aA
Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai jau dabar jaučia nerimo nuotaikas ir skuba į konsulatus pildyti dokumentų. Akivaizdu, kad permainų bus, o kokios jos - „DELFI dienos“ pokalbis su Lietuvos ambasadore Europos Sąjungoje Jovita Neliupšiene.

–Iki „Brexit“ pradžios ar pabaigos – kiek daugiau nei penkios savaitės arba mažiau nei 40 dienų. Kas bus?

– Šiuo metu aišku, kad niekas neaišku. Paskutinis balsavimas irgi parodė, kad Didžiojoje Britanijoje vis dar neatmesta galimybė, kad gali būti išėjimas be jokio susitarimo. Dabar vėl tenka laukti to proceso. Tuo pačiu Europos Sąjunga yra perdavusi Europos Parlamentui išstojimo sutartį, kuri yra sutarta su britų Vyriausybe ratifikavimui.

– Bet Europos Sąjunga laikosi savo: Didžioji Britanija gavo geriausią pasiūlymą ir niekas jo nekeis?

– Geriausią ir vienintelį, dėl kurio buvo galima susitarti. Sutarė abi pusės: ir Europos Sąjungos derybininkai, ir britų Vyriausybė. Deja, derėtis iš naujo neįmanoma, galima kalbėti galbūt, kaip turėtų atrodyti politinė deklaracija dėl ateities santykių, tai yra neratifikuotinas dokumentas, tai politinis dokumentas.

– Kas kalbama pačioje ES? Kokią išeitį mato ES vadovai?

Po daugiau nei mėnesio tūkstančių emigrantų laukia lemtingas sprendimas: tai gali visiškai pakeisti Lietuvos veidą
© Reuters / Scanpix


– Europos Sąjungos vadovai paskutinį kartą buvo susitikę ir diskutavo apie tai praėjusių metų gruodžio mėnesį. Vėliau ta diskusija nevyko, buvo sutarta, kad štai yra sutarimas, mes jį pasiūlėme, tai yra politinė deklaracija, bet dabar turime sulaukti, koks yra Jungtinės Karalystės sprendimas ir kokį variantą pasirinks dauguma. Ar judama link susitarimo ir išėjimo su susitarimu, ar teks judėti be susitarimo.

– Bet atrodo, kad patys ir britai įsivarė save į kampą: suderėtai sutarčiai nepritaria, kaip ir nepritaria siūlymams prašyti nukelti patį „Brexit“. Kas bus laimėtojas?

Sudėtingiausia dažniausiai būna paaiškinti, kad mes dar turime ir pasienio darbuotojų, bet tai yra teisinė sąvoka apibūdinti žmonėms, kurie dvi savaites dirba Lietuvoje, o kitas dvi savaites JK. Tai žmonės, kurie kartą ar du kartus važinėja pirmyn atgal. Dėl to skaičiai yra tokie, bet mes kalbame apie didelį skaičių piliečių.
J. Neliupšienė


– Tas pasiruošimo procesas, kiek matome iš britų spaudos, vis tiek neišvengiamai vyksta. Vis tiek tai bus tik sumažinta žala „Brexit“. Negalėsime panaikinti visų išstojimo pasekmių. Britai ekspertiniu lygmeniu ruošiasi tikriausiai galimam scenarijui, kas bus, jeigu nebus sutarimo, kita vertus, neaišku, koks bus parlamentinių diskusijų rezultatas labai sunku pamatyti. Leiboristų lyderis parašė laišką Europos vadovybei keletą variantų, kurie galbūt galėtų praplėsti derybų ratą, vieni sako, kad galbūt reikėtų kalbėtis apie muitų sąjungą su ES, galbūt pasižiūrėti į kitas sritis. Panašu, deja, kad tokiam sutarimui irgi nėra daugumos.

– Bet ar justi gyvenančiųjų Jungtinėje Karalystėje sumišimas?

– Tikriausiai ir pats „Brexit“ referendumo rezultatas buvo už išėjimą. Bet skirtumas tarp norinčių išeiti ir norinčių pasilikti, nebuvo toks jau didelis. Akivaizdu, kad Didžiojoje Britanijoje tas nesutarimas ir tas skirtumas visuomenėje yra, bet negalėčiau vertinti, nes pati negyvenu. Tas susiskaldymas turbūt atsispindi politinėje erdvėje, nes yra visuomenėje.

Jovita Neliupšienė
Jovita Neliupšienė
© DELFI / Domantas Pipas

– Kurios šalys vilioja piliečius ir ar piliečiai bėga iš skęstančio laivo ir ar tikrai tai skęstantis laivas?

– Jungtinės Karalystės laivas yra per didelis, kad taip lengvai paskęstų, ir taip pat per ilgai gyvuojantis. Mes visų pirma sau turime pasakyti, Vyriausybės tikslas ir turėtų būti toks – pakviesti ir pasinaudoti galimybe pakviesti emigrantus grįžti į Lietuvą. Yra informacijos, galima ir internete jos rasti. Manau, kad ir kitos šalys tai suvokia ir bando prisikviesti piliečius grįžti.

– Bet dėl ko iš esmės kertasi Britanija su Europos Sąjunga?

Viešojoje erdvėje dominuojantis nesutarimas yra klausimas, kaip bus sureguliuotas sienos režimas tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, tai yra tos Šiaurės Airijos dalies, kuri priklauso Jungtinei Karalystei. Labai svarbu užtikrinti, kad Airijoje neatsirastų vadinamoji kietoji siena, kad nebūtų būtinybės tikrinti kiekvieną sieną kertantį pilietį ar krovinį. Visai dar neseniai vyko didelis konfliktas, per kurį net žuvo žmonių, konfliktas vyko Šiaurės Airijoje. Manau, kad tai yra vienas iš pamatinių principų, kai siekiama kažkokio sutarimo, turi būti užtikrinta sienos funkcija, kad netrukdytų žmonėms judėti.

Aš manau, kad Europos Sąjungos esmė yra stovėti už mažos narės. Didžiosios šalys labai dažnai ir pačios gali pasirūpinti savo interesais, turi ekonominių resursų tai padaryti, bet kai kalbame apie mažesnę valstybę, labai svarbu suprasti, kad turi palaikymą.
J. Neliupšienė

O kokie Lietuvos interesai? Kas labiausiai rūpi mums?

– Visų pirma Lietuvos piliečiai, jų teisės, kaip jos bus užtikrintos, kaip bus laikomasi susitarimų. Geriausia, kad britų parlamentas galėtų ratifikuoti, tada galėtume kalbėti apie tų pačių teisių išlaikymą. Jau esame minėję, tai yra kalba apie dinamines teises, teises ir šeimos nariams, ne tik piliečiams, teisė mokytis, teisė pripažinti profesines kvalifikacijas, yra taip pat ir pensijų apskaičiavimo klausimas žmonėms, kurie teisėtai ten dirbo, prieiga prie socialinių garantijų. Tai yra vienas didžiausių klausimų blokų, kurie aktualūs Lietuvos piliečiams. Taip pat svarbus ir biudžeto klausimas, britai yra mokėtojai į Europos Sąjungos biudžetą. Jų įnešama dalis labai didelė, jie dalyvauja daugelyje projektų. Tai yra ekonominis interesas. Taip pat labai svarbūs mūsų verslo interesai, kaip užtikrinti, kad verslas ir toliau galėtų funkcionuoti.

Po daugiau nei mėnesio tūkstančių emigrantų laukia lemtingas sprendimas: tai gali visiškai pakeisti Lietuvos veidą
© Vida Press

– Grįžkime prie lietuvių: ar tiksliai žinoma, kiek jų gyvena Britanijoje? Nes vieni duomenys sako – 170 tūkstančiai, kiti – 250 tūkst.

– Kai gyvenama Europos Sąjungoje gyvenamosios vietos deklaravimo klausimas nėra toks svarbus. Kai kalbama apie 170 tūkst., tai yra tas skaičius, kuris deklaravo savo gyvenamą vietą, kad jie išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, yra dalis žmonių, kurie yra sezoniniai darbuotojai, nes jie važiuoja ten dirbti tik tam tikru metų laiku. Sudėtingiausia dažniausiai būna paaiškinti, kad mes dar turime ir pasienio darbuotojų, bet tai yra teisinė sąvoka apibūdinti žmonėms, kurie dvi savaites dirba Lietuvoje, o kitas dvi savaites JK. Tai žmonės, kurie kartą ar du kartus važinėja pirmyn atgal. Dėl to skaičiai yra tokie, bet mes kalbame apie didelį skaičių piliečių.

– Skelbiama apie eiles konsulate. Kodėl?

– Dėl dabartinių neaiškumų, kokių dokumentų reikės, kaip ir ką reikės daryti, tradiciškai manoma, kad su trečiosiomis šalimis, ir gyvenant trečiosiose šalyse reikia paso, o šiuo metu paso reikia turėti su biometriniais duomenimis. Tai reiškia, kad reikia atnaujinti savo asmeninius dokumentus. To paso reikia naujo, nes jis reikalingas pildant kitus dokumentus prašant rezidento statuso.

– Teko girdėti apie tokį purvinąjį atvejį, kai JK bando paveikti kiekvieną šalį atskirai, kad galiausiai viso būtų įbaugintos ir tuomet jau pati bendrija siektų sutarties peržiūrėjimo. Ar tikrai?

Po daugiau nei mėnesio tūkstančių emigrantų laukia lemtingas sprendimas: tai gali visiškai pakeisti Lietuvos veidą
© Reuters / Scanpix


– Aš manau, kad Europos Sąjungos esmė yra stovėti už mažos narės. Didžiosios šalys labai dažnai ir pačios gali pasirūpinti savo interesais, turi ekonominių resursų tai padaryti, bet kai kalbame apie mažesnę valstybę, labai svarbu suprasti, kad turi palaikymą. Ir kas liečia Airijos klausimą, ES vaidmuo yra labai svarbus. Tai fundamentalus Europos Sąjungos egzistavimo principas.

– Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos be susitarimo, vadinamasi „kietasis Brexit“, Vokietijai kainuotų apie 100 tūkst. darbo vietų automobilių pramonėje. Tai rodo Halės ekonomikos tyrimų instituto ir Halės-Vitembergo Martino Liuterio universiteto atliktas tyrimas. Visame pasaulyje be darbo galėtų likti daugiau nei 600 tūkst. dirbančiųjų. Ar pati Britanija supranta, ką ji gali sukelti Europoje?

Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė
Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė
© DELFI / Karolina Pansevič


– Visų pirma reikėtų paklausti, ar jie supranta, kokia ekonominė situacija bus jų viduje, bet reikėtų klausti britų pareigūnų. Tam vyksta pasiruošimo procesas, kurį ir daro britai. (…) Tai yra daroma ir ES lygiu, tai daroma ir Lietuvoje. Ką tik turėjome Vyriausybės posėdį, kuriame nustatyti principai, kuriais remiantis mums yra svarbu išlaikyti Didžiąją Britaniją kuo arčiau. Kita vertus, mes negalime pažeisti Europos Sąjungos teisės. Taisyklių reikės laikytis.

Visa laida:


Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(49 žmonės įvertino)
2.9796

Top naujienos

Prezidento rinkimų finalas: Nausėda laimi dideliu atotrūkiu laukiama finalinės Nausėdos kalbos (2211)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuva baigia rinkti šalies Prezidentą ir 11 Europos Parlamento narių.

DELFI šaltiniai: ryškėja preliminarus paveikslas EP rinkimuose, rezultatas – labai netikėtas (13)

Ryškėja pirminis paveikslas, kaip gali atrodyti pirminis ir dar negalutinis balsų pasiskirstymas...

Nausėdos pergalės kalba: esu kitoks žmogus nei Grybauskaitė papildyta (127)

Prezidento rinkimuose ryškiu atotrūkiu pirmaujantis ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad tikisi,...

Grybauskaitė pasveikino Nausėdą papildyta (35)

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Gitaną Nausėdą su pergale šalies vadovo...

Šimonytę palaikiusios garsenybės: nėra jokio pralaimėjimo (36)

Vilniaus centre įsikūrusiame Ingrido Šimonytės štabe rezultatų laukė kelios dešimtys jos...

Rinkimai į Europos Parlamentą: balsavo tiek už numylėtinius, tiek už tuos, „kurie trukdo dirbti Lietuvoje“ (9)

Sekmadienį Lietuvos gyventojai sprendė ne tik dėl būsimo šalies Prezidento, tačiau rinko ir...

Maldeikienė kirto Nausėdai: jis tautos, kuri prarado kritinę savivoką, produktas (137)

Kandidatė Europos Parlamentą (EP) Aušra Maldeikienė sakė, kad daugiau rinkimuose nežada...

Skaičiuojami balsai: nors liko 400 apylinkių – Nausėda skelbia pergalę naujausi duomenys (211)

23.00 val. pateikti nauji duomenys iš 1589 apylinkės. Iš viso jų yra 1972. Skirtumas tarp G....