Įvairių Seimo frakcijų atstovai parengė ir registravo naują Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo redakciją.

Pagal ją, šią instituciją siūloma pervadinti į Totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centrą.

„Pasirinktas optimaliausias ir aiškiausiai institucijos veiklą nusakantis pavadinimas – totalitarinės okupacijos, rezistencija. Jis leis visiems geriau ir aiškiau suprasti institucijos paskirtį“, – BNS sakė viena iš projekto iniciatorių, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

Tirs totalitarinius režimus

Anot jos, nauju pavadinimu siekiama pabrėžti centro atliekamus totalitarinių režimų tyrimus.

„Šie tyrimai ypač svarbūs Ukrainos karo kontekste, svarbu ne tik ištirti, bet ir papasakoti visuomenei, atskleisti suprantama kalba“, – teigė parlamentarė.

Projekte numatyta, kad centras yra valstybės įstaiga, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, 1990–1991 metų Sovietų Sąjungos ir vėliau Rusijos vykdytą agresiją, jos padarinius.

Taip pat numatyta, kad įstaiga inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, be to, užsiima laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimu, skelbia surinktą medžiagą, užsiima totalitarinių režimų nužudytų, dingusių be žinios, represuotų asmenų palaikų paieška, laisvės kovotojų, laisvės gynėjų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimu, politinių kalinių ir tremtinių, jų šeimų narių grįžimo į Lietuvą koordinavimu.

Tarp centrui keliamų uždavimų numatytas ir dalyvavimas steigiant kovų ir kančių memorialą Vilniuje, buvusių KGB rūmų priežiūra.

Veiktų patariamoji taryba

Kita naujovė – siūloma iš išorės ekspertų sudaryti tarybą, kuri patartų centrui dėl tyrimų krypčių ir tuo pačiu atliktų jos priežiūros funkciją.

Dabar tokio darinio nėra.

„Tokia išorinė taryba, manau, padės centrui sustiprinti savo veiklas. Ji prisidės ir prie centro veiklos akcentų, tam tikro susikoordinavimo, spręs dėl tyrimų krypčių, taip pat padės administruoti centro veiklą“, – teigė Seimo komisijos pirmininkė.

Tarybą sudarytų 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų penkerių metų kadencijai. Juos deleguotų prezidentas, Seimas, Vyriausybė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos gynybinius pajėgumus padedančių stiprinti nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba, Muziejų asociacija, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas ir Lietuvos istorijos institutas.

Tarybos nariais negalėtų būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, o partijų nariai privalėtų sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje.

Rinktų direktorių

Taryba dalyvautų ir parenkant naują centro direktorių. Ji skelbtų bei organizuotų atranką į generalinio direktoriaus pareigas.

„Ta išorinė taryba atliktų atrankos procedūras, išrinktų geriausią, labiausiai atitinkantį reikalavimus kandidatą ar keletą kandidatūrų ir teiktų Seimo pirmininkui apsispręsti. Žinoma, Seimo pirmininkas gali motyvuotu sprendimu kitaip nuspręsti ir teikti visai kitą kandidatūrą“, – BNS sakė P. Kuzmickienė.

Centro vadovą ir toliau skirtų Seimas.

Šį įstatymo projektą planuojama pateikti parlamento pavasario sesijoje, ši prasidės kitų metų kovo mėnesį.

Pasak P. Kuzmickienės, siekiant užtikrinti sklandesnį įstaigos darbą ieškoma galimybių į vieną pastatą sukelti keliose Vilniaus vietose išsimėčiusius centro padalinius.

„Atrodo, rastas visai neblogas variantas Pamėnkalnio gatvėje, centras galėtų įsikurti vienose patalpose“, – teigė ji.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)