Šių ketinimų tikslas – sulaikyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo galimo įsiveržimo, rašo „The Times“.
Šią savaitę Estijos, Lietuvos ir Latvijos kariuomenių vadovybė parengė preliminarų kreipimosi variantą, adresuotą NATO karinių pajėgų Europoje vadui generolui Philipui Breedlove’ui.
Estijos gynybos pajėgų vyriausiasis vadas generolas leitenantas Riho Terrasas informavo, kad pagalba būtina tam, kad būtų pademonstruotas Aljanso ryžtingumas didėjančios įtampos tarp Rusijos ir Vakarų periodu ir krizės Ukrainoje kontekste. JK kariuomenės brigadą paprastai sudaro 5 tūkst. karių.
„Kiekvienoje Baltijos regiono šalyje bus po batalioną. Pavyzdžiui, vienas batalionas Lenkijoje ir po vieną kiekvienoje Baltijos valstybėje“, - pridūrė R. Terrasas.
Berlyno brigadoje buvo karių iš daugumos NATO šalių narių. Anot R. Terraso, tai buvo garantija, kad pavojaus atveju visos šios valstybės reaguotų į konfliktą.
„Spręs sąjungininkai, tačiau nujaučiu, kad viskas yra įmanoma“, - paklaustas, ar NATO sutiks su šiuo prašymu, atsakė R. Terrasas.