Neskelbė architektūrinio konkurso

Žurnalisto Tomo Janonio publikacijoje buvo keliami klausimai, ar rekreacinėje teritorijoje neišdygs daugiabutis, kurių statyba šioje vietoje draudžiama? Antra, ar sklype iš tiesų vyksta rekonstrukcija, o gal labiau nauja statyba? Ir trečia, kodėl šiuo atveju nebuvo skelbtas architektūrinis konkursas.

Taip pat išsiaiškinta, kad rekonstruojamo pastato projektiniai pasiūlymai nebuvo svarstyti nei Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos, nei Lietuvos architektų rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos. Savo ruožtu Aplinkos ministerija ir Lietuvos architektų rūmų vadovas Lukas Rekevičius laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju toks svarstymas turėjo įvykti.

Delfi tyrimą galite rasti čia.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas, pušynas, visai šalia jūra – būtent tokioje vietoje yra Nidos-Smiltynės pl. 19 sklypas Nidoje, kurio savininkams Neringos miesto savivaldybė 2022-03-16 išdavė statybos leidimą. Juo leista rekonstruoti didžiulį poilsio paskirties pastatą.

Tačiau į vietą nuvykę Delfi žurnalistai jokio pastato sklype jau neberado – viskas sulyginta su žeme. Visas sklypas atrodė kaip smėlio plynė viduryje miško. Sklypą šiuo metu juosia tik anksčiau pastatyta neaukšta metalinė tvora. Leidimas išduotas rekonstrukcijai, tačiau kas bus rekonstruojama, jei beliko plynė?

Registrų centro duomenimis, 0,6158 ha sklypas priklauso UAB „Smiltynės 19“. Šios įmonės vadovas – Ramūnas Sliekas, akcininkai: tas pats R. Sliekas, Andrius Šulnis, Romas Baziliauskas ir Algirdas Navickas. Registrų centro duomenimis, visi jie sukasi privačiame versle: yra kitų įmonių vadovai arba akcininkai.

Šiuo atveju projektavimo paslaugas verslininkams teikė Telšiuose veikianti UAB „Katedra”. Įmonės vadovas ir savininkas yra Viktoras Katarskis.

STT mato didelių rizikų

Panašias situacijas savo antikorupciniuose vertinimuose yra aprašiusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Štai 2022 m. korupcijos rizikos analizėje statybą leidžiančių dokumentų išdavimo srityje STT nustatė: „Statinio naujos statybos ir statinio rekonstrukcijos definicijų tapatumas sudaro sąlygas korupcijos rizikai pasireikšti statybos sektoriuje.“

Anot STT, dabartinis teisinis reglamentavimas reiškia, kad nesant statinio antžeminės dalies, statytojui ne giliau kaip 0,5 m atradus kažkokį laikančios konstrukcijos elementą, statytojas įgauna teisę interpretuoti statybos rūšį ne kaip naują statybą, o rekonstrukciją, bei suteikia teisę didinti priestato plotą ir statyti naują statinį, kuriam netaikomi reikalavimai, skirti naujai statybai.

Ir čia STT mato didelių rizikų: „Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo nuostatų, didelių skirtumų tarp naujos statybos atstatant buvusį statinį ir rekonstrukcijos sąvokų nėra ir dažnu atveju sudėtinga atskirti šias dvi statybos rūšis.

(...) Antikorupciniu požiūriu neišsamus, dviprasmiškas ir abstraktus reglamentavimas laikytinas ydingu, nes sudaro sąlygas neteisėtiems susitarimams, kyšininkavimui, piktnaudžiavimui reglamentavimu, vietoj naujos statybos pasirenkant statinio rekonstrukciją, kartu savivaldybės tarnautojui išplečiama diskrecija reikalauti iš statytojo, vystytojo ar planuotojo pagrįsti statybos rūšį arba to nedaryti.“
Asociatyvi nuotrauka

Tuo metu tiek sklypo savininkai, tiek jų pasamdyti projektuotojai teigė jokių teisės aktų nepažeidžiantys. Statybvietėje patikrinimą atlikusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teigė pažeidimų nenustačiusi. Ji laikėsi pozicijos, kad išlikusios pastato konstrukcijos buvo po žeme, todėl esą jų į vietą nuvykę žurnalistai ir nepastebėjo.
Vis dėlto Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuriai pavaldūs visi Lietuvos nacionaliniai ir regioniniai parkai, įskaitant ir Kuršių nerijos nacionalinį parką, laikėsi kitos nuomonės. Ji šioje vietoje, kaip ir STT, matė rizikų.
Projektiniai pasiūlymai

„Tarnybos nuomone, būtent dėl šių priežasčių turi būti keičiami teisės aktai (Statybos įstatymas, STR‘ai), kadangi nėra aiškios ribos tarp sąvokų „nauja statyba“ ir „rekonstrukcija“. Tarnyba dar 2022 m. pateikė Aplinkos ministerijai pastabas ir pasiūlymus, Statybos įstatymo projektui, iš jų ir sąvokos „statinio rekonstravimas“ patikslinimą. Taip pat nurodėme, kad iki šiol Statybos įstatyme nėra aiškiai išspręstas klausimas, kokiai statybos rūšiai priskirtinas iki pamatų sudegusio ar sunykusio pastato atstatymas / remontas / rekonstrukcija. Tarnyba ne kartą susidūrė su statybos rūšių interpretavimu / aiškumo nebuvimu“, - aiškino VSTT atstovė Diana Rakauskaitė.

Prokuratūra pradėjo tyrimą

Tuo metu ketvirtadienį Prokuratūra išplatino pranešimą spaudai, kuriame informuojama apie tai, kad prokurorai pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo vykdant statybas Neringoje.
Lietuvos respublikos prokuratūra

Klaipėdos apygardos prokuratūra, reaguodama į viešai paskelbtą informaciją apie, kaip įtariama, neteisėtai vykdomas statybas Neringoje pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.

2023 metų vasario 8 dieną viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie Nidoje esančių poilsio namų rekonstrukciją. Minėtoje informacijoje pabrėžiama, kad didžiulis poilsio paskirties pastatas buvo nugriautas, todėl kyla klausimas, ką ketinama rekonstruoti, ar nebus vykdomos naujos statybos, kurioms leidimo Neringos miesto savivaldybė nėra išdavusi. Taip pat keliamos abejonės, ar minėtoje teritorijoje, kurioje galimi tik poilsio paskirties pastatai, nebus pastatytas daugiabutis.

Prokurorų manymu, kilus tokioms abejonėms, yra būtina gauti papildomus duomenis, atlikti jų vertinimą ir tuomet priimti sprendimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo. Prokuroro iniciatyva pradėtu tyrimu bus siekiama įvertinti statybos techninio projekto, statybos leidimo bei vykdomų statybos darbų teisėtumą, ar statomas statinys neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams bei teisės aktams“, - teigiama Prokuratūros pranešime spaudai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją