Po baisios nelaimės penkios šeimos liko be namų: gyventi kur neturintys žmonės prašo pagalbos

Tvarkosi namus

Pagalbą nuo gaisro nukentėjusiems gyventojams teikia ir Savivaldybė. Šiuo atveju į įvykio vietą buvo nuvykęs ir Kretingos miesto seniūnijos atstovas, kuris gyventojus informavo apie galimą pagalbą. „Daugiausia nerimo buvo, kur apgyvendinti be namų likusius žmones, tačiau, jau mums nuvykus, jie tikino, kad nakvynę susirado“, – situaciją prisiminė Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė.

Seniūnija savo ruožtu nukentėjusiems asmenims pasiūlė rūbų, su gyventojais taip pat susisiekė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. „Turėjome rūbų, likusių iš paramos Ukrainai, bet nukentėjusieji kol kas tikino, kad nieko panašaus nereikia, tvarkosi patys. Kiek žinau, jie kreipėsi ir į Savivaldybės administracijos direktorių“, – sakė G. Liobikienė.

Nuo didelio gaisro Kretingoje nukentėję žmonės šiai dienai prašo gyventojų prisidėti įvairiomis statybinėmis medžiagomis, renka pinigines aukas, kad galėtų atstatyti stipriai sudegusį namą. Daugiabutis gyvenamasis namas buvo medinis, per gaisrą kilo stiprus vėjas, todėl gesinti buvo sudėtingiau – pastatas degė atvira liepsna. Visiškai nudegė namo stogas ir antras jo aukštas, pirmasis buvo sulietas vandeniu, todėl pastatas tapo nebetinkamu gyventi.

Savaitgalį pačių nukentėjusiųjų iniciatyva buvo surinkta grupė žmonių, kurie padėjo tvarkyti nuodėgulius. Seniūnija gyventojams pristatė atliekų konteinerį, kurį išveš savo lėšomis. „Deriname ir su „Kretingos komunalininku“, kad šie nuvežtų gyventojams konteinerį atliekoms“, – tikino G. Liobikienė.

Ieško, kur apgyvendinti

Nukentėjusiesiems po gaisro pagalbą teikia ir Savivaldybė. Tam yra skiriamos lėšos. Šiais metais – 2023-iaisiais – Kretingos rajono mero rezervui yra skirta 90 tūkst. eurų. „Pirmiausia, jeigu namas yra draustas, gyventojai kreipiasi į draudimo bendrovę ir gauna išmoką, jeigu ne, kreipiasi į Savivaldybę dėl kompensacijos už patirtą žalą.

Komisija vertina kiekvieną situaciją atskirai ir sprendžia, kokią sumą skirti nukentėjusiesiems“, – paaiškino Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė.

Jeigu nukentėjusieji atitinka pagal įstatymą tam tikras nepasiturinčių asmenų sąlygas – pajamos vienam asmeniui negali viršyti 395,5 Eur, – gali kreiptis dėl piniginės socialinės paramos.

Nuo gaisro nukentėjusiems žmonėms prireikus taip pat yra teikiama labdara maisto produktais, higienos priemonėmis. „Kai žmonės lieka be namų, ieškome galimybės juos apgyvendinti. Pirmiausia, jeigu yra galimybė, nukreipiame į Nakvynės namus, kur galime pastogę žmogui pasiūlyti arba laikinai iki 7 dienų, arba apgyvendinti metams. Ekstrinėmis situacijomis, kaip ir šioje, pasiūlėme žmonėms apsistoti Kretingos socialinių paslaugų centre, kur būtų suteikiamos visos paslaugos krizės ištiktiems žmonėms“, – įvardino K. Gimžauskaitė-Mažonienė.

Po nelaimės Klaipėdos gatvėje iš pradžių apgyvendinimo paslaugų neprireikė nė vienai šeimai. „Viena šeima po nelaimės kreipėsi į mus, tačiau kiek vėliau šių paslaugų atsisakė, – tikino K. Gimžauskaitė-Mažonienė. – Vienas asmuo, kuris buvo išvežtas į gydymo įstaigą, netrukus bus iš jos paleistas ir neturi, kur apsistoti. Todėl jam jau numatėme galimybę metus gyventi Nakvynės namuose, kur jam bus suteiktos ir kitos paslaugos.“

Nukentėjusieji nuo gaisro jau kreipėsi ir dėl mero rezervo lėšų skyrimo, tačiau kiek jų bus suteikta, kol kas nežinoma.

Atvejai – nedažni

Situacijų, kuomet Savivaldybei tenka teikti pagalbą po gaisro nukentėjusiems žmonėms, Kretingos rajone nėra daug, tačiau tokių atvejų būna. „Per visą darbo praktiką, kad tektų teikti pagalbą nukentėjusiems žmonėms, nėra buvę labai daug: į mus per metus kreipiasi vienas ar du asmenys, nukentėję nuo gaisro“, – apibendrino K. Gimžauskaitė-Mažonienė.

Šiais ir praėjusiais metais Kretingos seniūnijai neteko teikti pagalbos nuo gaisro nukentėjusiems žmonėms. „Šis gaisras per pastaruosius metus mūsų mieste vienas didžiausių. Neprisimenu, kad būtų tekę gyventojams ieškoti būstų. Dažniausiai jie jau būna susiradę, kur prisiglausti“, – dažniausią scenarijų po nelaimių įvardino G. Liobikienė.

Nelaimė įvyko gegužės 30 d. apie 15.49 val. Klaipėdos gatvėje Kretingoje. Atvira liepsna degė gyvenamasis daugiabutis namas, jame gyveno 5 šeimos.