Pačią amnestiją ministras Elvinas Jankevičius įvertino teigiamai.
„Vertinu labai teigiamai, nes kalinčiųjų Lietuvoje skaičius yra gerokai per didelis. Mes pirmi Europos Sąjungoje pagal kalinčius asmenis 100 tūkst. gyventojų“, – sakė E. Jankevičius.
Į laisvę išeitų 11 moterų
Amnestija palies ir Panevėžio pataisos namų nuteistąsias. Įstaigos vadovas Edvardas Norvaišas naujienų portalui JP sakė, kad dar tiksliai negalįs pasakyti, kiek nuteistųjų galės pasinaudoti Amnestijos įstatymu.
„Tikslaus skaičiaus dar nežinome. Reikia išnagrinėti įstatymą, nes jame yra daug saugiklių, sąlygų – ne visos moterys galės išeiti į laisvę. Dabar įstaigoje yra 264 moterys, iš jų tris nėščios ir 13 mamų su 14 mažamečių vaikų. Tik išnagrinėję visas situacijas, galėsime tiksliai pasakyti, kiek nuteistųjų moterų galės pasinaudoti amnestija“, – sakė E. Norvaišas, o jo pavaduotojas Vladislovas Navickas teigė, kad amnestijos įstatymas paliestų 25 moteris, iš kurių 11 būtų paleistos.
Proginė amnestija – nėra gerai
Tačiau amnestija arba išėjimas į laisvę ne visus nuteistuosius džiugina. Tiesiog proginės amnestijos staiga paleistus iš kalėjimų asmenis įstumia į vėl nusikalsti kurstančias sąlygas – nemažos dalies patenkančiųjų į amnestuotųjų skaičių laisvėje niekas nelaukia, jie neturi kur glaustis, o jų aplinka ta pati – verčianti nusikalsti. Be to, ir vadinamieji kalėjimų universitetai stiprina kriminalinius ryšius.
Laukia ir nelaukia
Į laisvę išeinanti Panevėžio pataisos namuose 16 metų išbuvusi nuteistoji Rima naujienų portalui JP prisipažino, kad laukia ir nelaukia tos dienos, kai atsivers durys į laisvę.
„Manęs neliečia amnestija. Išbuvau 16 metų ir išeisiu po 3 mėnesių. Tačiau labai baisu išeiti po tiek laiko. Per tuos metus turiu uždirbusi tik 160 eurų, o išėjus į laisvę teks integruotis į visuomenę, atrasti socialinius ryšius, atkurti gyvenimą. Bus be galo sunku atsistoti ant kojų, bet stengsiuosi iš paskutiniųjų. Bandysiu panaudoti tas žinias, kurias pavyko įgyti ir išmokti nelaisvėje“, – pasakojo ji.
Pataisos procese ir visuomenė
Pasak Rimos, Pataisos namuose išmoko daug dalykų.
„Ir megzti, ir nerti, ir lipdyti. Be to, išmokau iš atliekų gaminti įvairius buičiai tinkančius daiktus. Tie išmokti įgūdžiai tikrai pravers išėjus į laisvę“, – pasakojo moteris ir pridūrė:
„Gal ir visuomenė į mane žiūrės kitaip, jei parodysiu ką moku? Manau, kad ir visuomenė turėtų dalyvauti pataisos procese. Tačiau kol kas taip nėra. Atlikau bausmę be jokių malonių. Išeinu į laisvę ir tampu tos pačios visuomenės dalimi. Kaip visuomenė priims į laisvę išėjusį nuteistąjį, taip jis ir elgsis. Jei į laisvę išėjusį kalinį atstums, jis ir elgsis kaip atstumtasis, raupsuotasis.“
Kurti integracijos programas
Skaičiuojama, kad į laisvę išeitų 200–250 nuteistųjų, o dar apie 200 žmonių būtų atleisti nuo arešto. Nepaisant to, amnestija abejotina ir naudingumo, ir teisiniu požiūriu.
Nuteistiesiems reikėtų suteikti galimybę išeiti į laisvę anksčiau, nei baigsis įkalinimo terminas, bet daug efektyviau tai daryti ne urmu, o individualiai, atsižvelgiant į kalinio elgesį. Jis neturi tikėtis valdančiųjų malonės, jog bus amnestuotas kokia nors proga, o pats stengtis įrodyti, kad pasirengęs daugiau nenusikalsti.
Dar svarbiau sukurti efektyvias nuteistųjų socialinės integracijos programas, kurios, teisininkų nuomone, iki šiol visiškai neveiksmingos.
