Kaip teigė Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, skiepijimo tempai šiuo metu šalyje skiriasi, priklausomai nuo dienos.
„Turime tokių dienų, kai skiepijimo tempas yra daugiau nei 7 tūkst. Tokie skaičiai labai džiugina. Kitomis dienomis tempai yra mažesni. Labiausiai krentantys tempai yra savaitgalį, kada savivaldybėse skiepijančios įstaigos nevakcinuoja, nes nedirba“, – laidoje „Dienos klausimas“ sakė ministerijos kanclerė.
Pasak jos, kol kas skiepijimo grafikas nėra labai įtemptas, nes gaunamos vakcinų siuntos nėra labai didelės. Kaip sakė J. Grebenkovienė, „Pfizer“ ir „BioNTech“ bendrovių vakcinų tiekimo grafikas žinomas sausio ir vasario mėnesiams, o kompanija „Moderna“ skiepus yra įsipareigojusi tiekti nedidelėmis siuntomis kas dvi savaites.
„Turime po nedaug vakcinų, su kuriomis labai stipriai į priekį nejudėsime, kadangi nemaža dalis vakcinų vežama revakcinacijai. Iš šiandien išvežtos vakcinų siuntos kažkur apie 54 proc. bus skirta antram skiepijimui“, – pasakojo SAM kanclerė.
Besikeičiantys gamintojų planai įneša chaoso
J. Grebenkovienė pripažino, kad besikeičianti vakcinų gamintojų informacija ir tiekimo planai įneša sumaišties bei chaoso į logistinį pasiruošimą.
„Pavyzdžiui, jei kas kelias dienas gauni vis kitus skaičius, tai ruošiantis ir skirstant vakcinų kiekius, reikia nuolat perskaičiuoti, peržiūrėti pagal prioritetus ir pateiktus poreikius, kam dabar reikia“, – kalbėjo J. Grebenkovienė.
Pasak kanclerės, šalyje veikia 73 skiepijimo centrai, tad keičiantis informacijai, techninis perskaičiavimo darbas atima nemažai laiko.
„Nepamirškime, kad su vakcina mes turime teikti skiepijančioms įstaigoms ir vakcinacijai reikalingas priemones“, – sakė ministerijos atstovė.
J. Grebenkovienė taip pat paaiškino, kad vakcinų kiekiai ES šalims narėms yra dalijami pro rata principu, pagal gyventojų skaičių – Lietuvai tenkanti dalis yra 0,62 proc. nuo visų ES tiekiamų vakcinų kiekio.
Pasak jos, pagal ES šalių narių sudarytas sutartis, gamintojas turi teisę koreguoti vakcinos tiekimo grafikus, tačiau, patikino J. Grebenkoviene, šiuo metu siekiama užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui.
„Pagal sutartis, vakcinos gamintojui suteiktos gana didelės laisvės ir teisės keisti grafikus bei kiekius. Kuo užsiimame šiomis dienomis, ypatingai po „AstraZeneca“ žinios, (…) tai dar kartą grįžtame prie sutarčių, žiūrime, kokių galime imtis įrankių, nevykdant sutartinių įsipareigojimų“, – kalbėjo SAM kanclerė.
Jos teigimu, šalys turi kooperuotis ir reikalauti gamintojų vykdyti įsipareigojimus kartu. Toks būdas paveikė sumažintus kiekius pristatyti planavusias „Pfizer“ ir „BioNTech“ kompanijas ir jos pakoregavo savo vakcinų tiekimo grafikus.
„Kadangi tokio precedento nebuvo, tai ganėtinai naujas procesas. Vakcinų gamintojas yra toje „šokdintojo“ pozicijoje, bet šalys narės jau analizuoja, kokių galėtų imtis bendrų poveikio priemonių. Europos Sąjunga ir Europos Komisija turi savo svertus, bus bandoma sukurti tą precedentą, kad vakcinų gamintojai laikytųsi savo įsipareigojimų“, – tęsė J. Grebenkovienė.
Kalbėdama apie prezidento Gitano Nausėdos viešai iškeltą tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų, SAM kanclerė pripažino, kad ministerija žiūri į tai atsargiai.
„Kadangi šiame procese gyvename kiekvieną dieną ir žinome, kaip viskas vyksta ir koks yra pokytis, kol kas matome mažinimo, o ne didinimo tendencija. Labai atsargiai žiūrime – negalime prisižadėti to, ką sunkiai įgyvendinsime, nes tiesiog vakcinų nėra Lietuvoje tiek, kiek turėtų būti. Atstačius vakcinų tiekimą, tai aišku – turime daug tų vakcinacijos centrų, logistiškai susiorganizuotume gana nesunkiai ir greitai“, – teigė J. Grebenkovienė.
Ji taip pat patikino, kad įsteigti vakcinavimo centrai ruošiasi didesnėms apkrovoms ir susitvarkytų su spartesniais vakcinavimo tempais, kai tik bus pradėtos gauti didesnės vakcinų siuntos.
Veryga įžvelgia neteisybę: Europa į „AstraZeneca“ vakcinos kūrimą investavo daug
Laidoje kalbėjo ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Pasak jo, sutarčių su vakcinų gamintojais pasirašymas vyko centralizuotai – per ES derybininkus.
„Visas šitas mechanizmas, kurį mes turime, yra kaip lazda su dviem galais. Tas bendras mechanizmas duoda tam tikro saugumo – neleidžia apeiti šalių, kažkam perpirkti už didesnę kainą visą kiekį ir panašiai, bet matau daug tokios „neteisybės“. (...) Europa tikrai investavo labai didelius pinigus į vakcinos kūrimą ir, mano supratimu, yra ne visai sąžininga dabar pasakyti, kad kiekiai bus mažesni, kai matome, kad kiekiai keliauja ten, kas pasiūlo didesnę kainą“, – teigė A. Veryga.
Taip kalbėdamas buvęs ministras turėjo galvoje Izraelį ir Jungtinę Karalystę, kurios su „AstraZeneca“ bendrove dėl vakcinų pirkimo derasi individualiai.
Seimo nario teigimu, dabar už Lietuvos interesus vakcinų įsigijime turėtų pastovėti ir šalies vadovai.
„Suprantu, kad (klausimas – aut.p.) yra keliamas Europos vadovų formate – ten, kur mūsų šalį atstovauja šalies prezidentas. Apie tai reikia kalbėtis, o vakcinų gamintojai matyt tam tikra prasme jaučiasi savotiškai saugūs – „o kur jūs dėsitės ir kokios tos sankcijos?“. Visi matyt galvoja ne apie sankcijas kažkokias, o galvoja, kaip galima greičiau gauti vakcinų“, – kalbėjo buvęs ministras.
„Aišku, reputacijos prasme manau, kad kompanijoms tas nepridės pliusų, nes anksčiau ar vėliau teks su valstybėmis narėmis bendrauti dėl kitų vaistų“, – atkreipė dėmesį A. Veryga.
Pasak jo, dar buvusi Vyriausybė, kurioje dirbo ir jis pats, buvo pasikvietusi vakcinų gamintojų atstovus į Lietuvą, su kuriais kalbėjosi apie strategiją ir bendrą komunikaciją.
Vis dėlto šiuo metu, po tokių gamintojų veiksmų, pabrėžė A. Veryga, būtina kalbėtis su gamintojais jau aukštesniu politiniu lygmeniu.
„Galima tą daryti ir reikėtų, tik vargu, ar čia ministro lygiu. Bent jau premjero lygiu galėtų tas būti daroma, galbūt tada kompanijų vadovai išgirstų. Aišku, yra stipriau, kai tą daro visas regionas – ES, kaip tokia. Ji turi visiškai kitą svorį, kitas derybines galias ir kitaip būtų reaguojama“, – pridūrė buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Prezidentūra: reikia dirbti keliomis kryptimis
Savo ruožtu prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigė, kad šalies vadovo išsikeltas tikslas yra ambicingas.
„Prezidento nuomone, tikrai labai prasminga kelti ambicingą tikslą šios globalios pandemijos akivaizdoje, nes mūsų visų vieningas tikslas yra kuo greičiau išeiti iš šios pandemijos. Vakcinos yra turbūt esminis raktas į pergalę prieš pandemiją“, – sakė S. Krėpšta.
Pasak jo, Europos Komisija turi panašų tikslą – per vasarą paskiepyti 70 proc. visų bendrijos suaugusių gyventojų.
Toks tikslas, S. Krėpštos teigimu, yra paremtas keliais aspektais – užtikrinant pakankamą vakcinų kiekį ir valstybėms pasirengiant skiepyti didelius žmonių skaičius.
„Ties abiem kryptimis reikia labai aktyviai dirbti ir tai yra daroma“, – tvirtino prezidento vyr. patarėjas.
Pasak jo, ES yra sudariusi sutartis su šešiomis vakcinų gamintojomis, iš kurių dvi – „Pfizer“ ir „Moderna“ – jau tiekia savo produktus. S. Krėpšta taip pat informavo, kad „AstraZeneca“ vakcina turėtų būti patvirtinta ES dar šią savaitę.
„Eilėje stovi dar ir ketvirtoji vakcina. Farmacijos ir verslo giganto Johnson&Johnson kuriama vakcina, kurios pirmosios ir antrosios fazės tyrimų rezultatai tikrai atrodo gana pozityviai. Matome ženklų, kad ši vakcina gali būti patvirtinta JAV vasario mėnesį, o Europoje – kovo mėnesį. Tai taip pat padidintų smarkiai tiekimą į Lietuvą“, – akcentavo S. Krėpšta.
Dėl to, pažymėjo jis, būtina, kad Lietuva, kaip ir kitos šalys, būtų pasiruošusi gaunamų vakcinų kiekių augimui – tuomet bus būtina didinti ir skiepijimo mastą bei tempą.
„Tam yra laiko pasiruošti pakankamai daug. Matome gerų pavyzdžių įvairiose valstybėse, kaip sugebama paskiepyti tikrai didelius kiekius žmonių per dieną centralizuotuose skiepijimo centruose. Ties tuo reikia dirbti“, – pabrėžė S. Krėpšta, pripažinęs, kad įtampa vis dėlto šiuo metu jaučiama didelė, nes vakcinų paklausa ženkliai viršija esamą pasiūlą.
Pasak jo, Prezidentūra palaiko ryšį su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen, kuri tiesiogiai bendrauja su vakcinas gaminančių bendrovių vadovais.
„Visos priemonės buvo išanalizuotos, viskas yra ant stalo, šiandien toliau tęsiami pokalbi aukščiausiu lygiu su kompanija, kad tas paminėtas sumažinimas nebūtų toks, kokį praėjusį penktadienį pateikė „AstraZeneca“, – teigė S. Krėpšta.
Paklaustas, kodėl visgi nėra viešinama vienos vakcinos kaina, G. Nausėdos vyr. patarėjas atsakė, kad taip yra numatyta komercinėje vakcinų įsigijimo sutartyje.
„Vakcinos kainuoja žymiai pigiau nei viena karantino diena, kuri kainuoja tiek ekonomine prasme, tiek ir socialine prasme, nes netenkame žmonių gyvybių. Yra žymiai pigiau visomis prasmėmis ir teisingiau aprūpinti šalį vakcinomis, kaip įmanoma greičiau bei sukurti tą kolektyvinį imunitetą“, – akcentavo S. Krėpšta, pridūręs, kad šalis, pirkdama vakcinas kartu su visa ES, gauna geriausias įmanomas kainas.
Andriukaitis: Lietuva viena negalėtų konkuruoti pasaulinėje rinkoje
Laidoje apie vakcinų pirkimus kalbėjo ir buvęs sveikatos apsaugos eurokomisaras Vytenis Andriukaitis.
Pasak jo, priežasčių, kodėl sutriko vakcinų tiekimas, yra daug.
„Techninės sąlygos, gamybos sunkumai, tiekimo trūkumai, kainos – paklausa viršija pasiūla. Gamyba turbūt irgi nespėja – manau, kad visas kompleksas ekonominių ir logistinių problemų“, – aiškino buvęs eurokomisaras.
V. Andriukaitis taip pat kalbėjo, kad maža valstybė viena negalėtų konkuruoti dėl vakcinų pirkimų visoje pasaulinėje rinkoje.
„Reikia suprasti, Izraelis yra turtinga valstybė, su plačiais tarptautiniais, prekybiniais ryšiais, turi milžiniškų pirkimo-pardavimo patirčių, įgūdžius, pakankamai finansų ir taip toliau. Lietuvos pajėgumai yra gerokai kitokie nei Izraelio“, – apie dažnai pateikiamą savarankiško Izraelio vakcinų pirkimo pavyzdį kalbėjo buvęs Europos komisaras.
