Plynų kirtimų priešininkai tikisi sprendimų Seime

„Gruodžio pradžioje čia (Seime – BNS) bus svarstomas labai svarbus įstatymas, kad bent jau saugomose teritorijose nebūtų tų komercinių miškų kirtimų. Galima juos kirsti ekologiškai, tausojančiai, darniai, bet ne taip, kaip buvo iki šiol kertama, kai, pavyzdžiui, Labanoro girioje kiekvienas nukirstas rąstas keliauja per tarpininkus Latvijoje į Kiniją“, – susirinkusiesiems prie Seimo kalbėjo Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius.

„Tai ar mes esame tokia turtinga miškais tauta, kad galime eksportuoti miškus į nepasotinamą Kinijos rinką? Žinoma, kad ne“, pridūrė jis.

Pasak Labanoro klubo prezidento, Lietuva atsilieka nuo kai kurių kaimynų pagal miškų kirtimų reguliavimą.

„Noriu pasakyti, kad mes tiktai pradedame, po truputį įgauname ir tarptautinį mastą. Tarp mūsų plevėsuoja ir Latvijos vėliavos (...) Estai irgi kartu su mumis, jie jau anksčiau pradėjo šiuos žygius, ir pas juos saugomose teritorijose plyni kirtimai jau uždrausti, mes dar tik atėjome to reikalauti“, – teigė A. Gaidamavičius.

Eitynėse „Miškas Lietuvos – atsiklausk Tautos“ keli šimtai žmonių žygiavo nuo Katedros aikštės, stabtelėdami prie Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos, o vėliau susirinko prie Seimo. Daugelis jų nešėsi pliauskas, nedidelius pagalius ar šaukštus, kuriais mušė ritmą ir išreiškė savo protestą.

Eitynėse plevėsavo Lietuvos, Latvijos, taip pat atskirų judėjimų ar partijų – „Lietuvos žaliųjų partijos“, „Tautininkų sąjungos“ ir kitų – vėliavos. Buvo nešami plakatai su užrašais „Moratoriumas visoms saugomoms teritorijoms“, „Miškas gyvūnams, paukščiams, žmonėms!“ ir kiti.

Eitynėmis siekiama palaikyti Seime numatomą svarstyti įstatymo projektą uždrausti plynus kirtimus nacionaliniuose, regioniniuose parkuose ir kitose saugomose teritorijose.

Išvakarėse išplatintame pranešime akcijos rengėjai teigė, kad Europos Komisija pradėjo pažeidimų procedūrą dėl plynų kirtimų europinės svarbos saugomose teritorijose.

Visuomeninės organizacijos „Už Lietuvos miškus“ ir „Gyvas miškas“ inicijavo ieškinį teismui dėl Vyriausybės padidintos miškų kirtimų normos penkeriems metams. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusią savaitę atmetė skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kad Vyriausybės sprendimas turi būti laikomas norminiu administraciniu teisės aktu, ir dėl jo atitikties įstatymams ir Konstitucijai turi spręsti Konstitucinis Teismas.

Vyriausybė rugpjūtį nutarė 6 proc. padidinti metinę valstybinių miškų kirtimo normą 2019-2023 metams. Vyriausybės sprendimas leido 11,85 tūkst. hektarų miško (pagal plynojo kirtimo ekvivalentą) plote iškirsti iki 3,62 tūkst. kietmetrių medienos. Iki tol ši norma buvo atitinkamai 11,17 tūkst. ha ir 3,15 tūkst. kietmetrių.

Pastaruoju metu kilo nepasitenkinimas dėl Labanoro regioniniame parke ir kitose saugomose teritorijose kertamų miškų.

Aplinkos ministerija lapkričio pradžioje pasiūlė drausti kirsti medžius draustiniuose bei rekreaciniuose miškuose, taip pat drausti plynuosius kirtimus apsauginiuose miškuose. Draudimas galiotų ir valstybiniams, ir privatiems miškams.

Visuomenininkai Aplinkos ministerijos siūlymus vadina daugiau kosmetiniais, apimančiais labai mažą saugomų teritorijų dalį, be to, nežinia, kada jie bus įteisinti.