Nuo liepos 8-osios krašto apsaugos ministro Juozo Oleko įsakymu iš profesinės karo tarnybos atleistas granatsvaidininkas N. Gylys trečiadienį pareiškė, kad dėl pašlijusios žmonos ir motinos sveikatos nusprendė pasitraukti iš misijos Afganistane, bet ketino toliau tarnauti Lietuvoje. Tačiau, pasak seržanto, krašto apsaugos ministras nusprendė jį atleisti iš tarnybos dėl nepaklusimo teisėtam įsakymui ir priesaikos sulaužymo.
Toks sprendimas buvo priimtas ir dar dėl dviejų iš misijos pasitraukusių karių. Tačiau su tokiu ministro įsakymu kariai nesutiko ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris trečiadienį pradėjo nagrinėti N. Gylio skundą.
Karys aiškino tik Lietuvoje sužinojęs, kad dėl pasitraukimo iš misijos Afganistane bus atleistas iš tarnybos ir jam bus keliama baudžiamoji byla, nors Afganistane apie tokias griežtas sankcijas niekas net nekalbėjo.
Goro provincijos atkūrimo grupėje PAG-7 tarnavęs N. Gylys iš tarnybos pasitraukė po gegužės 22 dieną įvykusio Goro provincijos atkūrimo grupės stovyklos užpuolimo ir apšaudymo, kurio metu žuvo seržantas A. Jarmalavičius.
Be leidimo negalėjo panaudoti ginklo
Šio užpuolimo metu N. Gylys sužalojimų nepatyrė, tačiau po incidento nusprendė misijos netęsti – esą kariais niekas nesirūpino, jie net gresiant pavojui Afganistane be leidimo negalėjo į orą paleisti įspėjamąjį šūvį.
„Tada prie bazės atlėkė visa minia žmonių, aš buvau bokštelyje, tačiau manęs niekas nepuolė gelbėti ir neatsiuntė pastiprinimo“, - teisme karys aiškino, kad savo pareigą Afganistane atliko tinkamai, tačiau jo netenkino netvarka misijos metu.
Jis aiškino, kad savo vadui įteikė prašymą atleisti iš misijos Afganistane, nes vykstant į ją kariams net nebuvo užsiminta, jog Goro provincijoje teks panaudoti ginklą ir jų gyvybėms grės pavojus.
„Suprantu, kad vykome ne į kurortą, tačiau mums buvo pasakyta, kad Afganistane yra ramu“, - teisme sakė N. Gylys. Jis taip pat prisipažino, kad dar Lietuvoje buvo paskirtas granatsvaidininku, tačiau nė iš tolo nematė šio ginklo ir net nenutuokė, kaip jį reikės užtaisyti.
Tuo tarpu Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai teisme pareiškė, kad N. Gylys žinojo apie jam gresiančias sankcijas dėl pasitraukimo iš misijos.
„Pasitraukdamas jis pavedė ne tik kariuomenę, bet ir tarnybos draugus, toks karys negali likti profesinėje karo tarnyboje“, - teisme teigė KAM atstovas Saulius Pikturna.
KAM teismui pateikė dokumentų, kurie esą patvirtina, jog misiją baigti nusprendusiems kariams ne kartą buvo pasiūlyta grįžti į misiją, tačiau jie atsisakė.
Nesiekia grįžti į tarnybą
Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl J. Oleko įsakymo įteikęs N. Gylys nesiekia grįžti į tarnybą Lietuvos kariuomenėje.
„Kam man tarnauti, jeigu mane ten jau apgavo“ – atleistas karys įsitikinęs, kad negalėtų tarnauti kariuomenėje, nes dėl poelgio pasitraukti iš misijos Afganistane esą jam būtų taikomos įvairios kliūtys.
N. Gylys teismo prašo pakeisti J. Oleko įsakymą ir atleisti iš tarnybos jo prašymu. Be to, jis siekia, kad dėl priverstinės pravaikštos būtų išmokėtas atlyginimas ir dviejų atlyginimų pašalpa bei tokio paties dydžio kompensacija.
Ar iš tarnybos karys buvo atleistas pagrįstai, skundą nagrinėjanti teisėja Nijolė Šidagienė ketina paskelbti po savaitės.