Ketvirtadienį DELFI savo tyrime išsiaiškino, kad Kauno rajone registruota įmonė „Aviabaltika” priklauso buvusiam Rolando Pakso rėmėjui ir vėliau ir patarėjui J. Borisovui. Šiuo metu jis gyvena Rusijoje ir yra siejamas su Rusijos tarnybomis ir karine pramone.
DELFI tyrimą galite rasti ČIA.
Taip pat DELFI aprašė, kad ši Karmėlavoje veikianti įmonė sėkmingai laimi viešuosius pirkimus, kuriuos skelbia Lietuvos kariuomenė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Taip į šios įmonės sąskaitą teka pinigai iš Lietuvos. Paskutinę sutartį su „Aviabaltika" kariuomenė pasirašė 2018 metais.
Penktadienį savo vertinimą pateikė Vidaus reikalų ministerija. Viceministras Česlovas Mulma sakė, kad bus atkreiptas Valstybės sienos apsaugos tarnybos dėmesys į tai, kad ateityje būtų atsižvelgiama į kylančias grėsmes.
„Perkančioji organizacija yra atsakinga už galimų tiekėjų teikiamų paslaugų ir su jomis susijusių rizikų įvertinimą. Bus atkreiptas tarnybų vadovų dėmesys, kad užtikrintų panašaus pobūdžio rizikų suvaldymą. Nacionalinis saugumas visada yra ir bus prioritetas“, – sakė vidaus reikalų viceministras Č. Mulma.
Pasak viceministro, nauji, nuo šių metų birželio pradžios įsigalioję Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai suteiks teisę pirkimų vykdytojui rengiant su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. „Tokią informaciją renka, apdoroja ir pateikia vertinimus specialiosios tarnybos, perkančiosios organizacijos prašymu”, – teigė viceministras.
Krašto apsaugos ministro atstovė ryšiams su visuomene Vita Ramanauskaitė taip pat perdavė ministerijos poziciją. Anot jos, Lietuvos kariuomenė siekia atsisakyti Rusijos gamybos sraigtasparnių, tačiau kada tai įvyks, priklauso nuo finansavimo gynybai.
„Galimi tiekėjo ryšiai su Rusijos valstybės institucijomis gali būti rizikos veiksniu KAS saugumui, ir kiekvienu konkrečiu atveju tokios rizikos yra sistemiškai vertinamos bei valdomos, o sprendimai tiekėjų atžvilgiu yra priimami atsižvelgiant į rizikos vertinimą. Kaip žinote, Karinės oro pajėgos karinėms ir gelbėjimo operacijoms naudoja Rusijos gamybos sraigtasparnius Mi-8, ir kompanijų, kurios galėtų atlikti būtinas paslaugas ar tiekti detales sąrašas, yra ribotas. Būtent todėl siekiame kuo greičiau atsisakyti Mi-8 sraigtasparnių eksploatacijos ir pereiti prie vakarietiškos sraigtasparnių platformos. Tam planuojamos reikalingos lėšos, vyksta rinkos analizė, tačiau kada pavyks pereiti prie vakarietiškos platformos, priklausys nuo būsimo krašto apsaugos finansavimo”, - teigė ministro atstovė.
Taip pat ji paaiškino, kaip valdomos tokio pobūdžio rizikos. „Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos (GRA), kuri yra atsakinga už didžiąją dalį krašto apsaugos sistemos pirkimų, nuolatos vertina visus įsigijimų procesus, joje veikia korupcijos prevencijos ir rizikų valdymo sistema. Paprastai tariant, tarp visų KAS pirkimų yra dalis padidintos stebėsenos pirkimų, kurie papildomai stebimi ir kontroliuojami. Į šį sąrašą pirkimai patenka pagal tam konkrečius potencialios rizikos kriterijus, pvz., yra neskelbiamas pirkimo būdas, nebūdingi, neįprasti ar pirmą kartą vykdomi pirkimai, prieš tai buvusių pirkimų metu gautų pretenzijų pobūdis, specifiniai kvalifikaciniai reikalavimai, aukšti ar specifiniai reikalavimai pirkimo objektui, pasikartojantys pirkimai, dėl kurių kilo problemų, ir, žinoma, kiekvienu atveju papildomai yra vertinamas pirkimo objekto jautrumas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui”, – aiškino V. Ramanauskaitė.
Anot jos, vertinant tiekėjo patikimumą, papildomai konsultuojamasi su kitomis kompetetingomis valstybės institucijomis. Papildomai taip pat stebimi ir visi pirkimai, kuriuose atmetamas mažiausią kainą pateikęs tiekėjas bei pirkimai, kuriuose gautas vienas pasiūlymas.
„Taip pat jau priimti įstatyminiai pakeitimai, kuriais siekiama sudaryti sąlygas perkančiosioms organizacijoms iš pirkimo procedūrų šalinti tiekėjus, kai tiekėjas, subtiekėjas, jo siūlomos prekės, darbai ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pabrėžiu, jog visi sprendimai tiekėjų atžvilgiu priimami turint tik pagrįstos, patikimos ir objektyvios informacijos apie keliamą grėsmę, ir sprendimai turi būti proporcingi rizikos vertinimui”, - informavo ministro atstovė.