstybinio lygio ekstremali situacija.
Gaisras Alytuje
© Romas Sadauskas – Kvietkevičius

NSGK narys iš opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Laurynas Kasčiūnas per posėdį kėlė klausimą, kodėl ketvirtą gaisro dieną, sekmadienį, nebuvo paskelbta valstybinio lygmens ekstremali situacija.

Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad Alytaus meras Nerijus Cesiulis dar sekmadienį prašė daugiau valdymo perimti į valstybės rankas. Jis klausė, ar sekmadienį institucijos turėjo duomenų, kad gaisro padariniai išplito į daugiau negu dvi savivaldybes.

Vienas iš kriterijų, kai skelbiama valstybinio lygio ekstremali situacija, yra toks, kai gaisro padariniai išplinta bent trijose savivaldybėse.

Ugniagesiai pristatė, kaip jie matė situaciją

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas dėstė, kad per posėdį sekmadienį buvo sprendžiami klausimai, susiję su gaisro gesinimu.

Pagal tos dienos informaciją, gaisras buvo lokalizuotas, tai reiškia, kad buvo sustabdytas jo plitimas. Pasak PAGD vadovo pavaduotojo, tuo metu neturėta informacijos, kad gaisro padariniai išplis daugiau nei trijose savivaldybėse.

Pasak M. Kanapicko, sekmadienį Aplinkos ministerijos iniciatyva atvyko ekspertai, kurie vertino, kurias konstrukcijas galima griauti. Nuo šeštadienio, ugniagesių atstovo teigimu, gaisravietėje dirbo sunkioji technika. Sekmadienį buvo keliamas klausimas dėl didesnio sunkiosios technikos pasitelkimo.

Rėmėsi teisės aktais

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė informavo, kad sekmadienį ekstremalias situacijas buvo paskelbusios dvi savivaldybės.

„Buvo kalbama, kad jie gal nesusitvarkys, kad „googlina“ ir ieško technikos, dėl to sekmadienį Alytuje buvo sušauktas valstybinis ekstremalios situacijos posėdis, tikintis, kad gal valstybė perims (koordinavimą)“, – sakė R. Tamašunienė.

Pasak ministrės, tuo metu buvo gauta informacija iš PAGD, kad gaisras yra lokalizuotas, pajėgos yra atitraukiamos, nuspręsta kurti spaudos centrą. R. Tamašunienės teigimu, tuo metu nebuvo informacijos, kad taršos lygiai viršytų kritinę ribą.

„Šiandien, jau vertinant po situacijos, galbūt reikėjo man pačiai imtis atsakomybės, bet Civilinės saugos įstatymas numato, kada yra skelbiama ekstremali situacija. Sudėtinga pasakyti, kaip reikia elgtis – ar laužyti teisę ir rinktis improvizaciją, ar valdyti situaciją“, – sakė R. Tamašunienė.

Siūlo peržiūrėti esamą reglamentavimą

Ministrė sutiko, kad reikia peržiūrėti ekstremalių situacijų ir civilinės saugos teisinį reguliavimą. Ji patikino, kad ministerijos Viešojo saugumo grupei pavesta peržiūrėti teisės aktus.

Tačiau R. Tamašunienė patikino, kad nesvarbu, kokio lygmens yra ekstremali situacija, įsijungia visi mechanizmai – galima naudoti valstybės rezervą, daryti viešuosius pirkimus supaprastinta tvarka.

„Tai yra pasirengimo klausimas“, – sakė R. Tamašunienė.

Pasipiktinimą sukėlė viceministro pasiteisinimai

Aiškinantis civilinės saugos spragas po Alytuje kilusio gaisro, užvirė aštrios diskusijos. Politikų pasipiktinimą sukėlė vidaus reikalų viceministro Česlovo Murmos pasiteisinimai, kodėl kilus gaisrui nebuvo skelbiama ekstremali padėtis šalyje.

NSGK narys Vytautas Bakas teigė, kad tam pagrindo buvo, nes įstatymai tokią galimybę numato. Todėl, teigė jis, už šią spragą atsakomybę turėtų prisiimti šiuos reikalus kuruojantis viceministras Č. Murma.

Tuo tarpu šis raginimų prisiimti atsakomybę kratėsi, nes, akcentavo jis, gaisro metu fiziškai nebuvo Lietuvoje.

„Kodėl jūs nerekomendavote ministrei skelbti ekstremalios situacijos, nes tai jūsų kuravimo sritis?“, – NSGK posėdyje Č. Murmos klausė V. Bakas, pridurdamas, kad pagrindas ekstremaliai situacijai skelbti buvo.

„Tomis dienomis aš nepatarinėjau ministrei, aš buvau išvykęs į Interpolo asamblėją ir grįžau tik 22 dieną, neturėjau jokio ryšio ir informacijos apie tai, kas vyksta čia. Aš ją gavau tada, kada gavau“, – kalbėjo Č. Murma. Tokie viceministro atsakymai sukėlė NSGK narių pasipiktinimą.

„Jūs turėjote būti Alytuje“, – reaguodamas į viceministro atsakymą sakė konservatorius Laurynas Kasčiūnas, primindamas, kad Č. Murma yra Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sudėtyje. Tačiau toks argumentas viceministrui nepasirodė svarbus. Jis teigė, kad apskritai kurį laiką apie kilusį gaisrą nežinojo nieko.

„Manęs nebuvo Lietuvoje, aš nepatarinėjau šiais klausimais (...) aš net nežinojau, kad tas įvykis yra, nebuvau informuotas tą pačią dieną apie tai, aš apie jį vėliau sužinojau“, – kalbėjo viceministras, reaguodamas į konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio reiškiamą nuostabą.

NSGK posėdžiui beveik pasibaigus G. Landsbergis neslėpė, kad jį labiausiai šokiravo viceministro pozicija. Politikas pareiškė abejojantis, ar Č. Murma apskritai gali eiti toliau užimamas pareigas.

„Ar jūs nematote savo asmeninės atsakomybės kaip žmogus, kurio tai ir yra darbas. Jūs turėjote vieną darbą ir šito darbo metu jūs nebuvote, nekėlėte ragelio, neskaitėte elektroninio pašto. Ar jūs esate tinkamas eiti savo pareigas?“, – klausė konservatorius.

Viceministras į tokią repliką kitų argumentų neberado tik patikslino, kad pirmosiose savo išsakytose pozicijose turėjo galvoje tai, kad ministerijai nepatarinėjo priimti konkrečių sprendimų.

„Aš atsakiau, ar aš patarinėjau, ar nepatarinėjau. Patarimo nebuvo, nes aš nebuvau vietoje – aš tai atsakiau. Aš negalėjau patarti nes nebuvau vietoje“, – sakė Č. Murma, pridurdamas, kad asmeniškai tikėjosi kitokių sprendimų.

„Aš buvau tikras, kad sprendimai bus kitokie“, – apibendrino jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
2.6429

Top naujienos

Jasikevičius „nuleido galvą“, bet savo sistemos keisti nesiruošia: dėl jos nepralaimėjome nė karto (159)

„Nauji žaidėjai dar apstulbę nuo Eurolygos, veteranai dar džiaugiasi finalo ketvertu ir...

Lietuviai Sankt Peterburge gali jaustis turtuoliais: paskaičiavo, kiek kainuoja prabangus savaitgalis dviem (308)

Neigiamus ir baisius dalykus Rusijoje būtų galima vardinti ilgai, bet DELFI Kelionių ambasadorius...

Po naujo meniu pristatymo vyno bei maisto žinovė kirto „Stikliams“: nusileiskite ant žemės (156)

Maisto žinovai ir kritikai apniukusį lapkričio trečiadienį susirinko į šviesų restorano...

Žiema ateina: oro temperatūra artės prie nulio (12)

Naktį stiprokas pietryčių vėjas plėšė debesų skraistę, o pragiedrėjus paryčiui oras...

Prekybos tinklai apsisprendė dėl darbo per Kalėdas – nedirbs nė vienas (101)

Didieji prekybos tinklai Lietuvoje jau nusprendė, kaip dirbs didžiųjų švenčių metu. Kaip ir...

Kissingeris piešia labai niūrų scenarijų: rezultatas gali būti net blogesnis nei Europoje (171)

Vienas žymiausių JAV valstybės sekretorių Henry Kissingeris įspėjo, kad tarp Jungtinių...

Kurtinaitis su „Chimki“ iš Ispanijos grįžta tuščiomis – nusileido ir „Žalgirį“ pralenkusiai Valensijos ekipai (2)

Rimo Kurtinaičio treniruojama Maskvos srities „Chimki“ (6/4) kariauna Eurolygoje per dvigubą...

Pro šalį vėl šaudęs „Žalgiris“ Eurolygoje pralaimėjo ketvirtą kartą paeiliui (624)

Kauno „Žalgirio“ (3/7) komanda Eurolygoje patyrė jau ketvirtą pralaimėjimą paeiliui. Namuose...

Degutienė: dabar medicinos studentai neištvermingi – mokytis 14 val. per parą yra norma (176)

Medikų bendruomenę pastaruoju metu krečia labai skaudūs įvykiai. Vakar pranešta apie medicinos...

Ar daugiau sekso atneš daugiau laimės: mokslininkai turi atsakymą (21)

Visą gyvenimą vaikomės meilę, pinigus ir laimę. Pinigus teks uždirbti, o ar laimę galima...