Prieš deklaracijos pasirašymą V.Pacyno, kuris kaip ir jo kolegos ant rankos ryšėjo raiščius su Armijos krajovos inicialais teigė, kad į Armiją krajovą jis ir jo bendražygiai stoję savanoriškai, taip kaip liepė sąžinė.
"Antrojo pasaulinio karo metu buvome skirtingose karo pusėse. Taip neturėtų būti, bet istorijos nepakeisti ir taip jau atsitiko", - sakė veteranas.
V.Pacyno pažymėjo, kad klubo narius skaudino tai, kad 11 kartų buvo atsisakyta registruoti jų klubą ir tai padaryta tik šių metų rugpjūtį.
"Gyvename Europoje, kur Lietuva ir Lenkija yra laisvos ir nepriklausomos. Dėl tokios Europos kovojome Antrojo pasaulinio karo metais. Manome, kad atėjo laikas susitaikyti su Lietuvos veteranais, su kuriais gyvename vienoje valstybėje ir vienoje Europoje", - sakė V.Pacyno.
A.Paulavičius, kaip ir jo bendražygiai vilkėjęs karininko uniformą, teigė, jog Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos nariai deklaraciją pasirašo "be pagiežos, be neapykantos, pasiryžę atleisti buvusiam priešui ir išpažinti savo kaltes".
"Pasirašome šią deklaraciją kaip viltį, kad nei mūsų vaikai, nei mūsų anūkai nenukreips ginklų vieni į kitus", - sakė A.Paulavičius.
Susitaikymo deklaracijoje kariai veteranai pareiškia, kad "praėjo 60 metų po to, kai mes buvome priešai ir šiandien konstatuojame, jog istorija išsprendė klausimus, dėl kurių mes kovojome vieni prieš kitus".
Dokumente teigiama, kad Lietuva ir Lenkija visus ginčytinus klausimus turi spręsti prie derybų stalo, "nuoširdžiai" apgailestaujama, kad karių "nesantaikos ir ginkluotų susirėmimų metu nukentėjo ir civiliai asmenys", atsiprašoma nukentėjusiųjų ir jų artimųjų.
"Vengsime priešiškų pasisakymų žiniasklaidoje ir sieksime, kad ir mūsų tautiečiai nuo jų susilaikytų", - skelbia vienas deklaracijos punktų.
Be to, reiškiama nuomonė, kad Lietuvos lenkų tautinė mažuma ir Lenkijos lietuvių tautinė mažuma turi turėti reikiamas sąlygas išsaugoti ir puoselėti savo tautinę tapatybę, švietimą ir etninę kultūrą.
Lietuvos vietinės rinktinės karių veteranų sąjungos ir Armijos Krajovos veteranų klubo narių dokumento pasirašymo ceremonijoje dalyvavo prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Algirdas Brazauskas, užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, šiuo metu Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidento patarėjas Andrzejus Majkowskis (Anžejus Maikovskis), Vokietijos ir Lenkijos ambasadoriai, istorikai, kultūros ir visuomenės veikėjai.
Per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais generolo Povilo Plechavičiaus vadovaujama Lietuvos vietinė rinktinė kovojo Vilniaus krašte su sovietiniais partizanais bei Armija Krajova, turėdama tikslą atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Armija Krajova Vilniaus krašte kovojo tiek prieš nacių okupantus, tiek ir prieš lietuvius, laikydami Vilniją Lenkijos dalimi ir siekdama ją vėl prijungti prie Lenkijos.
Vietinės rinktinės kūrėjai pasipriešino nacių mėginimams organizuoti ją pagal SS bataliono modelį ir panaudoti karo veiksmams už Lietuvos teritorijos ribų.
1944 pavasarį, nacių okupacinėms pajėgoms pareikalavus, kad Lietuvos vietinės rinktinės batalionai pereitų jų žinion, rinktinė pradėjo demobilizuotis.
Tuomet naciai nutarė rinktinę likviduoti ir 1944 gegužę suėmė rinktinės vadą P.Plechavičių, jos štabą ir dalį kitų karininkų, sušaudė 100 jos karių, apie 3000 jų išvežė į Vokietiją priverstiniams darbams.
Šių metų balandį Seime, minint Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties pasirašymo dešimtmetį, tuometinis laikinasis prezidentas Artūras Paulauskas pažymėjo, kad nesibaigiančios sąskaitos tarp generolo P.Plechavičiaus Vietinės rinktinės ir Armijos Krajovos yra vienas iš "nesantaikos obuoliukų, vis dar besiridinėjančių tarp mūsų tautų".