Plojimai Seime buvo garsesni nei diskusijos dėl alkoholio

Penktadienio popietę Seimo posėdžių salė labiau priminė Filharmoniją ar teatrą, o ne darbo vietą. Mat svarstant Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas plojimai skambėjo ne rečiau nei argumentai „už“ ir „prieš“. Garsiai plojo ir politikai, ir kelios dešimtys į salę sugužėjusių svečių – įvairių institucijų atstovų ir paprastų piliečių.

Kai kurie parlamentarai jų buvimą posėdžių salėje ir plojimą vadino spaudimu, todėl prašė svečius pasišalinti, tačiau jiems buvo leista stebėti diskusijas.

Penktadienį Seimo nariai svarstė liberalų parengtus projektus, kuriais pasiūlyta sušvelninti draudimą pardavinėti alkoholį Rugsėjo 1-ąją ir nuo sausio įsigaliojusį draudimą dienomis transliuoti bet kokio alkoholio reklamą.

Kartu jie paragino įpareigoti radijo ir televizijos stotis skirti eterio laiko socialinei reklamai, kuria propaguojama blaivybė ir informuojama apie alkoholio žalą.

Išvakarėse posėdžiavęs Sveikatos reikalų komitetas šiems projektams nepritarė. Tačiau jo nariai palankiai įvertino Ekonomikos komiteto pirmininkės socdemės Birutės Vėsaitės siūlymą, kad televizijoms būtų leista rodyti ne stipresnio kaip 15 proc. alkoholio ir jo gamintojų pavadinimus, jų prekės ženklus bei logotipus, esančius sporto salėse bei kitose masinių renginių vietose.

Tuo tarpu Ekonomikos komitetas, paskirtas pagrindiniu, penktadienį sutiko, kad būtų liberalizuotas silpno alkoholio reklamos transliavimas. Šio komiteto išvadai parlamentarai nepritarė, todėl pataisų svarstyme padaryta pertrauka. Iš naujo svarstyti pataisas pavesta Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.

„Ar norime gyventi mankurtų bandoje, kurios informacijos principas yra baimė, draudimai, ribojimai ir botagas, ar asmenybių – išsilavinusių ir atsakingų – visuomenėje?“ – penktadienį kolegų klausė vienas iš pataisų iniciatorių liberalas Eligijus Masiulis.

Jis pripažino, jog alkoholis – baisi žmonijos silpnybė, tačiau jos esą niekam nepavyko išnaikinti: „Jei pavyktų, tiesiog pakaktų priimti įstatymą, kad alkoholį draudžiama gerti. Žmogaus silpnybę galima apriboti ir valdyti, bet ne panaikinti“.

Pasak E. Masiulio, kovoti su visuomenės girtavimu padėtų sukrečianti informavimo kampanija, o su paauglių – gėrimų prieinamumo ribojimas, tinkamas auklėjimas šeimoje, ugdymas ir kuo didesnis užimtumas. Iš alkoholio akcizo gaunamas lėšas esą reikėtų skirti nepilnamečių užimtumui didinti.

„Dabartinė kova primena blusos vaikymą meškos kailyje, - ironizavo liberalas. – Gali prikabinti daug spynų išorėje, jei nebus spynos žmogaus viduje, pokyčių nebus“.

Socialdemokrato Broniaus Bradausko tvirtinimu, reklama yra „paskutiniausias sraigtelis šioje problemoje“, kurios sprendimas pradedamas ne nuo to galo. Jis taip pat ragino aktyviau jaunimui aiškinti alkoholizmo žalą.

„Galime drausti viską, bet nepakeisime situacijos iš esmės. Narkotikų niekas nereklamuoja, bet jie plinta skaudžiausiais visuomenėje reiškiniais“, - priminė parlamentaras. Anot jo, uždraudus reklamą jaunimas, jei negalės matyti krepšinio ir futbolo varžybų bei olimpiados, nusipirks „mikso“ butelį, taigi nieko nepavyks išlošti.

Projektus kritikavusi Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė Irena Degutienė priminė, kad Alkoholio kontrolės įstatymas buvo keistas jau 24 kartus ir „ne į gerąją pusę“. Pavyzdžiui, liberalizavus prekybą padidėjo vartojimas.

„Valstybei pigiau pačiai remti sportą nei gydyti psichozes bei traumas, patiriamas dėl alkoholio“, - aiškino viena iš alkoholio reklamos transliavimo sugriežtinimo iniciatorių Birutė Vėsaitė.

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Virgilijus Domarkas pasiūlė ją bei pataisas taip pat pateikusį konservatorių Antaną Matulą paskelbti metų parlamentarais.

O „darbietis“ Kęstutis Daukšys paragino uždrausti pardavinėti alkoholį Seimo rūmuose. Beje, Seimo valdyba A. Matulo iniciatyva yra sutikusi riboti parlamento rūmuose prekybą stipriaisiais gėrimais.