Nauju smūgiu parapijiečiai vadina Vilniaus arkivyskupijos sprendimą neatstatyti balandžio 5 d. per gaisrą sudegusios Ceikinių bažnyčios, tačiau nuleisti rankų tikintieji neketina.
„Ceikinių parapiją pasiekė liūdnos žinios, kad Vilniaus arkivyskupija priėmė sprendimą neatstatyti sudegusios Ceikinių Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčios. Jos netektį per šios dienos šv. Mišias skaudžiai išgyveno parapijos administratorius Marijonas Savickas ir visi tikintieji, vis dar neprarandantys vilties, kad mylimi maldos namai bus atstatyti. Neabejingus parapijos ateičiai kviečiame skirti 2 proc. nuo pajamų mokesčio “, – kvietė bažnyčios atstatymo šalininkai.
Iš komentarų matyti, jog vienas kitas mano kitaip: „Italijoje paprastai dėl vyskupų sprendimo nesiginčijama. Kur po žemės drebėjimo prieš tris metus griuvo bažnyčios ir vyskupas nusprendė, kad neverta atstatyti, taip ir liko. Tik tikintieji dar vieningesni tapo, susipažino, kitaip susitvarkė. Pašaukimų į kunigystę mažėja, kam gi tada bažnyčių dauginti, pirmiausiai reikia už kunigus melstis ir žiūrint į sudegusią bažnyčią bandyti Dievo valią suprasti“.
Tačiau dauguma laikosi atstatymo idėjos: „Mes ceikiniečiai tikrai neišbūsime be bažnyčios. Skirkime lėšų jos atstatymui, o ne išleiskime kažkokiems menkniekiams!“
Kaip atviravo viena iš parapijiečių, ašaros teka žiūrint šį įrašą: „Labai skaudu juk tai dalelė mano vaikystės, kiekvienas sekmadienis su močiute, mano krikštynos, Pirma komunija, Žolinių šventės. Labai skaudu. Tikiuosi, bažnyčios valdžia neliks abejinga parapijiečių bei klebono skausmui...“
Vadino ne auka, o išmalda
Į parapijiečių diskusiją feisbuke įsitraukęs kitos vyskupijos kunigas siūlymą bažnyčios atstatymui skirti 2 proc. nuo sumokėto pajamų mokesčio vadino ne auka, o išmalda.
„Norit atsistatyt bažnyčią pradėkit aukot, o ne išmaldą duot. Tegu visi parapijiečiai nusprendžia aukoti po dešimtinę, tai yra po 10 proc. nuo pajamų ir po 5 metų, net ir greičiau, bažnyčia stovės. Bet kur tau, geriau alaus bambalys ar kelionė į Palangą negu nauja bažnyčia. Pensininkai dar atiduos dešimtinę, bet koks verslininkas ar ūkininkas tai jau neeeeee, geriau į kitą bažnyčią nuvažiuos“, – skaudžių žodžių negailėjo dvasininkas.
Seniūnas: sugriauti nekiltų ranka
Kaip DELFI pasakojo Ceikinių seniūnas Saulius Zabolevičius, pirmą sekmadienį po gaisro Mišios buvo aukojamos miestelio kultūros namų salėje: „Su kunigais pastatėm altoriuką ir renkasi žmonės melstis. Bažnyčios gaisras mums didelė nelaimė, bet kažkaip išgyvensim, kaip ir anksčiau buvusias nelaimes bei negandas“.
Ceikiniuose šiuo metu gyvena apie 200 žmonių. Kaip pripažino seniūnas, kitos bažnyčios nėra labai toli – už 12 km Ignalina, dar arčiau didelė, graži Mielagėnų bažnyčia.
„Tačiau Ceikinių bažnytėlė buvo pagrindinė traukos vieta. Kaip suprantu iš žmonių ir pats taip galvoju, miestelis be bažnyčios – neįsivaizduojamas. Ji daugiau kaip 200 metų čia buvo ir neįtikėtina, kad nebebus. Prašysim arkivyskupo leidimo atstatyti. Lėšų kol kas neprašome, bet, tikiuosi, bendromis pajėgomis, surinksime reikalingą sumą. Tikimės, tokiam tikslui atsiras ir rimtesnių aukotojų. Jau dabar siūlosi žmonės prisidėti prie bendro reikalo ne tik piniginėmis aukomis, bet ir mediena, darbu“, – vardijo S. Zabolevičius.
Seniūnijos pastangomis po gaisro išvalyta teritorija, dabar bandoma apsaugoti zakristiją, bažnyčios sienų likučius. „Sugriauti, kas liko, nekiltų ranka“, – sakė seniūnas.
Pasak DELFI pašnekovo, žmonės nebe tokie nusiminę. Jau įžvelgia ir gerų dalykų, kad ne viskas pražuvo. Nekritikuoja ugniagesių, nes tikrai greitai atvyko ir gerai dirbo gesindami gaisrą.
„Taigi, dabar jau kitos mintys. Kaip arkivyskupas sakė, atgimsta ne tik gamta, bet ir žmonės. Manau, atgims ir Ceikinių bažnyčia, – kalbėjo seniūnas. Pasak jo, bendruomenei buvo didelis pastiprinimas, kai po gaisro arkivyskupas su grupe kunigų atvyko į miestelį melstis už bažnyčią ir pabūti su žmonėmis, kurie verkė – ne kasdien tokie įvykiai nutinka. „Tikimės, palaikys mus ir ateityje“, – vylėsi seniūnas, su bendruomenės žmonėmis surašęs prašymą arkivyskupijos vadovams, kad pakeistų sprendimą ir leistų bendruomenei savomis lėšomis prikelti naujam gyvenimui Ceikinių Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčią.
Kurija: sprendimas dėl bažnyčios atstatymo negali būti priimtas paskubomis
Vilniaus arkivyskupijos DELFI klausė, ar sprendimas neatstatyti bažnyčios - galutinis, ar maldos namai buvo apdrausti ir kaip tokiais atvejais paprastai elgiamasi.
„Ceikinių tikintiesiems įvykęs bažnyčios gaisras ir jos netektis - didelė tragedija. Skausmas dėl sudegusios bažnyčios yra jaučiamas tiek parapijos klebono bei parapijiečių, kurie mylėjo savo bažnyčią ir ja rūpinosi, tiek ir visos arkivyskupijos bendruomenės“, – rašoma kurijos atsakyme.
Sprendimas dėl bažnyčios atstatymo, kurijos atstovų žodžiais,nėra lengvas ir negali būti priimtas paskubomis: „Pasitarus su kunigų taryba ir vyskupijos dekanais, nutarta priimti sprendimą dėl bažnyčios atstatymo tiktai atsižvelgus į viso Ignalinos dekanato bei visos vyskupijos sielovados situaciją. Reikia įvertinti pasikeitusią situaciją regione, atsižvelgiant į gyventojų skaičių bei kiek turime kunigų vyskupijoje ir kaip efektyviausiai jie gali tarnauti visos vyskupijos tikintiesiems ir jų dvasiniams poreikiams. Tik tada bus priimtas sprendimas dėl Ceikinių bažnyčios atstatymo“.
Kurijai kyla klausimų ir dėl bažnyčių draudimo: „Parapijų klebonai rūpinasi jiems patikėtu turtu - bažnyčiomis, ir kai kurios parapijos apdraudžia dalį savo turto, bet didesnė jų dalis nepajėgtų išsimokėti draudimo įmokų. Beje, kai kuris kultūros paveldas, net jei apdraustas, nelaimės atveju prarandamas negrįžtamai“.
DELFI primena, jog 1773 m. statyta medinė Ceikinių bažnyčia Ignalinos rajone ne kartą niokota gaisrų. Per šį gaisrą sudegė ir bažnyčioje buvęs kultūros paminklas, 20 a. I pusės liaudies meistro darbas - skulptūra „Nukryžiuotasis“