Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad palieka galioti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, kuriuo 44 metų kelmiškis Mindaugas Paulauskas buvo pasiųstas į pataisos namus – dėl nužudymo nuteistam vyrui buvo skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
M. Paulauskas buvo nuteistas dėl to, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio dar 2018 m. gruodžio mėnesį, naktį iš 14-osios į 15-ąją, apie 4 val., automobilyje „VW Bora“, važiuojant iš Vokietijos į Lietuvą, Lenkijos teritorijoje, greitkelyje netoli Varšuvos, konflikto metu sudavė kartu važiavusiam keleiviui ne mažiau kaip du smūgius į galvą. Nuo šių smūgių nukentėjusiajam po galvos smegenų dangalu išsiliejo kraujas, dėl ko po trijų savaičių vyras, taip ir neatgavęs sąmonės, mirė ligoninėje.
Pas medikus sužalotas kelmiškis buvo atvežtas dar gruodžio 15 d. vakarą – netrukus po to, kai bendrakeleiviai jį parnešė į namus. Medikai iš karto pastebėjo, kad nukentėjusysis buvo smarkiai sumuštas – jam buvo lūžę kairysis smilkinkaulis ir momenkaulis, taip pat matėsi didelė muštinė žaizda paakyje.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas anksčiau neteistas M. Paulauskas pareigūnams pasakojo, kad kurį laiką dirbo Vokietijoje, o gruodžio 14-ąją po darbo su draugais nutarė grįžti į namus Lietuvoje. Vyrai iš Vursburgo miesto išvažiavo keturiese.
Važiuodamas į Lietuvą M. Paulauskas automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus ir nuolat konfliktavo su šalia ant galinės sėdynės sėdėjusiu draugu, kol galop jį sumušė.
M. Paulauskas teigė, kad draugui sudavė du ar tris kartus per veidą – iš karto jam iš nosies ėmė bėgti kraujas.
„Aš jam nuvaliau kraują, po to bandžiau jį kalbinti, bet jis nebereagavo“, – sakė kelmiškis.
„Jis buvo sąmoningas, nebereagavo į aplinką ir nesugebėjo išlipti iš automobilio“, – jam antrino priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs kitas kelmiškis.
Šis liudytojas ir automobilį vairavęs kelmiškis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė matę, kaip M. Paulauskas buvo užgulęs savo draugą ir jam smūgiavo į galvą.
„Kai sustojome artimiausioje degalinėje, bandėme jį nuvesti nusiprausti kraują, bet jis jau neatsistojo“, – sakė liudytojas.
Jo teigimu, likusios kelionės metu sužalotas vyras ramiai sėdėjo savo vietoje ir su niekuo nekalbėjo.
„Kai atvažiavome į Kelmę, jis taip pat negalėjo išlipti iš automobilio, todėl jį įnešėme į namus“, – prisiminė liudytojas.
Nors ikiteisminio tyrimo metu M. Paulauskas buvo prisipažinęs, kad sudavė smūgius į veidą, tačiau teisme savo poziciją pakeitė – teisinosi, jog bičiuliui tik keletą kartų nestipriai patapšnojo per veidą. Paklaustas, kodėl pakeitė parodymus, kaltinamasis aiškino, kad kalbėjo tai, ką esą norėjo išgirsti policijos tyrėjai, o jis pats norėjo kuo greičiau išeiti į laisvę.
Be to, M. Paulauskas tikino, kad negalėjo suduoti stipraus smūgio, nes jam buvo sužalota dešinioji ranka. Tačiau, pasak ekspertų, nukentėjusiajam suduotas stiprus smūgis galėjo būti tiek dešine, tiek kaire ranka.
„Tarp manęs ir nužudytojo joks konfliktas kelionės metu nebuvo kilęs – maniau, kad jis užmigo, todėl jam du kartus per veidą patapšnojau per skruostą, norėjau jį pažadinti, tačiau jis nesureagavo“, – teigė M. Paulauskas.
„Žinojau, kad jis turėjo sveikatos problemų, tačiau nežinojau, jog jis anksčiau buvo patyręs galvos traumą“, – M. Paulauskas teigė, kad jam kaltinimai turėtų būti perkvalifikuoti į švelnesnius – neatsargų gyvybės atėmimą.
„Aš tyčia jo nemušiau ir negalėjau numanyti, kad mano veiksmai gali sukelti mirtį“, – supratęs, ką padarė, save dar bandė pateisinti kelmiškis. Ir pridūrė, kad nei jam, nei kitiems bendrakeleiviams net nebuvo kilusi mintis, jog jų draugui galėjo išsilieti kraujas po kietuoju smegenų dangalu.
Tačiau M. Paulausko skundą išnagrinėjusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutarė, kad nėra teisinio pagrindo nuteistajam keisti paskelbtą nuosprendį.
„Byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, kad tiriamo įvykio dieną iki įsėsdamas į automobilį nukentėjusysis sužalotas nebuvo, vienintelis asmuo, kuris kelionės metu sėdėjo šalia jo ir šiam sudavė smūgius buvo M. Paulauskas, – pabrėžė teismas. – Tokią išvadą patvirtina kartu vykusių liudytojų parodymai, kad būtent po M. Paulausko nukentėjusiajam suduotų smūgių iš nosies pradėjo bėgti kraujas bei netrukus po šių smūgių sudavimo jis negalėjo pajudėti ir kalbinamas su juo vykusių asmenų, tinkamai nereagavo į aplinką.“
Pasak teisėjų, nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiojo mirtį, išskyrus M. Paulausko panaudotą smurtą.
„Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo prasidėjus žodiniam konfliktui, nuteistasis sudavė du stiprius smūgius į galvą, nors pagal paties nuteistojo parodymus jis žinojo, kad nukentėjusysis anksčiau buvo patyręs galvos traumą, – pabrėžė teismas. – Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis M. Paulauskas, būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, tyčia smūgiuodamas ranka nukentėjusiajam į galvą, suvokė, jog kelia pavojų šio asmens gyvybei, numatė, kad nukentėjusysis gali patirti mirtiną sužalojimą, ir nors nenorėjo tokių padarinių (atimti gyvybės), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra nuteistasis galimoms pasekmėms buvo abejingas.“
Teisėjai nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad „galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei“, – tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, iš jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad nuteistasis buvo abejingas kilsiančioms pasekmėms bei nukentėjusiojo likimui ir, kad jį tenkino bet kokios kilsiančios pasekmės, – tai patvirtina jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.
„Nuteistasis panaudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį ir matydamas, kad nukentėjusiajam bėga kraujas iš nosies ir, kad šis iš esmės pats nebegali judėti, nesikreipė į artimiausias gydymo įstaigas, taip pat ir grįžus į Lietuvą, nukentėjusįjį įnešė į namus ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus ir pats nepasirūpino iškviesti greitosios medicinos pagalbos“, – nuo paskelbimo įsiteisėjusiajame nuosprendyje konstatavo Lietuvos apeliacinio teismas.
Teisėjų teigimu, M. Paulauskas nepagrįstai prašė jam inkriminuotą tyčinį nužudymą perkvalifikuoti į neatsargų gyvybės atėmimą.
„Nukentėjusysis buvo mirtinai sužalotas suduodant jam mažiausiai du stiprius smūgius į galvą“, – teismas pabrėžė, kad M. Paulauskas savo bendrakeleivį nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad kelmiškiui skirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra pagrindo, be to, nuosprendį skundęs M. Paulauskas to ir neprašė.